Lie 18

JAV iždo departamentas, kuris skolinasi vyriausybės vardu, pastaruoju metu į finansų rinką išleido nemažą kiekį skolos vertybinių popierių, kuriais finansuoja biudžeto deficitą. Prieš kelis mėnesius JAV pasiekė aukščiausią techninę skolos ribą, po kurios iždo departamentas nebegali papildomai skolintis, kol politikai sutiks pakelti skolos lygį. Finansų rinkose egzistuoja ryšys tarp skolininko esamo įsiskolinimo, emisijos dydžio ir pajamingumo, kuris yra linkęs didėti smarkiai įsiskolinusiai vyriausybei ar įmonei leidžiant didesnio dydžio emisiją (didesnė rizika, kad šalis ar įmonė nebus pajėgi išmokėti skolos), tačiau panašu, kad šis ryšys  dažnai negalioja JAV rinkai…

Šiuo metu JAV 5 metų iždo vertybinių popierių palūkanų norma tapo tokia žema, kad iš jos atėmus infliaciją, gauname neigiamą realią palūkanų normą (reali palūkanų norma = nominali palūkanų norma – infliacijos lygis). Tarkime, JAV vyriausybė turi dvi galimybes: ji gali nedelsiant sumokėti už projektus (pvz. infrastruktūros gerinimą) iš surinktų mokesčių, arba ji gali pasiskolinti pinigų, pagerinti šalies infrastruktūrą, susimokėti už atliktus darbus iš skolintų pinigų ir tik vėliau grąžinti skolą.

Projektų finansavimo klausimą galima suformuluoti taip: ar nauda projektą įgyvendinus dabar atstos palūkanų sąnaudas (darykime prielaidą, kad valstybė sugeba efektyviai įgyvendinti projektus)? Neigiamos palūkanų sąnaudos leidžia vyriausybei pasiskolinti ir vykdyti projektus netrukus, vietoj to, kad ji lauktų ir susimokėtų už jį iš surinktų mokesčių, t.y. dėl neigiamos realios palūkanų normos valstybei tampa pigiau pasiskolinti ir įgyvendinti projektus nei naudoti mokesčių pajamas.

Neigiama reali palūkanų norma turi svarbų poveikį šalies ekonomikai: ji neskatina taupymo, nes taupydami žmonės negauna kompensacijos už vartojimo atidėliojimą vėlesniam periodui; investuotojai renkasi rizikingesnes turto klases, kurios galėtų kompensuoti prarastą perkamąją galią ir išsaugotų turto vertę; kapitalas investuojamas į žaliavas ir brangiuosius metalus (pvz., auksą), kurie dažnai yra pripažįstami kaip alternatyva popierinei valiutai; o tuo tarpu įmonės yra linkusios skolintis dėl atvirkščių priešingų priežasčių, kodėl žmonės yra nelinkę taupyti.

Žemas iždo skolos vertybinių popierių pelningumas susidarė dėl priežasčių, susijusių su neseniai praūžusia pasauline finansų krize ir dėl jos kilusia recesija. JAV skolos popierių paklausa kilo dėl labai žemos FED (JAV centrinis bankas) nustatytos palūkanų normos, kuri smarkiai išpūtė rinkoje esančią pinigų masę, bei dėl investuotojų (individualūs investuotojai, įvairaus tipo fondai, bankai, ir t.t.) noro laikyti trumpo laikotarpio instrumentus, kurie pasižymėtų likvidumu ir saugumu (aukščiausias skolos reitingas). Nepaisant ir taip žemo JAV iždo vertybinių popierių pelningumo, jis gali dar labiau sumažėti po šios savaitės FED vadovo pranešimo apie galimą pinigų kiekio didinimą ekonomikoje (ang., Quantitative easing), kuris vyksta JAV centriniui bankui superkant skolos vertybinius popierius iš bankų ir kitų investuotojų naudojant naujai išspausdintus elektroninius pinigus. Visgi, skolos reitingų agentūros kalbos apie galimą JAV skolos reitingo sumažinimą gali laikinai atsverti galimą pajamingumo mažėjimą, bent jau iki tol, kol politikai sutars dėl JAV skolos lygio pakėlimo ir tolimesnio šalies biudžeto.

Kalbant apie Lietuvą, indėlių palūkanų norma Lietuvoje šiuo metu svyruoja intervale nuo 1.7% iki 3% (12 mėn. terminuotas indėlis viename iš bankų), o vidutinė metinė infliacija 2011 m. birželio mėn. sudarė 3.2%. Vadinasi, Lietuvoje turime neigiamą realią palūkanų normą, kuri nėra naudinga indėlininkams, bet naudinga galintiems pasiskolinti pinigų už tokias palūkanas, nes skolas reikės grąžinti nuvertėjusiais pinigais (deja, dėl Lietuvos rizikos lygio, vyriausybė negali skolintis už neigiamą realią palūkanų normą). Kaip išsaugoti pinigų vertę, kad po metų galėtumėte įsigyti tą patį prekių ar paslaugų kiekį? Vienas iš galimų variantų – investavimas į kitas turto klases, kurios turi didesnę tikėtiną grąžą, bet ir didesnę riziką. Artimiausi pakaitalai vienai iš labiausiai paplitusių pinigų kaupimo priemonei – indėliui – yra taupymo lakštai, vyriausybės obligacijos, įmonių ar bankų skolos vertybiniai popieriai, obligacijų fondai, SASO (su akcijomis susietos obligacijos).

Justas Šaltinis – „Pinigų Karta“, 2011 m. liepos 15 d.

Bir 17

Laikas bėga, o kai kurie įvykiai labai greitai pasimiršta. Sakoma, kad akcijų rinkų arba investuotojų atmintis dar trumpesnė. Jie greit pamiršta visus krizės kaltininkus ir vėl lipa ant kito skaudaus grėblio. Akcijų rinkos šiuo metu neramiai sprendžia Graikijos įsiskolinimo problemas, pasaulis sunerimęs dėl aukštų naftos kainų ir galimos recesijos, o mūsų Vilniaus akcijų birža kenčia nuo menko likvidumo…

Nepaisant viso to, siūlau prisiminti kaip NASDAQ OMX Vilniaus indeksas kito kiekvienų metų bėgyje, ir paanalizuoti šio indekso kitimo istoriją.

Pirmajame grafike pateikti suindeksuoti NASDAQ OMX Vilnius indekso vertės kitimai nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 16 d. Indeksavimas palengvina palyginimą tarp skirtingų metų ir suteikia galimybę lengvai nustatyti kiek būtumėte uždirbęs ar praradęs investavę vieną valiutos vienetą į šio indekso krepšelio akcijas.

nasdaqomxvilnius

Kaip matome iš spalvingo grafiko, pirmieji metai (2000, 2001, 2002) Vilniaus vertybinių popierių biržoje buvo ramūs, o investicijų grąža svyravo intervale tarp -20% ir +15%. Tuo tarpu, 2003 metai išsiskyrė savo pelningumo, kuris buvo aukščiausias per visą OMX Vilnius indekso istoriją. Investuotojai turėjo galimybę uždirbti net 100%  investavę į šio indekso akcijų krepšelį, o jeigu atidžiai analizavo ir sėkmingai pasirinko akcijas – grąža galėjo siekti ir kelis šimtus procentų. Po to sekė keli metai (2004, 2005, 2006) pastovaus indekso vertės augimo, kuris siekė nuo 4% iki 60%. Situacija kardinaliai pasikeitė 2007 metais, kai indeksas nukrito 64%. 2008 metais investuotojus pasitiko tolimesniu lengvu kritimu, tačiau metų gale akcijų birža atsigavo ir paaugo 50%. Ta pati istorija pasikartojo ir 2009 m., kuomet OMX Vilnius akcijų rinkos indeksas paaugo dar 50%. O šiais metais (2011) indeksas svyruoja neigiamos grąžos zonoje.

Nors antrasis grafikas ir nėra toks išsamus, tačiau galbūt atsiras tokių, kurie čia įžvelgs pasipriešinimo ar palaikymo linijų, tad jiems jį ir skiriu. Absoliučių OMX Vilniaus indekso verčių pokyčiai nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 16 d.

nasdaqomxvilnius_indeksas

P.S. Reikia nepamiršti, kad bendrovės akcijų rinkoje keitėsi – vienos atėjo, kitos išėjo. Taip pat keitėsi ir akcijų indekso krepšelio svoriai.

Bir 13

Atsiradus šiek tiek daugiau laisvo laiko ir man vėl ėmus aktyviau domėtis investicijomis, pastebėjau, kad Vilniaus vertybinių popierių birža pasipildė nauju instrumentu - biržoje prekiaujamu investiciniu fondu, investavimo pasaulyje labiau žinomu ETF vardu (ang. Exchange Traded Fund). Šis pirmasis Nasdaq OMX biržoje prekiaujamas fondas yra pasyviai valdomas, o fondo turtas investuojamas į „OMX Baltic Benchmark GI“ indeksą, kurio sudėtį galima sužinoti čia. Kadangi tai yra pasyviai valdomas fondas, jo valdymo mokestis yra mažesnis nei aktyviai valdomų fondų dėl mažesnių kaštų,tačiau iki JAV biržose prekiaujamų indeksinių fondų valdymo mokesčių dar yra tikrai yra kur pasistūmėti. Dar geriau būtų, jeigu tokių fondų pasirinkimas būtų dar didesnis, bet… Galbūt tolimesnėje ateityje, kai vietinėje Baltijos akcijų biržoje bus kotiruojama bent jau keletas šimtų kompanijų…

Daugeliui indeksinio fondo įtraukimas į biržą tikriausiai yra sena vasario mėnesio naujiena, tačiau šį įrašą parašyti mane paskatino komentarai internete, kuriuose daugelis skundžiasi, kad šiuo metu nebeįmanoma taupyti dėl aukštos infliacijos ir per mažų indėlių palūkanų. Tačiau tam ir yra sukurti kiti finansiniai instrumentai, kad gyventojai galėtų kovoti su infliacija ir išsaugoti savo sunkiai uždirbtą turtą. Visgi, dažnam gyventojui akcijos nėra tinkamas instrumentas, nes jis reikalauja pastovaus domėjimosi investavimu, nuolatinio bendrovių naujienų sekimo, finansinių duomenų analizės, ir t.t., o net ir atlikus visus šiuos veiksmus egzistuoja didelė rizika prarasti dalį savo investicijų.

Investavimas į biržoje prekiaujamą indeksinį fondą išsprendžia daugelį problemų: jums nereikia naudoti savo brangaus laiko – indeksą parenka NASDAQ OMX darbuotojai pagal visiems žinomą ir viešai paskelbtą metodologiją, jūs labai pigiai galite išskaidyti riziką (diversifikacijos efektas), galite dienos bėgyje pirkti ar parduoti  fondo vienetus biržoje, ir žinoma, turite galimybę uždirbti daugiau nei suryja infliacija.

akcijurinkaindeksas

Kaip matome iš pateikto grafiko (OMX BGI indeksas), pradėję investuoti 2000 metais, jūs dabar būtumėte uždirbę 431%, arba apie 14% per metus (CAGR). Tačiau jeigu investicijoms būtumėte pasirinkę patį stačiausią kalnelį, tai šiuo metu vis dar būtumėte -34% lygyje. Ir o bet tačiau, investavę kitą dieną po naujų metų sutikimo 2009 m., būtumėte uždirbę apie 126%… Tad jeigu tikite efektyvių rinkų teorija, lengvai uždirbti ar pradirbti iš indekso svyravimo jums padės biržoje prekiaujamas indeksinis fondas.

Tai nėra siūlymas pirkti ar parduoti tam tikrą finansinį instrumentą. Įrašas skirtas supažindinti skaitytojus su investavimo galimybėmis.

P.S. Rekomenduoju puikų straipsnį ETF instrumentų tema - FT.COM

Sau 21

Vakar įvyko kasmetinis Nasdaq OMX Baltic Awards 2010 renginys, kuriuo siekiama atkreipti kompanijų dėmesį į investuotojus ir būtinybę atskleisti informaciją esamiems ir būsimiems investuotojams.  Šiais metais buvo suteiktos nominacijos už geriausią kompanijų ryšį su investuotojais Baltijos šalyse, geriausią informacijos rinkai atskleidimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje,  aktyviausią rinkos dalyvį, labiausiai per metus ryšius su investuotojais patobulinusią kompaniją, geriausią metinę ataskaitą ir geriausią investuotojams skirtą bendrovės internetinį puslapį.

Džiugu, kad mūsų rinkos flagmanas TEO LT gavo net tris apdovanojimus – geriausia metinė ataskaita, geriausi ryšiai su investuotojais Lietuvoje,  Baltijos šalyse.  Taip pat smagu, kad jau antri metai iš eilės nominacija už labiausiai investuotojų ryšius su investuotojais patobulinusią kompaniją buvo skirta Lietuvos kompanijai, šįkart tai buvo Grigiškės. Teigiami pokyčiai bendrovės valdyme ir atskleidžiant informaciją galimai paveikė ir kompanijos akcijų kainą, kuri per metus išaugo beveik du kartus (per du metus – 7.8 karto) ir pasiekė visų laikų aukščiausią tašką.

nasdaqomxbalticawards_0

nasdaqomxbalticawardsperformance_0 Kaip matome iš pateikto grafiko, Lietuvos bendrovės vidutiniškai pasirodė prasčiau nei Estijos kompanijos, ir vos trupučiu atsiliko nuo Baltijos vidurkio. Teigiami pokyčiai jaučiami kasmet, o tai padeda investuotojams labiau suprasti kompanijų verslo modelį ir iš jo kylančias rizikas. Vidurkis smarkiai krenta dėl kompanijų, kurios nesivargina suteikti pakankamai informacijos internetiniame puslapyje ar metinėse ataskaitose. Tobulėjimui vietos dar yra, o palyginimui, TEO LT šiais metais surinko 97 taškus iš 100 galimų.

Gaila, kad duomenys apie visas kompanijas nėra viešai prieinami ir negalima palyginti skirtumų tarp kompanijų, kurių pagrindinis akcininkas yra valstybė, ir tų, kurių pagrindinis akcininkas – privatūs asmenys. Taip pat liūdna, kad valstybinių įmonių valdymo pataisos įstrigo politinėse pinklėse. Juk jeigu valstybės valdomos bendrovės privalėtų atskleisti bent jau vidutiniškai tiek informacijos, kiek atskleidžia listinguojamos kompanijos, Lietuvos ekonomika turėtų geresnes augimo perspektyvas…

Vilniaus vertybinių popierių birža taip pat apdovanojo Linas Agro Group už sėkmingą pirminį viešą platinimą (IPO), o Arvydas Jacikevičius (SEB Bankas) buvo pripažintas geriausiu makleriu.

P.S. Patiko TEO LT vadovo kalba atsiimant apdovanojimus, kad tikiuosi ji bus patalpinta Nasdaq OMX Baltic tinklapyje.

P.S.S. Jeigu norite pamatyti skirtumą tarp pateikiamos informacijos, palyginkite TEO LT metinę ataskaitą su, tarkim, Lietuvos Jūrų Laivininkystės.

Gru 23

Interneto gilumose aptikau išsamią santrauką apie populiariausius investavimo sprendimus išdėstytus pagal metus. Remiantis žemiau pateikta lentele, 2010 -ieji pasižymėjo gausiomis investicijomis į išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių gamintojų kompanijas, tauriuosius metalus ir kalnakasybos bendroves, o žiniasklaidoje garsiai skambėjo rizikos kapitalo fondų investicijos ir jų potencialūs vertinimai.

O kas laukia akcijų rinkų ir ekonomikos kitais metais ? Pragmatic Capitalism pateikia 6 ganėtinai realistiškas prognozes ateinantiems metams, o jeigu norėti atsipalaiduoti, tai Minyanville pralinksmins su 10 keisčiausių prognozių. Tuo tarpu ES narės „rašo“ laiškus Kalėdų seneliui prašydamos tam tikros pagalbos.

investavimo_mados_pagal_metus

Šaltinis: The Reformed Broker

Linksmų švenčių!

« Previous Entries