Bir 21

Nors į Lietuvos darbo rinką įsiliejau tik prieš kelis mėnesius, tačiau manau, kad pradėti kaupti pensiją II pakopos pensijų fonde yra tinkamas momentas. Manau, kad dabartinė Sodros pensijų sistema nėra tvari, o jos reforma gali užtrukti, tad nusprendžiau išsamiau paanalizuoti rinkoje esančius fondus ir pateikti tam tikrus skaičius ir argumentus, pagal kuriuos būtų galima priimti sprendimą renkantis pensijų fondą.

Šiuo metu Lietuvoje  veikia 9 pensijų kaupimo bendrovės (PKB), kurios valdo 29 antros pakopos pensijų fondus (PF), kuriuose pensiją kaupia  apie 1050 tūkst. dalyvių.

Prieš priimdami sprendimą, ar Jums verta pereiti į privačią pensijų kaupimo sistemą, galite išbandyti SoDros sukurtą skaičiuoklę ir palyginti, kaip pasikeis Jūsų pensija, jeigu dalyvausite naujojoje pensijos kaupimo sistemoje. Tiesa, verta pastebėti, kad sukauptos sumos ir anuiteto dydžiai yra apskaičiuoti dabartine verte, t.y. neatsižvelgiant į galimą infliaciją.

Paeksperimentavę su kintamaisiais skaičiuoklėje, galime padaryti keletą išvadų:

1. Jeigu pensijų fondų grąža viršys 3.2% (Administravimo atskaitymai (įmokos) – 2%, Administravimo atskaitymai (turtas) – 1%, gimimo metai – 1989), tuomet Jums labiau apsimoka kaupti privačiame pensijų fonde.

2. Pasiekus 7410Lt mėnesinį bruto atlyginimą, Jūsų Sodros kintamoji pensijos dalis nekils ir liks ties 1482 Lt riba.

Antros pakopos pensijų fondai dažniausiai siūlo trijų tipų fondus, kuriuos reikėtų pasirinkti priklausomai nuo Jūsų amžiaus ir rizikos apetito – dažniausiai jaunesniems pensijų fondų dalyviams siūloma rinktis rizikingus fondus (akcijų fondai) ir palaipsniui pereiti prie konservatyvesnių (obligacijos, vyriausybių vertybiniai popieriai):

  1. Konservatyvus fondas– didžioji dalis lėšų investuojama į obligacijas, fondai gauna nedidelį, bet gana stabilų prieaugį, rekomenduotina rinktis vyresnio amžiaus žmonėms.
  2. Mišrusis fondas– dalis lėšų investuojama į obligacijas, o kita – į akcijas, didesnė rizika, o taip pat ir tikėtina grąža (ilgesniuoju periodu), rekomenduojama vidutinio amžiaus žmonėms.
  3. Akcijų fondai – visos lėšos investuojamos į akcijas, didelė rizika, kaip ir tikėtina grąža, patartina rinktis jaunesniems pensijų fondų dalyviams.

Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos reikėtų rinktis fondą: pensijų fondo mokesčiai ((dabartiniai ir maksimalūs) įmokos, administravimo), ilgalaikiai praeities rezultatai, investavimo kryptis, fondo valdytojo vardas ir aptarnavimo kokybė.

Apačioje pateikiu apibendrintus pagrindinius pensijų fondų valdymo bendrovių taikomus mokesčius įvairiems pensijų fondams:

pensijufondai

Šaltinis: vpk.lt

Renkantis II pakopos pensijų fondą atmečiau visus valdytojus ir fondus, kurių administracinis mokestis nuo įmokos buvo daugiau nei 2%. (moksliniai tyrimai yra įrodę, kad didesni valdymo mokesčiai dažniausiai negarantuoja didesnės investicijų grąžos). Todėl liko pasirinkti iš trijų pensijų fondų valdymo bendrovių – Finasta Asset Management, Citadetele investicijų valdymas ir MP Pension Funds.

Mokesčių atžvilgiu geriausiai atrodo Citadetele investicijų valdymas, tačiau jų II pakopos pensijų fondai investuoja labai konservatyviai, tad teko juos atmesti (dėl savo dabartinio amžiaus renkuosi rizikingesnį fondą).

Liko Finasta Asset Management fondas „Racionalios rizikos“ ir MP Pension Funds  fondas – „MP Extremo II“. Mokesčių atžvilgiu, Finasta lenkia MP Pension Funds 0.51%. Tad galutinis sprendimas priklausys nuo investavimo strategijos, kurią taiko fondas.

Racionalios rizikos fondas investuoja į įmonių akcijas, daugiausia Vidurio ir Rytų Europos regione. Tuo tarpu Extremo II savęs neapriboja regionais, o iš finansinių ataskaitų matyti, kad investuoja visame pasaulyje.

Nors praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų, bet pažiūrėti į istorinius fondų rezultatus galima:

pensijufondurezultatai

Šaltinis: protingifinansai.lt; Aritmetinis vidurkis* – skaičiuojamas nuo 2007 iki 2011.06.01, aritmetinis vidurkis** – skaičiuojamas nuo 2006 iki 2011.06.01.

Remiantis šiais duomenimis, investavus tik 100 litų 2006 metais, dabar atitinkamai turėtumėte 130, 125, 75, 100 Lt.

Galutinį sprendimą turėtų priimti kiekvienas skaitytojas pagal savo rizikos apetitą, amžių ir tikėjimą tam tikrais investavimo regionais.

P.S. Šis tinklaraščio įrašas neturėtų būti traktuojamas kaip pasiūlymas rinktis vieną ar kitą II pakopos pensijų fondą.

Bir 17

Laikas bėga, o kai kurie įvykiai labai greitai pasimiršta. Sakoma, kad akcijų rinkų arba investuotojų atmintis dar trumpesnė. Jie greit pamiršta visus krizės kaltininkus ir vėl lipa ant kito skaudaus grėblio. Akcijų rinkos šiuo metu neramiai sprendžia Graikijos įsiskolinimo problemas, pasaulis sunerimęs dėl aukštų naftos kainų ir galimos recesijos, o mūsų Vilniaus akcijų birža kenčia nuo menko likvidumo…

Nepaisant viso to, siūlau prisiminti kaip NASDAQ OMX Vilniaus indeksas kito kiekvienų metų bėgyje, ir paanalizuoti šio indekso kitimo istoriją.

Pirmajame grafike pateikti suindeksuoti NASDAQ OMX Vilnius indekso vertės kitimai nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 16 d. Indeksavimas palengvina palyginimą tarp skirtingų metų ir suteikia galimybę lengvai nustatyti kiek būtumėte uždirbęs ar praradęs investavę vieną valiutos vienetą į šio indekso krepšelio akcijas.

nasdaqomxvilnius

Kaip matome iš spalvingo grafiko, pirmieji metai (2000, 2001, 2002) Vilniaus vertybinių popierių biržoje buvo ramūs, o investicijų grąža svyravo intervale tarp -20% ir +15%. Tuo tarpu, 2003 metai išsiskyrė savo pelningumo, kuris buvo aukščiausias per visą OMX Vilnius indekso istoriją. Investuotojai turėjo galimybę uždirbti net 100%  investavę į šio indekso akcijų krepšelį, o jeigu atidžiai analizavo ir sėkmingai pasirinko akcijas – grąža galėjo siekti ir kelis šimtus procentų. Po to sekė keli metai (2004, 2005, 2006) pastovaus indekso vertės augimo, kuris siekė nuo 4% iki 60%. Situacija kardinaliai pasikeitė 2007 metais, kai indeksas nukrito 64%. 2008 metais investuotojus pasitiko tolimesniu lengvu kritimu, tačiau metų gale akcijų birža atsigavo ir paaugo 50%. Ta pati istorija pasikartojo ir 2009 m., kuomet OMX Vilnius akcijų rinkos indeksas paaugo dar 50%. O šiais metais (2011) indeksas svyruoja neigiamos grąžos zonoje.

Nors antrasis grafikas ir nėra toks išsamus, tačiau galbūt atsiras tokių, kurie čia įžvelgs pasipriešinimo ar palaikymo linijų, tad jiems jį ir skiriu. Absoliučių OMX Vilniaus indekso verčių pokyčiai nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 16 d.

nasdaqomxvilnius_indeksas

P.S. Reikia nepamiršti, kad bendrovės akcijų rinkoje keitėsi – vienos atėjo, kitos išėjo. Taip pat keitėsi ir akcijų indekso krepšelio svoriai.

Bir 13

Atsiradus šiek tiek daugiau laisvo laiko ir man vėl ėmus aktyviau domėtis investicijomis, pastebėjau, kad Vilniaus vertybinių popierių birža pasipildė nauju instrumentu - biržoje prekiaujamu investiciniu fondu, investavimo pasaulyje labiau žinomu ETF vardu (ang. Exchange Traded Fund). Šis pirmasis Nasdaq OMX biržoje prekiaujamas fondas yra pasyviai valdomas, o fondo turtas investuojamas į „OMX Baltic Benchmark GI“ indeksą, kurio sudėtį galima sužinoti čia. Kadangi tai yra pasyviai valdomas fondas, jo valdymo mokestis yra mažesnis nei aktyviai valdomų fondų dėl mažesnių kaštų,tačiau iki JAV biržose prekiaujamų indeksinių fondų valdymo mokesčių dar yra tikrai yra kur pasistūmėti. Dar geriau būtų, jeigu tokių fondų pasirinkimas būtų dar didesnis, bet… Galbūt tolimesnėje ateityje, kai vietinėje Baltijos akcijų biržoje bus kotiruojama bent jau keletas šimtų kompanijų…

Daugeliui indeksinio fondo įtraukimas į biržą tikriausiai yra sena vasario mėnesio naujiena, tačiau šį įrašą parašyti mane paskatino komentarai internete, kuriuose daugelis skundžiasi, kad šiuo metu nebeįmanoma taupyti dėl aukštos infliacijos ir per mažų indėlių palūkanų. Tačiau tam ir yra sukurti kiti finansiniai instrumentai, kad gyventojai galėtų kovoti su infliacija ir išsaugoti savo sunkiai uždirbtą turtą. Visgi, dažnam gyventojui akcijos nėra tinkamas instrumentas, nes jis reikalauja pastovaus domėjimosi investavimu, nuolatinio bendrovių naujienų sekimo, finansinių duomenų analizės, ir t.t., o net ir atlikus visus šiuos veiksmus egzistuoja didelė rizika prarasti dalį savo investicijų.

Investavimas į biržoje prekiaujamą indeksinį fondą išsprendžia daugelį problemų: jums nereikia naudoti savo brangaus laiko – indeksą parenka NASDAQ OMX darbuotojai pagal visiems žinomą ir viešai paskelbtą metodologiją, jūs labai pigiai galite išskaidyti riziką (diversifikacijos efektas), galite dienos bėgyje pirkti ar parduoti  fondo vienetus biržoje, ir žinoma, turite galimybę uždirbti daugiau nei suryja infliacija.

akcijurinkaindeksas

Kaip matome iš pateikto grafiko (OMX BGI indeksas), pradėję investuoti 2000 metais, jūs dabar būtumėte uždirbę 431%, arba apie 14% per metus (CAGR). Tačiau jeigu investicijoms būtumėte pasirinkę patį stačiausią kalnelį, tai šiuo metu vis dar būtumėte -34% lygyje. Ir o bet tačiau, investavę kitą dieną po naujų metų sutikimo 2009 m., būtumėte uždirbę apie 126%… Tad jeigu tikite efektyvių rinkų teorija, lengvai uždirbti ar pradirbti iš indekso svyravimo jums padės biržoje prekiaujamas indeksinis fondas.

Tai nėra siūlymas pirkti ar parduoti tam tikrą finansinį instrumentą. Įrašas skirtas supažindinti skaitytojus su investavimo galimybėmis.

P.S. Rekomenduoju puikų straipsnį ETF instrumentų tema - FT.COM

Sau 21

Vakar įvyko kasmetinis Nasdaq OMX Baltic Awards 2010 renginys, kuriuo siekiama atkreipti kompanijų dėmesį į investuotojus ir būtinybę atskleisti informaciją esamiems ir būsimiems investuotojams.  Šiais metais buvo suteiktos nominacijos už geriausią kompanijų ryšį su investuotojais Baltijos šalyse, geriausią informacijos rinkai atskleidimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje,  aktyviausią rinkos dalyvį, labiausiai per metus ryšius su investuotojais patobulinusią kompaniją, geriausią metinę ataskaitą ir geriausią investuotojams skirtą bendrovės internetinį puslapį.

Džiugu, kad mūsų rinkos flagmanas TEO LT gavo net tris apdovanojimus – geriausia metinė ataskaita, geriausi ryšiai su investuotojais Lietuvoje,  Baltijos šalyse.  Taip pat smagu, kad jau antri metai iš eilės nominacija už labiausiai investuotojų ryšius su investuotojais patobulinusią kompaniją buvo skirta Lietuvos kompanijai, šįkart tai buvo Grigiškės. Teigiami pokyčiai bendrovės valdyme ir atskleidžiant informaciją galimai paveikė ir kompanijos akcijų kainą, kuri per metus išaugo beveik du kartus (per du metus – 7.8 karto) ir pasiekė visų laikų aukščiausią tašką.

nasdaqomxbalticawards_0

nasdaqomxbalticawardsperformance_0 Kaip matome iš pateikto grafiko, Lietuvos bendrovės vidutiniškai pasirodė prasčiau nei Estijos kompanijos, ir vos trupučiu atsiliko nuo Baltijos vidurkio. Teigiami pokyčiai jaučiami kasmet, o tai padeda investuotojams labiau suprasti kompanijų verslo modelį ir iš jo kylančias rizikas. Vidurkis smarkiai krenta dėl kompanijų, kurios nesivargina suteikti pakankamai informacijos internetiniame puslapyje ar metinėse ataskaitose. Tobulėjimui vietos dar yra, o palyginimui, TEO LT šiais metais surinko 97 taškus iš 100 galimų.

Gaila, kad duomenys apie visas kompanijas nėra viešai prieinami ir negalima palyginti skirtumų tarp kompanijų, kurių pagrindinis akcininkas yra valstybė, ir tų, kurių pagrindinis akcininkas – privatūs asmenys. Taip pat liūdna, kad valstybinių įmonių valdymo pataisos įstrigo politinėse pinklėse. Juk jeigu valstybės valdomos bendrovės privalėtų atskleisti bent jau vidutiniškai tiek informacijos, kiek atskleidžia listinguojamos kompanijos, Lietuvos ekonomika turėtų geresnes augimo perspektyvas…

Vilniaus vertybinių popierių birža taip pat apdovanojo Linas Agro Group už sėkmingą pirminį viešą platinimą (IPO), o Arvydas Jacikevičius (SEB Bankas) buvo pripažintas geriausiu makleriu.

P.S. Patiko TEO LT vadovo kalba atsiimant apdovanojimus, kad tikiuosi ji bus patalpinta Nasdaq OMX Baltic tinklapyje.

P.S.S. Jeigu norite pamatyti skirtumą tarp pateikiamos informacijos, palyginkite TEO LT metinę ataskaitą su, tarkim, Lietuvos Jūrų Laivininkystės.

Gru 23

Interneto gilumose aptikau išsamią santrauką apie populiariausius investavimo sprendimus išdėstytus pagal metus. Remiantis žemiau pateikta lentele, 2010 -ieji pasižymėjo gausiomis investicijomis į išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių gamintojų kompanijas, tauriuosius metalus ir kalnakasybos bendroves, o žiniasklaidoje garsiai skambėjo rizikos kapitalo fondų investicijos ir jų potencialūs vertinimai.

O kas laukia akcijų rinkų ir ekonomikos kitais metais ? Pragmatic Capitalism pateikia 6 ganėtinai realistiškas prognozes ateinantiems metams, o jeigu norėti atsipalaiduoti, tai Minyanville pralinksmins su 10 keisčiausių prognozių. Tuo tarpu ES narės „rašo“ laiškus Kalėdų seneliui prašydamos tam tikros pagalbos.

investavimo_mados_pagal_metus

Šaltinis: The Reformed Broker

Linksmų švenčių!

« Previous Entries