Gru 3

Tikriausiai kiekvienam teko girdėti apie Zimbabvę, šalį, turėjusią vieną iš didžiausių hiperinfliacijų pasaulyje. Nors neabejotinai graži ir įspūdinga šalis XX amžiaus pabaigoje turėjo efektyvų valdžios aparatą ir buvo pripažįstama kaip pažangiausia to kontinento valstybė, tačiau viską sugebėjo sugadinti vienas žmogus – Robert Mugabe, Zimbabvės prezidentas, kuriam bevaldant ir prasidėjo chaosas.

Didžiausias Zimbabvės prekybos partneris buvo ir yra Pietų Afrika, iš kurios būdavo gaunama užsienio valiutos už eksportuojamus mineralus, agrokultūros produktus, taip pat iš turizmo ir kasybos sektoriaus, pastarasis buvo ypač pelningas. Iki problemoms prasidedant, ekonomikos augimas siekė 4-5 procentus per metus.

Ekonomikos nuosmukis

Vienu metu šalis turėjo daugiau problemų nei sugebėjo sutvarkyti jos valdžia: sausra, nustekenusi agrokultūros sektorių, Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) spaudimas vykdyti įsipareigojimus už suteiktą paramą, karas su Kongu, išeikvojęs ir taip merdėjančiai ekonomikai reikalingas lėšas, ir galiausiai 4000 baltųjų ūkininkų iškėlimas po neaiškaus ir nesąžiningo žemės plotų perskirstymų 2000 – aisiais.

LT

Privatus verslas tapo smarkiai suvaržytas dideliais mokesčiais ir įvairiais tarifais ir tapo nekonkurencingas ir dėl stipraus valstybinių įmonių subsidijavimo. Valdžios išlaidos siekė net 56% GDP, ir buvo finansuojamos spausdinant pinigus, kas ir sukėlė hiperinfliaciją. Darbo rinka buvo griežtai kontroliuojama, darbuotojo samdymas ir atleidimas tapo ypač sudėtingas procesas (pavyzdžiui norint atleisti darbuotoją jam reikia sumokėti net ~532 savaičių darbo užmokesčio išmoką).

1998 metais infliacija nuo buvusios 32%, 2007 metų gale jau siekė 150,000% (TVF apskaičiavimas) o piką pasiekė 2008 –tųjų liepos mėnesį – 231,000,000%. (remiantis oficialia statistika). Po tokių infliacijos šuolių nebetiko ir senos kupiūros, tad jas teko pakeisti naujomis: 100 milijardų Zimbabvės dolerių kupiūra. 2008-tųjų lapkritį neoficialiais duomenimis infliacija siekė 516 kvintilijoną procentų; kitaip tariant, kainos padvigubėdavo kas 1.3 dienos (didesnė infliacija buvo tik Vengrijoje 1946 metais, kai kainos padvigubėdavo kas 15 valandų).

RT

2005 metais valdžia leido sugrįžti baltiesiems ūkininkams, tačiau jų buvusios derlingos žemės nebeliko.Valdžia situaciją švelnino 2007-aisiais, kai leido pasirašyti ilgalaikius žemės nuomos kontraktus su ūkininkais, tačiau greitai valdžia pakeitė savo požiūrį ir žėmės plotai vėl buvo konfiskuoti.

2005 metais vidutinio Zimbabvės gyventojo perkamoji galia nukrito iki 1953 metų lygio, o per visą Zimbabvės egzistavimo laikotarpį savo valiutą pervertino daugiau nei 100 kartų, o skirtingų valiutų paskutinį dešimtmetį buvo net keturios. Taip pat vienas iš įdomesnių, bet ir liūdnesnių demografinių faktų: 1990 m. vidutinė gyvenimo trukmė siekė apie 60 metų, tačiau dabar ji yra vos 33 metai.

Kaip buvo sustabdyta hyperinfliacija?

Skatinant ekonomiką ir stabdant infliaciją 2009m sausio 1d. šalies valdžia nusprendė įsivesti US dolerį (dolerizacija), kaip teisėta atsiskaitymo valiutą, o 2009m. liepos 1d. oficialiai sustabdytas Zimbabvės dolerio galiojimas ir šalyje pradėti plačiai naudoti US doleriai kartu su kitomis valiutomis naudojamomis prekybai. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo – tik pradėjus naudoti dolerius, infliacija nukrito žemiau nulio. Nors tai ir teigiama naujiena, tačiau užsienio investuotojai vis dar įtariai žiūri į šią šalį dėl įstatymų, neužtikrinančių užsienio investicijų saugumo.

Sau 30

Nors ir daug kalbėta ir rašyta šiomis temomis, tačiau ne visi teisingai supranta šiuos terminus ir šios stadijos šalies ar viso pasaulio ekonomiką.

Recesija

Šis terminas turi net, du apibūdinimus: 1) šalies ekonomika rodo neigiamą augimą du (einančius iš eilės) ketvirčius, 2) smarkus šalies ekonominės veiklos sulėtėjimas besitęsiantis daugiau nei keli mėnesiai.

Ekonomikos augimas priklauso nuo balanso tarp produkcijos ir produktų bei paslaugų vartojimų, tuo tarpu kai ekonomika auga, atlyginimai ir vartojimas didėja. Ekonomikos ciklai ir pasaulio netobulumas priveda prie ekonomikos augimas sulėtėjimo. Jį gali sukelti net paprasta perteklinė gamyba, o kai taip atsitinka, tų produktų paklausa krenta, o tai sukelia pelnų mažėjimą, o tai veda į atlyginimų ir akcijų vertės mažėjimą.

Amerika jau spėjo patirti net 32 recesijas, kurios vidutiniškai tęsdavosi 10 mėnesių, trumpiausioji tik 6 mėn., o tuo tarpu ilgiausioji net 16 mėn.

Depresija

Depresija – sunki ekonomikos situacija, kuomet realusis bendrasis vidaus produktas (suderintas su infliacija) krenta daugiau nei 10%. Depresija dažniausiai trunka keletą metų ir sukelia didelių problemų bankininkystėje, prekyboje ir gamyboje. Taip pat didėja bankrotų skaičius ir bedarbystė, mažėja investavimas, smarkiai padidėja kreditų išdavimo sąlygos. Labiausiai žinoma – Didžioji Depresija.

Depresija dažniausiai sukelia keletas veiksnių susidūrusių vienu metu. Pradžia gali būti sukelta ir perteklinės produkcijos gamybos, krentančios paklausos ir baimės, kuri išsivysto investuotojams ir verslininkams supanikavus, o ši kombinacija mažina investicijas ir verslo išlaidas. Ekonomikai lėtėjant, nedarbingumo lygis kyla, o atlyginimai krenta. Šis efektas savaime dar kartą sumažina namų ūkio išlaidas, taip paskatindamas verslą dar labiau mažinti savo išlaidas. O visi šie veiksniai sukelia perkamosios galios mažėjimą, kuris kartais lemia tai, kad kai kurie namų ūkiai nebesugeba sumokėti įmokos už nekilnojamą turtą. Bankai savo ruoštu pradeda riboti paskolų išdavimą, taip dar labiau spaudžiant verslą, kartais net privedant prie bankroto, nes jiems reikia trumpalaikių paskolų, kad galėtų išlaikyti likvidumą.

Neigiami recesijos ir depresijos bruožai

1. Kylantis nedarbingumas. Abiejų stadijų bruožas, tik depresijos metu jis būna daug ryškesnis, nei recesijos. Vartotojams mažinant išlaidas, verslai mažina išmokas, kad susidorotų su krentančiomis pajamomis.
2. Baimė. Vartotojai tampa išsigandę, kad padėtis gali niekada nebepasitaisyti ir dėl to mažina išlaidas, taip dar labiau lėtindami ekonomikos augimą.
3. Ekonomikos nuosmukis. Metas, kurio metu dauguma žmonių susiduria su įvairiais sunkumais: prarastas darbas, atimtas nekilnojamas turtas, nukritusi akcijų vertė, negalėjimas patenkinti visų norų ir pan…
4. Pradingusios vertės. Turto, akcijų vertė krenta kartu su lėtėjančia ekonomika, taip neskatindama naujų investicijų.

Teigiami recesijos ir depresijos bruožai

1. Perteklių atsikratymas. Dėl perteklinės gamybos susidaręs prekių perteklius grįžta į normalų lygį.
2. Ekonomikos augimo subalansavimas. Recesija ir depresija padeda subalansuoti nevaldomai augančią ekonomiką
3. Pirkimo galimybių sukūrimas. Puiki galimybė investuotojams, turintiems pinigų, įsigyti gero turto su didele „nuolaida“.
4. Pirkėjų įpročių pasikeitimas. Sunkmetis priverčia vartotojus pakeisti nuomonę apie vartojimą, jie nebegali gyventi virš savo norų, o turi tenkintis tuo ką uždirba.

Sėkmės visiems, gyvenantiems šiame laikotarpyje.

P.S. Siūlyčiau išbandyti trumpą žaidimą, kuriame jūs būsite FED vadovas ir turėsite reguliuoti palūkanų normą, kad palaikytumėte nedarbingumo lygį ties 5 proc., o infliaciją ties 2 proc.