finansai | Justas Šaltinis
Spa 6

Šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė naujiena, kad socialinis tinklas „Facebook“ galėtų būti vertas 33 mlrd. dolerių, vienam investuotojui įsigijus nedidelį akcijų paketą, mokant po 76 dolerius už akciją. Norėdamas uždirbti iš tikimo akcijų kainos kilimo po pirminio viešojo siūlymo (ang. IPO), investuotojas nusprendė įsigyti Facebook akcijų dar prieš įvykstant IPO, kuris turėtų būti įgyvendintas ne anksčiau 2012-ųjų metų ir tik kompanijai sėkmingai įgyvendinus savo finansinius tikslus. Tačiau man iškilo klausimas, ar tai nebus aukščiausia kaina mokėta už Facebook akcijas kelerių metų bėgyje?

Skelbiama, kad Facebook turi virš 500 mln. vartotojų, o  kompanijos metinės pajamos 2009 m. siekė ~800 mln. dolerių. Kadangi kompanija nėra įtraukta į akcijų biržos sąrašus, ji neprivalo viešai paskelbti savo finansinių ataskaitų, tad tikslūs skaičiai žinomi tik jos darbuotojams, kurie, beje, ir pardavinėja savo akcijas.

Remiantis panašia veikla užsiiminėjančių  kompanijų finansiniais duomenimis, kompanijos „Facebook“ pelno marža turėtų siekti apie 15% (Google – 27%, Yahoo – 12%, AOL – 7%), o tai reikštų 120 mln. dolerių pelną (2009 metais).  Naudojant šiuos duomenis, paskaičiavau kelis santykinius vertinimo rodiklius. P/S (akcijų kainos/pardavimų) santykis būtų lygus 41.25 (Google – 6.7, Yahoo – 3, AOL – 0.8), o P/E (akcijų kainos/pelno) santykis viršytų net 275 (Google – 25, Yahoo – 32, AOL -10.4). Ar racionalus investuotojas ryžtųsi investuoti į kompaniją su P/E 275 ? Nors Facebook ir auga milžiniškais tempais ir ateityje turėtų pasiekti didesnius pardavimus bei aukštesnę pelno maržą, tačiau abejoju, ar toks kompanijos vertinimas gali garantuoti teigiamą investicijų grąžą ateityje.

Ir pagaliau retorinis klausimas, kurį vertėtų sau užduoti prieš dalyvaujant IPO: kodėl didelės, pelningos ir perspektyvios bendrovės savininkai norėtų dalintis pelnu su kitais?  Jeigu Facebook veikla yra itin pelninga, tai lėšų investicijoms turėtų pakakti iš įmonės uždirbamo pelno, o susidariusį trūkumą galima pigiau padengti pasiskolinant iš kapitalo rinkų (o galbūt reikia lėšų dideliam įsigijimui?). Viešumo argumentas čia irgi neturi didelės reikšmės, nes kompanija ir taip gerai žinoma.  Akcijų likvidumas ir esančių akcininkų noras dalinai/pilnai pasitraukti ? Galbūt, nors antrinėje akcijų rinkoje (ang. secondary market) Facebook akcijomis prekiaujama. Žinoma, ganėtinai mažomis apyvartomis ir smarkiai išpūstomis kainomis, nes susidariusi didelė paklausa, o pasiūlos kaip ir nėra.

Kov 22

Anton Kreil, turintis 16 metų prekiavimo patirties akcijų biržose , kartu su Lex RTVan Dam nusprendė sukurti realybės šou, išrinkti 8 visiškus naujokus akcijų rinkose ir jiems leisti valdyti 1 mln. svarų sterlingų rizikos fondą (ang. hedge fund).  Kriterijai kandidatams buvo tik du: mokėjimas suvaldyti stresą ir puikūs matematiniai įgūdžiai (pvz.: mokėti mintinai suskaičiuoti, kiek bus 32 x 32). Šiuos reikalavimus atitikę kandidatai dalyvavo kelių savaičių mokymuose, kuriuos vedė Cityje dirbantys profesionalai. Realybės šou vyko tuo metu, kai naftos kainos siekė visų laikų aukštumas.

Trijose filmo serijose aiškinama, kodėl, pavyzdžiui, negalima pirkti vienos akcijos už visus pinigus, nebent esi 100% įsitikinęs jos ateities perspektyvomis. Taip pat mokiniai mokosi analizuoti akcijų rinkas: pavyzdžiui, jie parduoda skolon (ang. Short sell) aviabendrovių akcijas po žinių apie karo veiksmus ir brangstančią naftą, tikėdamiesi mažesnio aviabendrovių pelno ir jų akcijų kainų kritimo.

Filmo metu žiūrovai supažindinami su daugybe finansinių terminų, rodoma spekuliantų kasdienybė, aiškinama apie teigiamą ir neigiamą požiūrį į prekybą, bandymą kovoti su stresu, darbuotojų atleidimą po pastovių nesėkmių akcijų rinkose, bendravimą su makleriais  ir kitais žmonėmis.

Per du mėnesius mokinių valdomas rizikos fondas sugebėjo sugeneruoti neigiamą 2.4 % grąžą, kai tuo pačiu laikotarpiu kiti rizikos fondai patyrė dvigubai didesnius nuostolius.

Ar rekomenduoju pažiūrėti šį filmą? Ir taip, ir ne.  Per tris valandas sužinoti būtų galima  daugiau, pavyzdžiui, skaitant ar naršant internete, tačiau pradedantiesiems tai turėtų būti puikus laiko praleidimo būdas ir galimybė šį tą išmokti apie akcijų rinkas ir finansus.

Klausimas, neraminęs mane viso filmo metu: kodėl traderiai vis dar naudojasi maklerių paslaugomis (t.y. prekiauja telefonu), o ne internetu ?

Kov 13

Finansų ekonomikos kurso metu rašėme kursinį darbą apie IPO pirmos dienos grąžos nuspėjamumą naudojantis įvairiais kintamaisiais ( 3 mėn. rinkos grąža prieš IPO, rinkos kintamumas, kainos nustatymo metodas, platintojas, ir t.t.) ir gautus rezultatus turėjome palyginti su Lietuvos IPO. Tačiau, per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje įvyko tik 5 IPO, ko nepakanka rimtesnei duomenų analizei. Tad galėjome tik pasvarstyti, kas lemia Lietuvoje įvykusių IPO kainas, remdamiesi mums žinomais teoriniais argumentais. Todėl nusprendžiau papildyti savo blogą įrašu apie IPO. Pradžioje –  šiek tiek teorijos nesusidūrusiems su IPO.

Pirminis viešas siūlymas (ang. IPO) yra procesas, kurio metu bendrovės akcijos yra pirmą kartą pasiūlomos investuotojams ir pradedamos prekiauti pasirinktoje akcijų biržoje. Pirminis viešas siūlymas yra vienas iš svarbiausių kompanijos sprendimų, o visas procesas (pradedant pasiruošimu ir baigiant pirma prekybos diena) gali užtruki ilgiau nei metus. Investuotojai dažniausiai tikisi didelės pirmos dienos grąžos, tad dalyvauja platinime, kad įsigytas akcijas galėtų parduoti atidarymo aukciono metu ar pirmos prekybos sesijos metu.

Pirminio viešo siūlymo chronologija

ipo_timeline

Kaip matome iš pateiktos schemos (atsiprašau, kad patingėjau išversti į lietuvių kalbą), visas IPO procesas gali būti suskirstytas į keturis etapus. Iš jų svarbiausi paskutiniai du, kurių metu kompanija pradeda reklaminę kampaniją (ang. road show), o akcijų platintojas (dažniausiai investicinis bankas) nustato akcijų kainą naudodamas book-building metodą, kurio metu potencialių stambių investuotojų klausiama, kiek ir už kiek jie būtų pasiruošę pirkti tam tikros kompanijos akcijų. Taip pat šių paskutinių etapų metu yra paviešinamas kompanijos prospektas ir nepriklausomų analitikų vertinimas.  Susumavus visus pasiūlymus nustatomos akcijų kainos ribos ir akcijos pasiūlomos investuotojams.

Kodėl bendrovės nusprendžia prekiauti savo akcijomis biržoje ?

  • Priėjimas prie kapitalo rinkų:  mažesnė skolinto kapitalo kaina ir galimybė pritraukti lėšų išleidžiant papildomas akcijas
  • Likvidumas: galimybė įmonės akcininkams parduoti savo akcijas ir sužinoti jų „tikrąją“ kainą
  • Viešumas: didesnis bendrovės matomumas (padidėję pardavimai, talentingų darbuotojų pritraukimas, ir t.t.)
  • Kompanijos įsigijimo ar susijungimo galimybės

Kodėl bendrovė gali pasirinkti likti privati ?

  • Didelės išlaidos susijusios su  pirminiu viešu platinimu,
  • Įtraukimo į biržos akcijų sąrašus išlaidos, finansinių ataskaitų ruošimas, ryšių su investuotojais palaikymas
  • Dalinis konkurencingumo praradimas dėl kofidencialios informacijos atskleidimo
  • Kontrolės praradimas ir atsakingumas prieš kompanijos akcininkus
  • Pelno dalijimasis

Pirminis viešas platinimas Lietuvoje

Nors pasaulyje dažnai pastebima abnormali pirmos dienos grąža (ang. underpricing), tačiau kaip matome iš lentelės apačioje, investuotojai investuojantys į lietuviškus IPO nesidžiaugė stulbinančiu pirmos dienos pelnu. Galimos to priežastys: 1) vietinių akcijų platintojų patirties stoka 2) santykinai nelikvidi akcijų rinka ir su tuo susijusios rizikos 3) ganėtinai maža pasiūlymo vertė.

ipo_lietuvoje

Toliau pateikiu du grafikus, vaizduojančius tolimesnį akcijų kainos vystymąsi po pirminio viešo platinimo (spauskite norėdami pamatyti didesnį vaizdą):

ipo_lietuva ipo_lietuva_metai
Kov 2
Back to Life
icon1 Justas | icon2 Gyvenimas, Patarimai | icon4 03 2nd, 2010| icon37 Comments »

Finansų ekonomikos kursas eina į pabaigą, tad pagaliau galėsiu atgaivinti savo tinklaraščio rašymą. Per šiuos du mėnesius išmokau daug naujų dalykų, kurie man padėjo geriau suprasti finansų rinkas, jų veikimo principus ir daugelį kitų smulkių detalių, kaip veikia kai kurie finansiniai išvestiniai instrumentai ir t.t. Beskaitant šūsnį mokslinių staipsnių ar besiklausant paskaitų, kildavo įvairiausių minčių ir temų, į kurias galėčiau labiau pasigilinti ir pagrindines idėjas aprašyti čia, ir taip išvystyti diskusiją su tinklaraščio skaitytojais.  Tad šiomis idėjomis ir pasidalinsiu artimiausią mėnesį.

Tačiau be visų naujai įgytų žinių yra dar vienas dalykas, kurį norėčiau aprašyti čia – gyvenimiškos mintys, bei, iš dalies, patarimai kilę finansų ekonomikos kurso metu:

  1. Efektyvus mokymasis svarbiau už tiesiog ilgą mokymasi.
  2. Svarbu ne kiek perskaitei, bet kiek supratai ir įsisavinai.
  3. Trumpas (15-45 min.) pogulio miegas puikiai atgaivina protą.
  4. Palaikant tokį studijavimo tempą kaip finansų kurso metu būtų galima kalnus nuversti (ir išprotėti).
  5. Užtenka vos 30 min. prie kompiuterio būtiniausiems dalykams pasitikrinti (supranti, kad didžioli laiko dalis praleisto internete – iššvaistyta naršant po vertės nepridedančius portalus).
  6. Kartais miegas tampa mielesnis už filmą ar serialą.
  7. Kiekviena minutė yra brangi.

Žinoma, buvo jų ir daugiau, bet… užsimiršo. Tačiau jeigu jūs turite kokių gerų patarimų šia tema, ar minčių – būtinai pasidalinkite komentaruose ;)

Sau 4

Sausio 5d. manęs ir visų kitų SSE Rygos antrakursių laukia finansų ekonomikos KURSAS (angl. vadinamas THE course), kurio metu laiko blog’o rašymui tiesiog nebus, nes kaip sako dėstytojas, „…reikia bent 80 valandų per savaitę studijuoti šį dalyką, norint bandyti išlaikyti egzaminą…“.

fe_literatura

Finansų ekonomikos kurso struktūra gana paprasta: du mėnesiai, keturios pagrindinės temos (CAPM, opcionai, obligacijos ir įmonių finansai) ir daugybė potemių, dvi knygos (~2000psl.), ~60 mokslinių straipsnių aukščiau nurodytomis temomis (~2000psl.), ir vienas komandinis projektinis darbas.

Tačiau prie viso šito iškyla dar keletas problemų: 1. Vietų trūkumas auditorijoje – pagrindinė SSE Rygos auditorija turi ~160 sėdimų vietų, o iš viso šiais metais laimę bandys net 180 studentų, tad prasidės balaganas dėl vietų rezervavimų… 2. Bereikalingas nuolatinis studentų gąsdinimas -pvz.:kurso aprašyme dažniausiai minima frazė: „You will fail immediately!“. 3. Super griežta tvarka: pavėluosi bent vieną minutę į paskaitą – susitiksime kitais metais; įsineši telefoną į paskaitą ir jis netyčia suskamba – susitiksim kitais metais, šnekėsi paskaitų metu – susitiksim kitais metais, na ir dar daug visokių niekniekių, 4. Miego trūkumas – na, bet čia jau smulkmena :))

Finansų ekonomikos egzaminas truks tris valandas ir jo metu reikės spręsti praktines problemas ir taip pat atsakinėti įvairius klausimus iš mokslinių straipsnių (taip, pagrindines straipsnių idėjas reikės įsiminti). Egzamino struktūra paremta amerikietišku modeliu – jūs akivaizdžiai turite per mažai laiko ir per daug klausimų… Ir desertui –  jį išlaiko tik 30%; tiksliau, egzamino rezultatus pakoreguoja (ang. adjust) taip, kad iš viso išlaikytų 30% visų laikiusiųjų.

Bet kuriuo atveju, tikiu kad šiame kurse dėstoma medžiaga man tikrai patiks ir įgausiu daug vertingų žinių, kurias vėliau galėsiu pritaikyti vienoje ar kitoje srityje.

Palinkėkite man sėkmės ir iki greito susirašymo!

P.S. SSE Rygos studentai sako: „Yra gyvenimas prieš FE ir yra gyvenimas po FE…“

« Previous Entries