Finansų ekonomikos kurso metu rašėme kursinį darbą apie IPO pirmos dienos grąžos nuspėjamumą naudojantis įvairiais kintamaisiais ( 3 mėn. rinkos grąža prieš IPO, rinkos kintamumas, kainos nustatymo metodas, platintojas, ir t.t.) ir gautus rezultatus turėjome palyginti su Lietuvos IPO. Tačiau, per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje įvyko tik 5 IPO, ko nepakanka rimtesnei duomenų analizei. Tad galėjome tik pasvarstyti, kas lemia Lietuvoje įvykusių IPO kainas, remdamiesi mums žinomais teoriniais argumentais. Todėl nusprendžiau papildyti savo blogą įrašu apie IPO. Pradžioje – šiek tiek teorijos nesusidūrusiems su IPO.
Pirminis viešas siūlymas (ang. IPO) yra procesas, kurio metu bendrovės akcijos yra pirmą kartą pasiūlomos investuotojams ir pradedamos prekiauti pasirinktoje akcijų biržoje. Pirminis viešas siūlymas yra vienas iš svarbiausių kompanijos sprendimų, o visas procesas (pradedant pasiruošimu ir baigiant pirma prekybos diena) gali užtruki ilgiau nei metus. Investuotojai dažniausiai tikisi didelės pirmos dienos grąžos, tad dalyvauja platinime, kad įsigytas akcijas galėtų parduoti atidarymo aukciono metu ar pirmos prekybos sesijos metu.
Pirminio viešo siūlymo chronologija
Kaip matome iš pateiktos schemos (atsiprašau, kad patingėjau išversti į lietuvių kalbą), visas IPO procesas gali būti suskirstytas į keturis etapus. Iš jų svarbiausi paskutiniai du, kurių metu kompanija pradeda reklaminę kampaniją (ang. road show), o akcijų platintojas (dažniausiai investicinis bankas) nustato akcijų kainą naudodamas book-building metodą, kurio metu potencialių stambių investuotojų klausiama, kiek ir už kiek jie būtų pasiruošę pirkti tam tikros kompanijos akcijų. Taip pat šių paskutinių etapų metu yra paviešinamas kompanijos prospektas ir nepriklausomų analitikų vertinimas. Susumavus visus pasiūlymus nustatomos akcijų kainos ribos ir akcijos pasiūlomos investuotojams.
Kodėl bendrovės nusprendžia prekiauti savo akcijomis biržoje ?
- Priėjimas prie kapitalo rinkų: mažesnė skolinto kapitalo kaina ir galimybė pritraukti lėšų išleidžiant papildomas akcijas
- Likvidumas: galimybė įmonės akcininkams parduoti savo akcijas ir sužinoti jų „tikrąją“ kainą
- Viešumas: didesnis bendrovės matomumas (padidėję pardavimai, talentingų darbuotojų pritraukimas, ir t.t.)
- Kompanijos įsigijimo ar susijungimo galimybės
Kodėl bendrovė gali pasirinkti likti privati ?
- Didelės išlaidos susijusios su pirminiu viešu platinimu,
- Įtraukimo į biržos akcijų sąrašus išlaidos, finansinių ataskaitų ruošimas, ryšių su investuotojais palaikymas
- Dalinis konkurencingumo praradimas dėl kofidencialios informacijos atskleidimo
- Kontrolės praradimas ir atsakingumas prieš kompanijos akcininkus
- Pelno dalijimasis
Pirminis viešas platinimas Lietuvoje
Nors pasaulyje dažnai pastebima abnormali pirmos dienos grąža (ang. underpricing), tačiau kaip matome iš lentelės apačioje, investuotojai investuojantys į lietuviškus IPO nesidžiaugė stulbinančiu pirmos dienos pelnu. Galimos to priežastys: 1) vietinių akcijų platintojų patirties stoka 2) santykinai nelikvidi akcijų rinka ir su tuo susijusios rizikos 3) ganėtinai maža pasiūlymo vertė.
Toliau pateikiu du grafikus, vaizduojančius tolimesnį akcijų kainos vystymąsi po pirminio viešo platinimo (spauskite norėdami pamatyti didesnį vaizdą):
kovo 19th, 2013 at 2:36 pm
Sveikas. Gal gali pasakyt šaltinį, iš kur ėmei IPO timline grafiką?
Būčiau dėkingas.
kovo 19th, 2013 at 4:32 pm
Labas, IPO laiko juostą braižiau pats su Excel pagalba. Panašių grafikų galima rasti internete pasinaudojus google image paieška.
gruodžio 5th, 2019 at 8:56 am
ich kenne die Nummer nicht und die ruft immer an und das nervt