Kov 25

Alternatyvios elektroninės akcijų biržos operatorė BATS šį penktadienį buvo priversta atšaukti savo biržoje organizuotą 80 mln. US dolerių savo pačios pirminį akcijų platinimą (angl. IPO) po techninės sistemos klaidos, kuri lėmė vienos iš likvidžiausių JAV kompanijų akcijų – Apple –  net 9.7 proc. kainos kritimą (vėliau visi dėl šios klaidos įvykę sandoriai buvo atšaukti).

Nepaisant to, kad BATS akcijos buvo išplatintos ties žemutine kainos riba (16 USD), o prekyba akcijomis prasidėjo 5 proc. žemesnėmis kainomis nei platinimo metu parduotos akcijos, po valandos jos buvo prekiaujamos ties 0.001 US dolerių lygiu. Prekyba netrukus buvo sustabdyta,  visi įvykę sandoriai BATS akcijomis atšaukti, o pirminis viešas platinimas – anuliuotas.

bats

(Žali taškai vaizduoja norimą pirkimo kainą (bid), raudoni – pardavimo (ask), o pilki taškai rodo jau įvykusius sandorius. Prekybos laikotarpis grafike – 900 milisekundžių (0.9 sekundės)

BATS verslo modelis  –  prekyba dviejose alternatyviose akcijų biržose, kurias dėl mažų komisinių buvo pamėgę automatiniai prekybos robotai (angl. HFT-high frequency trading). Nuo  2011 m. BATS biržos operatorė, siekdama padidinti savo rinkos dalį, gavo leidimą vykdyti  akcijų kotiravimą savo biržoje.

Nepaisant to, kad sandoriai Apple ir BATS akcijomis buvo anuliuoti, o IPO atšauktas, penktadienio klaida iškels nemažai klausimų apie alternatyvių rinkų patikimumą ir saugumą. O 99 proc. kainos smukimas per 0.9 sekundės tik dar kartą įrodo automatinių prekybos robotų galią.

Bir 17

Laikas bėga, o kai kurie įvykiai labai greitai pasimiršta. Sakoma, kad akcijų rinkų arba investuotojų atmintis dar trumpesnė. Jie greit pamiršta visus krizės kaltininkus ir vėl lipa ant kito skaudaus grėblio. Akcijų rinkos šiuo metu neramiai sprendžia Graikijos įsiskolinimo problemas, pasaulis sunerimęs dėl aukštų naftos kainų ir galimos recesijos, o mūsų Vilniaus akcijų birža kenčia nuo menko likvidumo…

Nepaisant viso to, siūlau prisiminti kaip NASDAQ OMX Vilniaus indeksas kito kiekvienų metų bėgyje, ir paanalizuoti šio indekso kitimo istoriją.

Pirmajame grafike pateikti suindeksuoti NASDAQ OMX Vilnius indekso vertės kitimai nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 16 d. Indeksavimas palengvina palyginimą tarp skirtingų metų ir suteikia galimybę lengvai nustatyti kiek būtumėte uždirbęs ar praradęs investavę vieną valiutos vienetą į šio indekso krepšelio akcijas.

nasdaqomxvilnius

Kaip matome iš spalvingo grafiko, pirmieji metai (2000, 2001, 2002) Vilniaus vertybinių popierių biržoje buvo ramūs, o investicijų grąža svyravo intervale tarp -20% ir +15%. Tuo tarpu, 2003 metai išsiskyrė savo pelningumo, kuris buvo aukščiausias per visą OMX Vilnius indekso istoriją. Investuotojai turėjo galimybę uždirbti net 100%  investavę į šio indekso akcijų krepšelį, o jeigu atidžiai analizavo ir sėkmingai pasirinko akcijas – grąža galėjo siekti ir kelis šimtus procentų. Po to sekė keli metai (2004, 2005, 2006) pastovaus indekso vertės augimo, kuris siekė nuo 4% iki 60%. Situacija kardinaliai pasikeitė 2007 metais, kai indeksas nukrito 64%. 2008 metais investuotojus pasitiko tolimesniu lengvu kritimu, tačiau metų gale akcijų birža atsigavo ir paaugo 50%. Ta pati istorija pasikartojo ir 2009 m., kuomet OMX Vilnius akcijų rinkos indeksas paaugo dar 50%. O šiais metais (2011) indeksas svyruoja neigiamos grąžos zonoje.

Nors antrasis grafikas ir nėra toks išsamus, tačiau galbūt atsiras tokių, kurie čia įžvelgs pasipriešinimo ar palaikymo linijų, tad jiems jį ir skiriu. Absoliučių OMX Vilniaus indekso verčių pokyčiai nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 16 d.

nasdaqomxvilnius_indeksas

P.S. Reikia nepamiršti, kad bendrovės akcijų rinkoje keitėsi – vienos atėjo, kitos išėjo. Taip pat keitėsi ir akcijų indekso krepšelio svoriai.

Bir 13

Atsiradus šiek tiek daugiau laisvo laiko ir man vėl ėmus aktyviau domėtis investicijomis, pastebėjau, kad Vilniaus vertybinių popierių birža pasipildė nauju instrumentu – biržoje prekiaujamu investiciniu fondu, investavimo pasaulyje labiau žinomu ETF vardu (ang. Exchange Traded Fund). Šis pirmasis Nasdaq OMX biržoje prekiaujamas fondas yra pasyviai valdomas, o fondo turtas investuojamas į „OMX Baltic Benchmark GI“ indeksą, kurio sudėtį galima sužinoti čia. Kadangi tai yra pasyviai valdomas fondas, jo valdymo mokestis yra mažesnis nei aktyviai valdomų fondų dėl mažesnių kaštų,tačiau iki JAV biržose prekiaujamų indeksinių fondų valdymo mokesčių dar yra tikrai yra kur pasistūmėti. Dar geriau būtų, jeigu tokių fondų pasirinkimas būtų dar didesnis, bet… Galbūt tolimesnėje ateityje, kai vietinėje Baltijos akcijų biržoje bus kotiruojama bent jau keletas šimtų kompanijų…

Daugeliui indeksinio fondo įtraukimas į biržą tikriausiai yra sena vasario mėnesio naujiena, tačiau šį įrašą parašyti mane paskatino komentarai internete, kuriuose daugelis skundžiasi, kad šiuo metu nebeįmanoma taupyti dėl aukštos infliacijos ir per mažų indėlių palūkanų. Tačiau tam ir yra sukurti kiti finansiniai instrumentai, kad gyventojai galėtų kovoti su infliacija ir išsaugoti savo sunkiai uždirbtą turtą. Visgi, dažnam gyventojui akcijos nėra tinkamas instrumentas, nes jis reikalauja pastovaus domėjimosi investavimu, nuolatinio bendrovių naujienų sekimo, finansinių duomenų analizės, ir t.t., o net ir atlikus visus šiuos veiksmus egzistuoja didelė rizika prarasti dalį savo investicijų.

Investavimas į biržoje prekiaujamą indeksinį fondą išsprendžia daugelį problemų: jums nereikia naudoti savo brangaus laiko – indeksą parenka NASDAQ OMX darbuotojai pagal visiems žinomą ir viešai paskelbtą metodologiją, jūs labai pigiai galite išskaidyti riziką (diversifikacijos efektas), galite dienos bėgyje pirkti ar parduoti  fondo vienetus biržoje, ir žinoma, turite galimybę uždirbti daugiau nei suryja infliacija.

akcijurinkaindeksas

Kaip matome iš pateikto grafiko (OMX BGI indeksas), pradėję investuoti 2000 metais, jūs dabar būtumėte uždirbę 431%, arba apie 14% per metus (CAGR). Tačiau jeigu investicijoms būtumėte pasirinkę patį stačiausią kalnelį, tai šiuo metu vis dar būtumėte -34% lygyje. Ir o bet tačiau, investavę kitą dieną po naujų metų sutikimo 2009 m., būtumėte uždirbę apie 126%… Tad jeigu tikite efektyvių rinkų teorija, lengvai uždirbti ar pradirbti iš indekso svyravimo jums padės biržoje prekiaujamas indeksinis fondas.

Tai nėra siūlymas pirkti ar parduoti tam tikrą finansinį instrumentą. Įrašas skirtas supažindinti skaitytojus su investavimo galimybėmis.

P.S. Rekomenduoju puikų straipsnį ETF instrumentų tema – FT.COM

Sau 21

Vakar įvyko kasmetinis Nasdaq OMX Baltic Awards 2010 renginys, kuriuo siekiama atkreipti kompanijų dėmesį į investuotojus ir būtinybę atskleisti informaciją esamiems ir būsimiems investuotojams.  Šiais metais buvo suteiktos nominacijos už geriausią kompanijų ryšį su investuotojais Baltijos šalyse, geriausią informacijos rinkai atskleidimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje,  aktyviausią rinkos dalyvį, labiausiai per metus ryšius su investuotojais patobulinusią kompaniją, geriausią metinę ataskaitą ir geriausią investuotojams skirtą bendrovės internetinį puslapį.

Džiugu, kad mūsų rinkos flagmanas TEO LT gavo net tris apdovanojimus – geriausia metinė ataskaita, geriausi ryšiai su investuotojais Lietuvoje,  Baltijos šalyse.  Taip pat smagu, kad jau antri metai iš eilės nominacija už labiausiai investuotojų ryšius su investuotojais patobulinusią kompaniją buvo skirta Lietuvos kompanijai, šįkart tai buvo Grigiškės. Teigiami pokyčiai bendrovės valdyme ir atskleidžiant informaciją galimai paveikė ir kompanijos akcijų kainą, kuri per metus išaugo beveik du kartus (per du metus – 7.8 karto) ir pasiekė visų laikų aukščiausią tašką.

nasdaqomxbalticawards_0

nasdaqomxbalticawardsperformance_0 Kaip matome iš pateikto grafiko, Lietuvos bendrovės vidutiniškai pasirodė prasčiau nei Estijos kompanijos, ir vos trupučiu atsiliko nuo Baltijos vidurkio. Teigiami pokyčiai jaučiami kasmet, o tai padeda investuotojams labiau suprasti kompanijų verslo modelį ir iš jo kylančias rizikas. Vidurkis smarkiai krenta dėl kompanijų, kurios nesivargina suteikti pakankamai informacijos internetiniame puslapyje ar metinėse ataskaitose. Tobulėjimui vietos dar yra, o palyginimui, TEO LT šiais metais surinko 97 taškus iš 100 galimų.

Gaila, kad duomenys apie visas kompanijas nėra viešai prieinami ir negalima palyginti skirtumų tarp kompanijų, kurių pagrindinis akcininkas yra valstybė, ir tų, kurių pagrindinis akcininkas – privatūs asmenys. Taip pat liūdna, kad valstybinių įmonių valdymo pataisos įstrigo politinėse pinklėse. Juk jeigu valstybės valdomos bendrovės privalėtų atskleisti bent jau vidutiniškai tiek informacijos, kiek atskleidžia listinguojamos kompanijos, Lietuvos ekonomika turėtų geresnes augimo perspektyvas…

Vilniaus vertybinių popierių birža taip pat apdovanojo Linas Agro Group už sėkmingą pirminį viešą platinimą (IPO), o Arvydas Jacikevičius (SEB Bankas) buvo pripažintas geriausiu makleriu.

P.S. Patiko TEO LT vadovo kalba atsiimant apdovanojimus, kad tikiuosi ji bus patalpinta Nasdaq OMX Baltic tinklapyje.

P.S.S. Jeigu norite pamatyti skirtumą tarp pateikiamos informacijos, palyginkite TEO LT metinę ataskaitą su, tarkim, Lietuvos Jūrų Laivininkystės.

Sau 10

Tikriausiai visiems, bent truputį besidomintiems finansais ir investavimu, teko girdėti apie Enron, didžiausią energetikos kompaniją Amerikoje, kuri skandalingai bankrutavo 2001 metais. Taip pat ir apie audito kompaniją Arthur Andersen, kuri tuo metu buvo pati gerbiamiausia ir ilgiausiai rinkoje veikianti bendrovė, tačiau bankrutavo tuoj pat po Enron korporacijos žlugimo. Nežinantiems arba norintiems sužinoti daugiau, rekomenduoju pažiūrėti šį dokumentinį filmą ir pasimokyti iš vieno iš didžiausių tų laikų finansinių skandalų.

enron Enron, kurio šūkis „ask why“, per 16 metų savo turtą padidino 6.5 karto, nuo 10 mlrd. USD iki 65 mlrd. USD, tačiau bankrutuoti sugebėjo per 24 dienas. Kompanijos šūkis ragino klausti ir domėtis, tačiau tik keletas įžvalgių asmenų pasinaudojo šia galimybe…

Vienas iš pagrindinių filmo ir istorijos veikėjų Jeffrey Skilling tapo kompanijos vadovu su sąlyga, kad kompanijai bus leista naudotis mark-to-market sąskaitybos principais, kurie leidžia neuždirbtą pelną iš investicinių projektų užskaityti kaip galutinį, nors kontraktai buvo pasirašyti ir jų finansinė sėkmė – neaiški. Kita įdomi J.Skilling idėja – įsteigti komitetą, kuris kasmet įvertintų kompanijos darbuotojus ir atleistų 15% prasčiausiai įvertintų, taip išlaikydami ir pasilikdami tik labiausiai kompetetingus ir konkurencingus darbuotojus.

Enron kompanijos akcijos kilo kaip ant mielių, o dot-com burbulo metu jos tiesiog šovė į viršų. Bendrovės vadovai viską suplanavo taip, kad kompanija „uždirbtų“ šiek tiek daugiau pelno, nei tikėjosi finansų analitikai, ir taip išlaikė teigiamą akcijų kainos kryptį. O tuo tarpu aukščiausi kompanijos vadovai išsigrynino milijonus dolerių pasinaudodami jiems suteiktais akcijų opcionais. Bendrovė išlaikė pelningos kompanijos įvaizdį nepaisant kai kurių nesėkmingų investicijų: elektrinės statybos Indijoje, kurioje vartotojai neišgalėjo įpirkti jiems pagamintos elektros energijos, video-on-demand paslaugos, ar bandymo biržoje prekiauti orų ateities keitimo sandoriais (angl. futures). Tačiau mark-to-market principas leido visoms Enron įmonėms „dirbti“ pelningai.

Enron taip pat „sėkmingai“ paskatino elektros rinkos reguliavimo panaikinimą Kalifornijoje, kas kompanijai leido uždirbti dar didesnius pelnus, o valstijai kentėti nuo nuolatinių elektros tiekimo sutrikimų ir staigaus elektros kainų augimo. Kompanija reguliuodavo elektros gamybą, dirbtinai sukūrė jos stygių, ir iš to uždirbo milijonus…

Dar daugiau istorijų galite išgirsti pažiūrėję minimą filmą ar paskaitę knygą panašiu pavadinimu.

O kuo Enron skandalas yra panašus į pasaulinę finansų krizę? Ogi abu įvykius sieja panašios aplinkybės: masinis išvestinių priemonių naudojimas, milžiniškas rizikos apetitas, vadovų ir darbuotojų godumas, perdėtas pasitikėjimas ir galiausiai – rinkos reguliavimo panaikinimas (angl. deregulation).

Ir pabaigoje norėčiau pateikti Jeffrey Skilling, Enron vadovo ir įkūrėjo, citatą iš vieno vidinio darbuotojų susirinkimo:

Jeffrey Skilling: Oh I can’t help myself. You know what the difference between the state of California and Titanic? And this is being webcast, and I know I’m going to regret this – at least when the Titanic went down, the lights were on.

« Previous Entries