krizė | Justas Šaltinis
Bal 15

Skaitydamas TheEconomist užtikau įdomų grafiką apie nedarbo lygį visame pasaulyje. Lietuva šiame sąraše nėra paminėta, tačiau pagal turimus duomenis nedarbo lygis Lietuvoje sausio mėn. buvo 9,8 proc., tad galime save įsipaišyti iškarto po broliukų – Latvijos. Tuo tarpu Finansų ministerija prognozuoja, kad nedarbas Lietuvoje 2009 metais sieks 13.5%.

Na, o tokio didelio nedarbo priežastys gan aiškios: Krizė… ir viskas tuo pasakyta.

Vas 26

Tikriausiai jau daugeliui aktyvių interneto vartotojų matytas video, kuriame trumpai (12min.) ir elementariai nupasakojama kaip įvyko kredito krizė, kokie instrumentai buvo naudojami, kas uždirbo/prarado pinigų ir kaip veikia visa kredito sistema.

Pirkti ar nuomotis NT ? Antroji nuorodą, kuri galbūt pravers ieškantiems būsto, arba tiems kuriems bus šiaip įdomu pažaisti su įvairiomis skaičių kombinacijomis ir palyginti, ar vis dėlto geriau pirkti ar nuomotis butą/namą/NT ? Per kiek metų atsipirktų ir pan. Kintamieji prasideda nuo palūkanų normos, mėnesinės nuomos ir baigiasi tokias kintamaisiais kaip NT vertės kilimas/kritimas, nuomos kainos kritimas/kilimas ir panašiai…

Netyčia pavyko aptikti dar vieną įdomų žaidimą: The Bailout Game ( finansinės pagalbos žaidimas). Šiame žaidime jūs turėsite priimti sprendimus, kurias įmones/korporacijas išpirksite, kurioms leisite bankrutuoti. Atspindi buvusius įvykius, tad tai puiki proga vėl prisiminti įvykių seką. Kiekvieno etapo metu jūs gaunate kortelę, kurioje būna aprašytą reikiama pagalbos suma, kokios problemos su organizaciją, taip pat galite paskambinti buvusiam FED vadovui Greenspan ir paklausti jo nuomonės. Jūs gaunate taškų už kiekvieną teisingą sprendimą, taip pat reikia išlaikyti tam tikrą biudžeto balansą.  Komentaruose galite parašyti kiek taškų pavyko surinkti :)

Lap 8

Kredito krizė (Credit Crunch/Crisis) – tai situacija, kurioje skolintis tampa sunkiau ( bankai sugriežtina paskolų išdavimo sąlygas) ir tai kainuoja žymiai daugiau (dėl padidėjusios palūkanų normos).

Dėl atsiradusios kredito krizės sumažėja vartotojų išlaidos (consumers spending), bankai lengvai nebeišduoda paskolų, firmos nebetenka galimybės lengvai pasiekti kapitalą, akcijų rinkos patiria milžinišką nuosmukį, nekilnojamo turto vertė krenta.  Ir visi šie veiksniai tiesiogiai arba netiesiogiai veikia šalies ekonomiką: vartotojų išlaidos dažnai sudaro apie 70 % visos ekonominės veiklos, įmonės negalėdamos pasiskolinti pinigų patiria apyvartinių lėšų stygių, o tai gali vesti prie bankroto, kas savo ruoštu reikštų ir darbuotojų atleidimą, akcijų rinkų nuosmukis skaudžia atsiliepia  investuotojams, o ir agresyvesniems pensijų fondams…

Čia pateiksiu pagrindinius indikatorius, kurie gali jums duoti šiek tiek daug informacijos apie situaciją kredito rinkoje.

1. Trumpalaikių iždo vekselių (Tresuary) pajamingumo pokyčiai parodo ar investuotojai linkę pirkti nerizikingus aktyvus. Jeigu iždo vekselių pajamingumas mažėja, tai indikuoja, kad investuotojai traukiasi iš akcijų, obligacijų ir perka saugius instrumentus taip mažindami jų (vekselių) pelningumą. Mažas pajamingumas rodo, kad investuotojai susirūpinę finansų sistema.

2. LIBOR (London Interbank Offered Rate) rodo už kokią palūkanų normą bankai yra pasiruošę skolinti lėšas kitam bankui. Kuo didesnės palūkanų normos, tuo labiau bankai nepasitiki vienas kitu.

RT RT

3. Ted Spread – skirtumas tarp iždo vekselių pajamingumo ir LIBOR palūkanų normos – yra priemonė apskaičiuoti stresą kredito rinkose. Ramioje rinkoje skirtumas būna apie 0.25%. Aukštesnis skirtumas simbolizuoja susirūpinimą.

4. 30 dienų komerciniai vekseliai (commercial papers) – trumpalaikiai bankų ar kitų verslų įsiskolinimai išleisti dažnai tik keliom dienom. Aukštesnės palūkanų normos sudaro sunkumų firmoms gauti apyvartinių lėšų.

RT RT

5. Aukšto pajamingumo obligacijų (High-Yield Bonds) (išleistos firmų neturinčių geros reputacijos/finansinių rodiklių) pajamingumas parodo ar investuotojai noriai prisiima riziką. Aukštesnis pajamingumas reiškia mažesnį norą skolinti tokioms firmoms.

Patogiausiai seksi šiuos rodiklius yra Economix Blog’e. Tiesa, grafikas yra apačioje, dešinėje pusėje. Duomenys atnaujinami kiekvieną dieną.