IPO | Justas Šaltinis
Spa 6

Šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė naujiena, kad socialinis tinklas „Facebook“ galėtų būti vertas 33 mlrd. dolerių, vienam investuotojui įsigijus nedidelį akcijų paketą, mokant po 76 dolerius už akciją. Norėdamas uždirbti iš tikimo akcijų kainos kilimo po pirminio viešojo siūlymo (ang. IPO), investuotojas nusprendė įsigyti Facebook akcijų dar prieš įvykstant IPO, kuris turėtų būti įgyvendintas ne anksčiau 2012-ųjų metų ir tik kompanijai sėkmingai įgyvendinus savo finansinius tikslus. Tačiau man iškilo klausimas, ar tai nebus aukščiausia kaina mokėta už Facebook akcijas kelerių metų bėgyje?

Skelbiama, kad Facebook turi virš 500 mln. vartotojų, o  kompanijos metinės pajamos 2009 m. siekė ~800 mln. dolerių. Kadangi kompanija nėra įtraukta į akcijų biržos sąrašus, ji neprivalo viešai paskelbti savo finansinių ataskaitų, tad tikslūs skaičiai žinomi tik jos darbuotojams, kurie, beje, ir pardavinėja savo akcijas.

Remiantis panašia veikla užsiiminėjančių  kompanijų finansiniais duomenimis, kompanijos „Facebook“ pelno marža turėtų siekti apie 15% (Google – 27%, Yahoo – 12%, AOL – 7%), o tai reikštų 120 mln. dolerių pelną (2009 metais).  Naudojant šiuos duomenis, paskaičiavau kelis santykinius vertinimo rodiklius. P/S (akcijų kainos/pardavimų) santykis būtų lygus 41.25 (Google – 6.7, Yahoo – 3, AOL – 0.8), o P/E (akcijų kainos/pelno) santykis viršytų net 275 (Google – 25, Yahoo – 32, AOL -10.4). Ar racionalus investuotojas ryžtųsi investuoti į kompaniją su P/E 275 ? Nors Facebook ir auga milžiniškais tempais ir ateityje turėtų pasiekti didesnius pardavimus bei aukštesnę pelno maržą, tačiau abejoju, ar toks kompanijos vertinimas gali garantuoti teigiamą investicijų grąžą ateityje.

Ir pagaliau retorinis klausimas, kurį vertėtų sau užduoti prieš dalyvaujant IPO: kodėl didelės, pelningos ir perspektyvios bendrovės savininkai norėtų dalintis pelnu su kitais?  Jeigu Facebook veikla yra itin pelninga, tai lėšų investicijoms turėtų pakakti iš įmonės uždirbamo pelno, o susidariusį trūkumą galima pigiau padengti pasiskolinant iš kapitalo rinkų (o galbūt reikia lėšų dideliam įsigijimui?). Viešumo argumentas čia irgi neturi didelės reikšmės, nes kompanija ir taip gerai žinoma.  Akcijų likvidumas ir esančių akcininkų noras dalinai/pilnai pasitraukti ? Galbūt, nors antrinėje akcijų rinkoje (ang. secondary market) Facebook akcijomis prekiaujama. Žinoma, ganėtinai mažomis apyvartomis ir smarkiai išpūstomis kainomis, nes susidariusi didelė paklausa, o pasiūlos kaip ir nėra.

Kov 13

Finansų ekonomikos kurso metu rašėme kursinį darbą apie IPO pirmos dienos grąžos nuspėjamumą naudojantis įvairiais kintamaisiais ( 3 mėn. rinkos grąža prieš IPO, rinkos kintamumas, kainos nustatymo metodas, platintojas, ir t.t.) ir gautus rezultatus turėjome palyginti su Lietuvos IPO. Tačiau, per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje įvyko tik 5 IPO, ko nepakanka rimtesnei duomenų analizei. Tad galėjome tik pasvarstyti, kas lemia Lietuvoje įvykusių IPO kainas, remdamiesi mums žinomais teoriniais argumentais. Todėl nusprendžiau papildyti savo blogą įrašu apie IPO. Pradžioje –  šiek tiek teorijos nesusidūrusiems su IPO.

Pirminis viešas siūlymas (ang. IPO) yra procesas, kurio metu bendrovės akcijos yra pirmą kartą pasiūlomos investuotojams ir pradedamos prekiauti pasirinktoje akcijų biržoje. Pirminis viešas siūlymas yra vienas iš svarbiausių kompanijos sprendimų, o visas procesas (pradedant pasiruošimu ir baigiant pirma prekybos diena) gali užtruki ilgiau nei metus. Investuotojai dažniausiai tikisi didelės pirmos dienos grąžos, tad dalyvauja platinime, kad įsigytas akcijas galėtų parduoti atidarymo aukciono metu ar pirmos prekybos sesijos metu.

Pirminio viešo siūlymo chronologija

ipo_timeline

Kaip matome iš pateiktos schemos (atsiprašau, kad patingėjau išversti į lietuvių kalbą), visas IPO procesas gali būti suskirstytas į keturis etapus. Iš jų svarbiausi paskutiniai du, kurių metu kompanija pradeda reklaminę kampaniją (ang. road show), o akcijų platintojas (dažniausiai investicinis bankas) nustato akcijų kainą naudodamas book-building metodą, kurio metu potencialių stambių investuotojų klausiama, kiek ir už kiek jie būtų pasiruošę pirkti tam tikros kompanijos akcijų. Taip pat šių paskutinių etapų metu yra paviešinamas kompanijos prospektas ir nepriklausomų analitikų vertinimas.  Susumavus visus pasiūlymus nustatomos akcijų kainos ribos ir akcijos pasiūlomos investuotojams.

Kodėl bendrovės nusprendžia prekiauti savo akcijomis biržoje ?

  • Priėjimas prie kapitalo rinkų:  mažesnė skolinto kapitalo kaina ir galimybė pritraukti lėšų išleidžiant papildomas akcijas
  • Likvidumas: galimybė įmonės akcininkams parduoti savo akcijas ir sužinoti jų „tikrąją“ kainą
  • Viešumas: didesnis bendrovės matomumas (padidėję pardavimai, talentingų darbuotojų pritraukimas, ir t.t.)
  • Kompanijos įsigijimo ar susijungimo galimybės

Kodėl bendrovė gali pasirinkti likti privati ?

  • Didelės išlaidos susijusios su  pirminiu viešu platinimu,
  • Įtraukimo į biržos akcijų sąrašus išlaidos, finansinių ataskaitų ruošimas, ryšių su investuotojais palaikymas
  • Dalinis konkurencingumo praradimas dėl kofidencialios informacijos atskleidimo
  • Kontrolės praradimas ir atsakingumas prieš kompanijos akcininkus
  • Pelno dalijimasis

Pirminis viešas platinimas Lietuvoje

Nors pasaulyje dažnai pastebima abnormali pirmos dienos grąža (ang. underpricing), tačiau kaip matome iš lentelės apačioje, investuotojai investuojantys į lietuviškus IPO nesidžiaugė stulbinančiu pirmos dienos pelnu. Galimos to priežastys: 1) vietinių akcijų platintojų patirties stoka 2) santykinai nelikvidi akcijų rinka ir su tuo susijusios rizikos 3) ganėtinai maža pasiūlymo vertė.

ipo_lietuvoje

Toliau pateikiu du grafikus, vaizduojančius tolimesnį akcijų kainos vystymąsi po pirminio viešo platinimo (spauskite norėdami pamatyti didesnį vaizdą):

ipo_lietuva ipo_lietuva_metai