Lie 20

RTŠią nuostabią svetainę jau buvau atradęs daugiau kaip prieš metus, tačiau prieš mėnesį atradau ją iš naujo. Svetainės pagalba jūs galėsite suskaičiuoti beveik bet ką, kas turi statistinius duomenis. Į paieškos eilutę įvedę kelis žodžius, tuoj pat gausite ir atsakymą. Pavyzdžiui, galite suskaičiuoti, kiek 1950-ųjų metų doleris būtų vertas dabar (1$ (1950)), palyginti akcijų kainas (MSFT, APPL, GOOG) (tačiau kol kas tik iš labiau išsivysčiusių rinkų), taip pat greitai galite gauti 1g kainą litais (1g gold LTL), ateities naftos kontraktų vertes ir istorinį kitimą (oil future), paskolos sudedamąsias dalis (mortgage $150,000, 6.5%, 30 years), opcionų kainą skaičiuojant BMS modeliu (option) ar dvinariu medžiu (binomial tree), ar tiesiog apskaičiuoti obligacijų kainas remiantis daugybę kintamųjų (bond).

Funkcijų yra ir daugiau, tiesiog reikia ekspermentuoti arba skaityti instrukcijas. O jeigu nedomina ekonominiai/finansiniai skaičiavimai, visada galima išbandyti ir kitas sritis, kurių čia apstu – Matematika, Statistika, Chemija, Fizika, valiutų ar matavimo vienetų konvertavimas, skaičiavimai su datomis ir laiku ir t.t. Paruoštą pavyzdžių sąrašą galite rasti paspaudęs čia.

Žinoma, ši sistema turi ir trūkumų: per lėtai atnaujinamos duomenų bazės, neišsivysčiusių šalių statistikos trūkumas, ir panašiai. Tačiau tikiu, kad laikui bėgant ši sistema ištobulės ir bus ištaisyti visi šie trūkumai.

Geg 28

Ne per seniausiai pradėjau žiūrėti anglų režisuotą laidą Dragons’ Den, kurios metu pradedantieji verslininkai pristatinėja savo verslo idėjas penkiems „drakonams“ – gerai žinomiems verslininkams su įspūdinga  patirtimi verslo pasaulyje. Pristatantieji savo verslus paaiškina apie savo idėją, verslo modelį, ateities planus ir kokią dalį akcinio kapitalo jie yra pasiryžę atiduoti už jų nustatytą kainą. Iki pat įžengimo į studiją, „drakonai“ nėra susipažinę su verslo idėjomis, kurios bus siūlomos, todėl galutinį sprendimą –  investuoti ar ne –  jie turi priimti iškart po idėjos pristatymo ir detalesnio išsiaiškinimo apie būsimą verslą.

Viena Dragons Den laida trunka apie valandą, tačiau ji greitai prabėga, kai įsijauti į investuotojų vaidmenį ir bandai įžvelgti, kokių problemų tam tikras verslas gali turėti, ar kokius klausimus reikėtų užduoti norint galutinai išsiaiškinti apie verslo potencialą. Taip pat, iš patyrusių investuotojų išgirsti neįkainojamų įžvalgų apie produktą ar rinką, į kurią bandomą įsiveržti.. Ir galų gale, žinoma, pastebi, kokios sudedamosios detalės yra svarbiausios prezentacijos (ang. pitch) metu ir kaip išvengti kai kurių klaidų.

Patarimai kaip pristatyti verslo idėją potencialiam investuotojui (arba pastebėjimai iš Dragons Den):

1) Prezentacija.  Pasirepetuokite savo kalbą ar pagrindinius jos punktus, kuriuos ruošiatės pristatyti ir pasistenkite, kad jūsų prezentacija praeitų sklandžiai, nes tai pirmas žingsnis  investicijos link (kurį, beje, ne visi sugeba praeiti).

2) Pristatykite ne tik idėją, bet ir verslo modelį. Idėja, be verslo plano ir modelio visada išliks tik idėja, tad nepamirškite išsamiai paaiškinti, kaip žadate uždirbti pinigus iš savo idėjos.

3) Protingai įvertinkite savo verslą. Siūlydami akcijų dalį savo įmonėje, pradedantieji verslininkai dažnai smarkiai pervertina savo įmonę, o tai atbaido potencialius investuotojus, kurie jau turi patirties ir žino, kad tokios kainos negautum net akcijų biržoje (pvz. 1.5 mln. svarų už pristatytą prototipą, kuris net jeigu ir veiktų, neaišku ar sugebėtų sugeneruoti pakankamas grąžas).

4) Žinokite savo ateities planus, įmonės veiklos rezultatus, bei prognozuojamą pelningumą. Įsitikinkite, kad puikiai žinote praeitų metų įmonės veiklos rezultatus (bent jau pardavimus, bendrąsias pajamas ir pelną), nes investuotojams sunku būtų bendradarbiauti su žmonėmis, kurie neskiria bendrųjų pajamų nuo pelno ir panašiai. Žinokite, kur panaudosite gautus pinigus (jeigu pradėsite kalbėti apie algos pasiskyrimą sau – neigiamas atsakymas jau ne už kalnų)  ir kokie yra prognozuojami veiklos rezultatai ateinantiems trejiems metams.

5) Atlikite namų darbus. Išsiaiškinkite, koks galėtų būti maksimalus rinkos dydis siūlomam produktui, kokie konkurentai veikia šioje srityje, kas bus jūsų tiekėjai, kaip jūsų idėja atrodo kitiems, kokia  jūsų produkto savikaina, kaip jūs reklamuosite savo idėją ir panašiai.

6) Patentas. Jeigu pristatinėjate produktą, tikriausiai pirmas klausimas, kurį gausite – ar jis patentuotas? Investuotojai neinvestuoja į gaminius, kurie gali būti greitai nukopijuoti.

7) Derybos. Būkite pasiruošę derėtis, nes retai pasitaiko, kad kompanija būna įvertinta už tiek, kiek galutinai sutinka investuoti. Apsispręskite, kokia maksimali dalis įmonės, kurią galite atiduoti, nes kartais būna paprašoma ir 51% dalis.

8) Apsirenkite atitinkamai. Nors dauguma pristatyti verslo idėjų ateina su švarkais ir kaklaraiščiais, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie ateina su džinsais ar megztukais, o tai neigiamai gali paveikti kai kuriuos investuotojus.

9) Pasiruošimo niekada nebus per daug! Entuziazmas, motyvacija ir vizija yra būtina kiekvienam.

Tikiuosi, šis įrašas bus naudingas ir pagelbės siekiantiems investicijų į jų verslą. Dragons Den galite žiūrėti YouTube.com arba kitur.

Bal 30

Vienas iš geriausių pasirenkamųjų kursų SSE Rygoje – derybos ir konfliktų sprendimas (ang. Negotiation and Dispute Resolution), kurio metu galėjome susipažinti ne tik su teorija, bet ir praktiškai išbandyti ir įsisavinti įgautas žinias derantis dėl fiktyvių interesų ar tikslų.

Be atskirtų straipsnių derybų tema, turėjome galimybę perskaityti ir R. Fisherio knygą „Getting to Yes“, kuri yra pripažinta bestseleriu ir viena iš geriausių knygų apie derybas. Kad patarimai duoti šioje knygoje ilgiau išsilaikytų, o galbūt praverstų ir skaitytojams, šiandien ją ir trumpai pristatysiu savo tinklaraštyje.

„Getting to Yes“ yra gidas apie derybas, paremtas principiniu derybų stiliumi, kuris buvo išplėtotas Harvardo derybų projekte. Šiuo derybų metodu siekiama pasiekti win-win situaciją, kai iš derybų gaunama abipusė  nauda. Knygoje aptariami keturi pagrindiniai šio metodiko elementai:

  1. Atskirti žmones nuo problemų
  2. Koncentruotis ties interesais, o ne pozicija
  3. Sukurti sprendimą abipusei naudai pasiekti
  4. Reikalauti naudoti objektyvius kriterijus.

Knygoje teigiama, kad pagrindinė derybų problema – manymas, kad laikantis pozicijos gali išlošti daugiau, o jeigu tu nusileisi savo oponentui, tu praloši, o jis laimės. Iš tikrųjų galima likti nuolaidžiam savo oponentui, tačiau būti griežtiems esamų problemų atžvilgiu – to būtent ir siekiama principinėmis derybomis.

Atskirti žmones nuo problemų.

Derybose emocijos ir ego gali padaryti didelę žalą ir neleisti pastebėti kitos pusės pozicijos ir vietoje susitarimo, kuris atneštų abipusės naudos, jūs tik dar labiau siekiate sustiprinti savo poziciją. To išvengti padeda aiškus bendravimas (+ kitos pusės išklausymas), problemos suvokimo išsiaiškinimas, emocijų supratimas ir  eliminavimas.

Koncentruotis ties interesais, o ne pozicija.

Šiame etape jūs turite išsiaiškinti vienas kito tikrus interesus, slypinčius po tam tikra pozicija, kurios kita pusė įsikibusi laikosi. Dėl to svarbu klausinėti norint išsiaiškinti tikruosius oponento siekius, o taip pat supažindinti su savaisiais.

Sukurti sprendimą abipusei naudai pasiekti

Šiame žingsnyje derybininkai turėtų paskirti šiek tiek laiko ir sugalvoti potencialių, alternatyvių sprendimų, kurie patenkintų abiejų pusių interesus ir būtų pasiekta abipusė nauda. Tai galima padaryti brainstorminant, vystant esamus pasirinkimus ir ieškant abiems pusėms priimtino sprendimo.

Reikalauti naudoti objektyvius kriterijus.

Galų gale, jūs turite naudoti bendrai priimtinus ir objektyvius kriterijus priiminėjant sprendimą. Svarbiausia – teisingi standartai ir procedūros

Apačioje pateikiu paveiksliuką, kuris apibendrina tris derybų stilius: švelnus (soft), kietas (hard) ir principingas (principled). Pastudijavę jį, tikriausiai rasite ir savo derybų stilių.

derybos

Knygoje taip pat ganėtinai didelis dėmesys skirtas „BATNA“ (Best Alternative To Negotiated Agreement) temai. Norint apsaugoti save nuo permokėjimo ar nepelningo sandorio, reikia žinoti savo BATNA arba alternatyvą, kuri būtų tarsi minimali priimtina riba esamoms derybų sąlygoms (pvz.: derantis turguje dėl bulvių kainos, jūsų BATNA būtų kaina, kurią siūlo kiti prekybininkai, tad jeigu kiti siūlo 1Lt/kg, o jūs pradedate derėtis nuo 1.1lt ir jums nenuleidžia daugiau nei 10ct, jūs galite eiti pas kitą prekybininką ir pirkti už mažesnę kainą). Kuo patrauklesnė jūsų BATNA, tuo daugiau derybinės galios jūs turite ir galite paveikti galutinį sprendimą.

Knygos pabaigoje pateikiama 10 dažniausių derybose pasitaikančių problemų ir patarimai, kaip to išvengti.

Norintiems dar daugiau sužinoti apie derybas, bet tingintiems skaityti visą knygą, siūlau panagrinėti knygą apibendrinantį mind map.

O galbūt turite ir kitokių patarimų ? Jeigu taip – būtų malonu juos išgirsti komentaruose.

Kov 2
Back to Life
icon1 Justas | icon2 Gyvenimas, Patarimai | icon4 03 2nd, 2010| icon37 Comments »

Finansų ekonomikos kursas eina į pabaigą, tad pagaliau galėsiu atgaivinti savo tinklaraščio rašymą. Per šiuos du mėnesius išmokau daug naujų dalykų, kurie man padėjo geriau suprasti finansų rinkas, jų veikimo principus ir daugelį kitų smulkių detalių, kaip veikia kai kurie finansiniai išvestiniai instrumentai ir t.t. Beskaitant šūsnį mokslinių staipsnių ar besiklausant paskaitų, kildavo įvairiausių minčių ir temų, į kurias galėčiau labiau pasigilinti ir pagrindines idėjas aprašyti čia, ir taip išvystyti diskusiją su tinklaraščio skaitytojais.  Tad šiomis idėjomis ir pasidalinsiu artimiausią mėnesį.

Tačiau be visų naujai įgytų žinių yra dar vienas dalykas, kurį norėčiau aprašyti čia – gyvenimiškos mintys, bei, iš dalies, patarimai kilę finansų ekonomikos kurso metu:

  1. Efektyvus mokymasis svarbiau už tiesiog ilgą mokymasi.
  2. Svarbu ne kiek perskaitei, bet kiek supratai ir įsisavinai.
  3. Trumpas (15-45 min.) pogulio miegas puikiai atgaivina protą.
  4. Palaikant tokį studijavimo tempą kaip finansų kurso metu būtų galima kalnus nuversti (ir išprotėti).
  5. Užtenka vos 30 min. prie kompiuterio būtiniausiems dalykams pasitikrinti (supranti, kad didžioli laiko dalis praleisto internete – iššvaistyta naršant po vertės nepridedančius portalus).
  6. Kartais miegas tampa mielesnis už filmą ar serialą.
  7. Kiekviena minutė yra brangi.

Žinoma, buvo jų ir daugiau, bet… užsimiršo. Tačiau jeigu jūs turite kokių gerų patarimų šia tema, ar minčių – būtinai pasidalinkite komentaruose ;)

Bir 2

Tikriausiai daugeliui interneto skaitytojų, besidominčių ekonomika ir verslu, teko susidurti su naujienų portalu The Wall Street Journal, kuriame gausu išsamių straipsnių apie akcijų rinkas, finansus ir verslą. Norint juos visus skaityti reikia užsisakyti nepigią prenumerą.

Tačiau problemą galima išspręsti keliais pelės paspaudimais ir pasinaudojant visagalio Google paslaugomis. Pirmiausia susirandate straipsnį su rakto ikonėle, paspaudžiate ant nuorodos ir nusikopijuojate straipsnio pavadinimą į Google paieškos sistemą. Pirmasis surastas įrašas ir bus nuoroda į pilną straipsnio versiją. Štai ir visas Google indeksavimo pliusas skaitytojams. Na, o kompanija savo ruoštu gauna nemažą interneto vartotojų srautą iš paieškos sistemos.

Gero skaitymo! :)

« Previous Entries