indėlis | Justas Šaltinis
Lie 24

Neseniai spaudoje pasirodžius daugybei straipsnių apie Lietuvos Banką, nusprendžiau ir aš pasiknaisioti po įvairius pranešimus ir savo „radinius“ pateikti tinklaraštyje.

Arbitražo galimybės

Perskaitęs keletą straipsnių Verslo ŽinioseDelfyje ir Respublikoje susidariau įspūdį, kad iki šiol (tikriausiai to daugiau nebebus) Lietuvos Banko darbuotojai turėjo puikias galimybes naudotis arbitražu: imi būsto arba vartojimo kreditą iš LB už 4.25% ir 8.5% atitinkamai ir džiaugiesi dvigubai mažesnėmis palūkanomis ( Liepos 23d,  1 metų VILIBOR: 9,82% + komercinio banko marža).  Atsiverti interneto puslapį ManoIndėlis ar ekvivalentą ir susirandi „padorų“ banką su padoriomis palūkanomis ir padedi meteliams. Skirtumas apie 1-5% – gyventi galima, o ir naktim devalvacija nesisapnuoja. Žinoma pinigus iš būsto paskolos panaudoti sunkiau, bet negi protingi žmonės nesugalvos kokio protingo būdo kaip juos panaudoti, pvz.: pirkti tėvų butą ?

Duomenys

Kaip rašo Verslo Žinios, šiemet LB išdavė 17 būsto paskolų už 4,5 mln. Lt (arba vidutiniškai po 264 tūkst. Lt.) ir 42 vartojimo kreditai už 0,4 mln. Lt ( arba po ~9,5 tūkst. Lt.). Tad prie atlyginimo dar galima vidutiniškai prisidurti po tūkstantį kas mėnesį (panaudojus būsto paskolą kitoms reikmėms), na bet vis tik realiau yra panaudoti vartojimo kreditą ir gauti 100 lt metinę premiją :)

Ir pabaigai kitos įdomybės iš straipsnių:

„…paskolas darbuotojams būtina teikti, kad šie galėtų išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Lietuvos bankas prižiūri komercinių bankų veiklą. Tačiau skolintis iš komercinių bankų ir laikyti juose indėlius centrinio banko darbuotojams nedraudžiama.“

„Turiu paskolą litais, nes esu absoliučiai tvirtai įsitikinęs, kad litas nebus devalvuotas. Palūkanos yra beveik tokios, kaip paskolų eurais, tik šiek tiek didesnės, – pažymėjo V. Geralavičius. – Visa ta isterija dėl lito devalvavimo, pradedant Seimu, išpūtė nepasitikėjimą litu. Mes žinome, kad litas nebus devalvuotas.“ Plačiau apie tai pakomentavo kurmis.org.

„R. Šarkinas „netikėtai“ pripažino, kad reikia keisti įstatymą ir dėl lengvatinių paskolų saviems. Taip pat sutiko, kad reikia susimažinti savo bei valdybos atlyginimus. „Aš visada sakiau, kad mano atlyginimas per didelis ir jį reikia mažinti„, – veidmainiavo R.Šarkinas.“

„Aš (Darius Petrauskas), žinodamas, kad turiu paskolą, nusišalindavau nuo susijusių klausimų sprendimų. – o kadangi jų šiais metais padidėjo 58 darbuotojai (praeitais dar apie 100) , tai ar lieka kam priiminėti sprendimus ?:)

Na ir pabaigai dar keletas faktų iš Vakaro Žinių, nežinau kiek jie yra patikimi, nes vien iš pateiktos R. Šarkino nuotraukos, dienraščio lygis neatrodo aukštas…:

  • R.Šarkino mėnesio alga siekia 25 tūkst. litų (turbūt ant popieriaus, nes Delfi skelbia šiek tiek mažesnį atlyginimą – 21 tūkst. litų.);
  • kad Lietuvos bankas savo darbuotojams iš visuomenės pinigų teikia kreditus už 3 kartus mažesnes palūkanas nei komerciniai bankai ( kaip jau buvo rašyta tekste, trys kartai nelabai gaunasi…)
  • kad pats R.Šarkinas gali būti suinteresuotas milžiniškomis komercinių bankų palūkanomis, nes turi net 7 solidžius indėlius tuose bankuose; ( VILIBOR’o niuansus savo tinklaraštyje nagrinėjo Antanas (Mr-Script) )
Geg 20

Kadangi taupymo lakštai jau pradėti platinti, norėčiau aptarti tris gan saugius investavimo instrumentus – taupymo lakštai, euroobligacijos ir indėliai.

Pagaliau LR valdžia sugalvojo, kad skolintis galima ir iš Lietuvos gyventojų mokant tam tikras palūkanas ir taip išlaikyti palūkanas  šalies viduje, o kartu ir  gerinti ekonominę situaciją. Gaila, kad šito nebuvo sugalvota, kuomet valdžia skolinosi už dviženkliuss procentus iš užsienio bankų… Kaip jau tikriausiai teko girdėti, valstybė nuo vakar (gegužės 19d.) pradėjo platinti taupymo lakštus už kuriuos bus mokamos 7,05% metinės palūkanos, o jų išpirkimas numatomas po metų. Kol kas taupymo lakštus galima įsigyti tik internetinėje svetainėje: http://www.vtl.lt bet vėliau numatoma galimybė jų įsigyti ir Lietuvos pašte, ir tiesiogiai banko skyriuose. Emisijos dydis neribotas, tad galite nešti kad ir visas turimas santaupas ;)

Taigi keletas pliusų kuriuos pavyko įžvelgti:

  1. Nėra komisinių mokesčių, kuriuos reikėtų mokėti tarpininkui
  2. Gautos pajamos iš taupymo lakštų nėra apmokestinamos ir deklaruojamos.
  3. Mažesnės rizikos instrumentas, nes jų išpirkimą garantuoja valstybė.
  4. Palūkanos „nusėda“ Lietuvos piliečių kišenėse.
  5. Prieinama kaina, nes nominali vertė lygi 100lt.

Taip pat galima investuoti ir į trijų metų trukmės LR euroobligacijas, kurios šiuo metu siūlo 4,89% metinį pajamingumą (ketverių metų euroobligacijos siūlo 6,5% metinį pajamingumą), tačiau jos jau išplatintos ir dabar vyksta tik prekyba jomis. Pliusai yra tai, kad  Lietuvos Vyriausybė atsakinga už jų išpirkimą, tad garantija  išlieka ta pati(imho), o taip pat jos denominuotos eurais, tad valiutos devalvavimo rizika iš karto išnyksta. Tačiau jų kaina siekia apie 1000eurų, tad daugelis gali neišgalėti įsigyti keletos vienetų (bent jau DnB Nord platina po 5vnt.). O norint parduoti ankščiau nei išpirkimo data, teks prarasti apie 3,5% nuo visos sumos (dėl pirkimo/pardavimo skirtumo)., o jeigu parduosite ankščiau neišlaikę jų vienus metus, teks susimokėti GPM.

Trečioji galimybė – dėti metų trukmės indėlį į lietuviško kapitalo banką  ir gauti nuo 9% palūkanų. Indėliai iki 100k yra apdrausti*, o bankų bankroto tikimybė nėra labai didelė, tad rizikos kaip ir nėra. Net jeigu ji ir egzistuoja, valstybė tikriausiai pultų jį gelbėti (Latvijos Parex banka pavyzdys), žinoma tada indėlių išdavimas būtų užšaldytas keletai mėnesių, dėl apyvartinių lėšų trūkumo.

*Apie vadinamąjį indėlių draudimą: pasižvalgius internete radau, kad šiuo metu LT yra beveik 41 mlrd. Lt įmonių ir privačių asmenų indėlių, iš jų 24 mlrd. Lt yra gyventojų santaupos. Tuo tarpu pravertus Indėlių ir Investicijų draudimo įmonės atskaitą (2007), radau, kad draudimo fondo dydis siekė 847mln.lt (172mln. prieauglis lyginant su 2006) tad, 2008 turėtų viršyti vieną milijardą. Tačiau tai tikrai nėra pakankama suma padengti visiems indėliams. Žinoma, nėra aišku koks procentas indėlių viršija 100k. eurų ribą.

Vis tik džiugu kad taupymo lakštai pradėti platinti, o per pirmą dieną valstybei paskolinta net 384.300 Lt.

Rgp 9

2008 08 08 Olimpinių žaidynių atidarymas

Šia proga nusprendžiau išsiaiškinti ir aprašyti apie plačiai reklamuojąmą Krepšinio indėlį. Kas nežinojo, tai šis indėlis yra kitoks, nes jo palūkanos susėjusios su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės laimėjimais. Kiekvieną kartą kai laimi – prie bazinės normos pridedamas 0,1 proc. Indėlio terminas: nuo 6mėn. iki 1m.

Taigi. Dėdami šį indėlį litais mes gauname bazines palūkanas – 5% plius tikimybę, kad jis gali išaugti iki 6%. (Jei gerai pamenu, kai paskutinį kartą buvo vykdoma ši akcija, didinimas buvo net po 0,2%, o ir rinktinė pasistengė ir laimėjo 8 iš 9). Pasižvalgome internete, kiek siūlo kiti bankai ir randame gan įdomius skaičius: Medicinos bankas siūlo 6,45%, Snoras, Šiaulių ir Parex bankai siūlo po 6,3%. Net padėjus 1 mėnesiui galima gauti 6% iš Ūkio banko ir Snoro…

Ir išto kyla natūralus klausimas, kam indėlį dėti ten kur palūkanos mažesnės ar čia visi jaučiasi krepšinio sirgaliais ? Ar čia reklama taip suklaidino žmones ?