investicijų grąža | Justas Šaltinis
Lie 18

JAV iždo departamentas, kuris skolinasi vyriausybės vardu, pastaruoju metu į finansų rinką išleido nemažą kiekį skolos vertybinių popierių, kuriais finansuoja biudžeto deficitą. Prieš kelis mėnesius JAV pasiekė aukščiausią techninę skolos ribą, po kurios iždo departamentas nebegali papildomai skolintis, kol politikai sutiks pakelti skolos lygį. Finansų rinkose egzistuoja ryšys tarp skolininko esamo įsiskolinimo, emisijos dydžio ir pajamingumo, kuris yra linkęs didėti smarkiai įsiskolinusiai vyriausybei ar įmonei leidžiant didesnio dydžio emisiją (didesnė rizika, kad šalis ar įmonė nebus pajėgi išmokėti skolos), tačiau panašu, kad šis ryšys  dažnai negalioja JAV rinkai…

Šiuo metu JAV 5 metų iždo vertybinių popierių palūkanų norma tapo tokia žema, kad iš jos atėmus infliaciją, gauname neigiamą realią palūkanų normą (reali palūkanų norma = nominali palūkanų norma – infliacijos lygis). Tarkime, JAV vyriausybė turi dvi galimybes: ji gali nedelsiant sumokėti už projektus (pvz. infrastruktūros gerinimą) iš surinktų mokesčių, arba ji gali pasiskolinti pinigų, pagerinti šalies infrastruktūrą, susimokėti už atliktus darbus iš skolintų pinigų ir tik vėliau grąžinti skolą.

Projektų finansavimo klausimą galima suformuluoti taip: ar nauda projektą įgyvendinus dabar atstos palūkanų sąnaudas (darykime prielaidą, kad valstybė sugeba efektyviai įgyvendinti projektus)? Neigiamos palūkanų sąnaudos leidžia vyriausybei pasiskolinti ir vykdyti projektus netrukus, vietoj to, kad ji lauktų ir susimokėtų už jį iš surinktų mokesčių, t.y. dėl neigiamos realios palūkanų normos valstybei tampa pigiau pasiskolinti ir įgyvendinti projektus nei naudoti mokesčių pajamas.

Neigiama reali palūkanų norma turi svarbų poveikį šalies ekonomikai: ji neskatina taupymo, nes taupydami žmonės negauna kompensacijos už vartojimo atidėliojimą vėlesniam periodui; investuotojai renkasi rizikingesnes turto klases, kurios galėtų kompensuoti prarastą perkamąją galią ir išsaugotų turto vertę; kapitalas investuojamas į žaliavas ir brangiuosius metalus (pvz., auksą), kurie dažnai yra pripažįstami kaip alternatyva popierinei valiutai; o tuo tarpu įmonės yra linkusios skolintis dėl atvirkščių priešingų priežasčių, kodėl žmonės yra nelinkę taupyti.

Žemas iždo skolos vertybinių popierių pelningumas susidarė dėl priežasčių, susijusių su neseniai praūžusia pasauline finansų krize ir dėl jos kilusia recesija. JAV skolos popierių paklausa kilo dėl labai žemos FED (JAV centrinis bankas) nustatytos palūkanų normos, kuri smarkiai išpūtė rinkoje esančią pinigų masę, bei dėl investuotojų (individualūs investuotojai, įvairaus tipo fondai, bankai, ir t.t.) noro laikyti trumpo laikotarpio instrumentus, kurie pasižymėtų likvidumu ir saugumu (aukščiausias skolos reitingas). Nepaisant ir taip žemo JAV iždo vertybinių popierių pelningumo, jis gali dar labiau sumažėti po šios savaitės FED vadovo pranešimo apie galimą pinigų kiekio didinimą ekonomikoje (ang., Quantitative easing), kuris vyksta JAV centriniui bankui superkant skolos vertybinius popierius iš bankų ir kitų investuotojų naudojant naujai išspausdintus elektroninius pinigus. Visgi, skolos reitingų agentūros kalbos apie galimą JAV skolos reitingo sumažinimą gali laikinai atsverti galimą pajamingumo mažėjimą, bent jau iki tol, kol politikai sutars dėl JAV skolos lygio pakėlimo ir tolimesnio šalies biudžeto.

Kalbant apie Lietuvą, indėlių palūkanų norma Lietuvoje šiuo metu svyruoja intervale nuo 1.7% iki 3% (12 mėn. terminuotas indėlis viename iš bankų), o vidutinė metinė infliacija 2011 m. birželio mėn. sudarė 3.2%. Vadinasi, Lietuvoje turime neigiamą realią palūkanų normą, kuri nėra naudinga indėlininkams, bet naudinga galintiems pasiskolinti pinigų už tokias palūkanas, nes skolas reikės grąžinti nuvertėjusiais pinigais (deja, dėl Lietuvos rizikos lygio, vyriausybė negali skolintis už neigiamą realią palūkanų normą). Kaip išsaugoti pinigų vertę, kad po metų galėtumėte įsigyti tą patį prekių ar paslaugų kiekį? Vienas iš galimų variantų – investavimas į kitas turto klases, kurios turi didesnę tikėtiną grąžą, bet ir didesnę riziką. Artimiausi pakaitalai vienai iš labiausiai paplitusių pinigų kaupimo priemonei – indėliui – yra taupymo lakštai, vyriausybės obligacijos, įmonių ar bankų skolos vertybiniai popieriai, obligacijų fondai, SASO (su akcijomis susietos obligacijos).

Justas Šaltinis – „Pinigų Karta“, 2011 m. liepos 15 d.

Bir 17

Laikas bėga, o kai kurie įvykiai labai greitai pasimiršta. Sakoma, kad akcijų rinkų arba investuotojų atmintis dar trumpesnė. Jie greit pamiršta visus krizės kaltininkus ir vėl lipa ant kito skaudaus grėblio. Akcijų rinkos šiuo metu neramiai sprendžia Graikijos įsiskolinimo problemas, pasaulis sunerimęs dėl aukštų naftos kainų ir galimos recesijos, o mūsų Vilniaus akcijų birža kenčia nuo menko likvidumo…

Nepaisant viso to, siūlau prisiminti kaip NASDAQ OMX Vilniaus indeksas kito kiekvienų metų bėgyje, ir paanalizuoti šio indekso kitimo istoriją.

Pirmajame grafike pateikti suindeksuoti NASDAQ OMX Vilnius indekso vertės kitimai nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 16 d. Indeksavimas palengvina palyginimą tarp skirtingų metų ir suteikia galimybę lengvai nustatyti kiek būtumėte uždirbęs ar praradęs investavę vieną valiutos vienetą į šio indekso krepšelio akcijas.

nasdaqomxvilnius

Kaip matome iš spalvingo grafiko, pirmieji metai (2000, 2001, 2002) Vilniaus vertybinių popierių biržoje buvo ramūs, o investicijų grąža svyravo intervale tarp -20% ir +15%. Tuo tarpu, 2003 metai išsiskyrė savo pelningumo, kuris buvo aukščiausias per visą OMX Vilnius indekso istoriją. Investuotojai turėjo galimybę uždirbti net 100%  investavę į šio indekso akcijų krepšelį, o jeigu atidžiai analizavo ir sėkmingai pasirinko akcijas – grąža galėjo siekti ir kelis šimtus procentų. Po to sekė keli metai (2004, 2005, 2006) pastovaus indekso vertės augimo, kuris siekė nuo 4% iki 60%. Situacija kardinaliai pasikeitė 2007 metais, kai indeksas nukrito 64%. 2008 metais investuotojus pasitiko tolimesniu lengvu kritimu, tačiau metų gale akcijų birža atsigavo ir paaugo 50%. Ta pati istorija pasikartojo ir 2009 m., kuomet OMX Vilnius akcijų rinkos indeksas paaugo dar 50%. O šiais metais (2011) indeksas svyruoja neigiamos grąžos zonoje.

Nors antrasis grafikas ir nėra toks išsamus, tačiau galbūt atsiras tokių, kurie čia įžvelgs pasipriešinimo ar palaikymo linijų, tad jiems jį ir skiriu. Absoliučių OMX Vilniaus indekso verčių pokyčiai nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 16 d.

nasdaqomxvilnius_indeksas

P.S. Reikia nepamiršti, kad bendrovės akcijų rinkoje keitėsi – vienos atėjo, kitos išėjo. Taip pat keitėsi ir akcijų indekso krepšelio svoriai.

Spa 6

Šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė naujiena, kad socialinis tinklas „Facebook“ galėtų būti vertas 33 mlrd. dolerių, vienam investuotojui įsigijus nedidelį akcijų paketą, mokant po 76 dolerius už akciją. Norėdamas uždirbti iš tikimo akcijų kainos kilimo po pirminio viešojo siūlymo (ang. IPO), investuotojas nusprendė įsigyti Facebook akcijų dar prieš įvykstant IPO, kuris turėtų būti įgyvendintas ne anksčiau 2012-ųjų metų ir tik kompanijai sėkmingai įgyvendinus savo finansinius tikslus. Tačiau man iškilo klausimas, ar tai nebus aukščiausia kaina mokėta už Facebook akcijas kelerių metų bėgyje?

Skelbiama, kad Facebook turi virš 500 mln. vartotojų, o  kompanijos metinės pajamos 2009 m. siekė ~800 mln. dolerių. Kadangi kompanija nėra įtraukta į akcijų biržos sąrašus, ji neprivalo viešai paskelbti savo finansinių ataskaitų, tad tikslūs skaičiai žinomi tik jos darbuotojams, kurie, beje, ir pardavinėja savo akcijas.

Remiantis panašia veikla užsiiminėjančių  kompanijų finansiniais duomenimis, kompanijos „Facebook“ pelno marža turėtų siekti apie 15% (Google – 27%, Yahoo – 12%, AOL – 7%), o tai reikštų 120 mln. dolerių pelną (2009 metais).  Naudojant šiuos duomenis, paskaičiavau kelis santykinius vertinimo rodiklius. P/S (akcijų kainos/pardavimų) santykis būtų lygus 41.25 (Google – 6.7, Yahoo – 3, AOL – 0.8), o P/E (akcijų kainos/pelno) santykis viršytų net 275 (Google – 25, Yahoo – 32, AOL -10.4). Ar racionalus investuotojas ryžtųsi investuoti į kompaniją su P/E 275 ? Nors Facebook ir auga milžiniškais tempais ir ateityje turėtų pasiekti didesnius pardavimus bei aukštesnę pelno maržą, tačiau abejoju, ar toks kompanijos vertinimas gali garantuoti teigiamą investicijų grąžą ateityje.

Ir pagaliau retorinis klausimas, kurį vertėtų sau užduoti prieš dalyvaujant IPO: kodėl didelės, pelningos ir perspektyvios bendrovės savininkai norėtų dalintis pelnu su kitais?  Jeigu Facebook veikla yra itin pelninga, tai lėšų investicijoms turėtų pakakti iš įmonės uždirbamo pelno, o susidariusį trūkumą galima pigiau padengti pasiskolinant iš kapitalo rinkų (o galbūt reikia lėšų dideliam įsigijimui?). Viešumo argumentas čia irgi neturi didelės reikšmės, nes kompanija ir taip gerai žinoma.  Akcijų likvidumas ir esančių akcininkų noras dalinai/pilnai pasitraukti ? Galbūt, nors antrinėje akcijų rinkoje (ang. secondary market) Facebook akcijomis prekiaujama. Žinoma, ganėtinai mažomis apyvartomis ir smarkiai išpūstomis kainomis, nes susidariusi didelė paklausa, o pasiūlos kaip ir nėra.

Rgp 31

Finansų ekonomikos kurso metu vis galvodavau, ar egzistuoja ryšys tarp beta koeficiento ir investicijų grąžos. Atrodytų logiška, kad rinkoms kylant ir esant aukštam beta koeficientui, akcija turėtų uždirbti daugiau nei kita akcija su mažesniu beta koeficientu. Tad pasitaikius progai ir duomenims, nusprendžiau patyrinėti šią idėją grafiškai.

Pirmajame grafike panaudoti du kintamieji: 1 metų investicijų grąža ir 2 metų trukmės beta koeficientas.

return_beta

Kaip matome iš pateikto grafiko, aiškaus ryšio tarp beta koeficiento ir akcijų grąžos nėra. Palyginimui, per metus akcijų rinkos Nasdaq OMX Vilnius, Ryga ir Talinas priaugo po  52%, 49% ir 84% atitinkamai.

Vienas iš galimų paaiškinimų – skirtingo periodo kintamieji, tačiau naudoti vienų metų trukmės beta koeficientą irgi nėra rekomenduojama, ypač besivystančioms akcijų rinkoms.

Antrame grafike sujungti trys kintamieji: 2 metų trukmės beta koeficientas, 1 metų akcijų grąža ir 1 metų akcijų kainų svyravimas. Žali burbulai rodo teigiamą akcijų grąžą, balti – neigiamą.

volatility_beta_return

Matome, kad didžiausia grąža priskiriama ne tai akcijai, kuri labiausiai svyravo ar kuri turėjo didžiausia beta koeficientą.

Apačioje pateikiu lentelę tiems, kuriems bežiūrint į grafikus kirbėjo mintys, „Kuri akcija sugebėjo uždirbti 436%?“, ar „Kurios akcijos beta aukščiausia?“.

akciju_rinka
Lie 27

Užvakar WSJ paskelbė puikų straipsnį apie mitus, kurie niekada nemiršta, nepaisant nuo situacijos akcijų rinkose ar padėties šalies ekonomikoje. Žinoma, šios frazės dažniau pritaikomos Amerikos rinkoms, tačiau panašumų tikrai rasite ir Lietuvoje. Tad nieko nelaukiant, pateikiu jums 10 frazių, kurias galite išgirsti spaudoje, diskusijose apie investicijas ar iš savo finansų konsultantų:

1… „Dabar yra puikus laikas investuoti į akcijų rinkas.“

Ar kada nors teko girdėti savo finansų konsultantą sakant, kad dabar nėra pats tinkamiausias laikas investuoti?

2… „Akcijos vidutiniškai uždirba 10% per metus.“

Šis skaičius gautas naudojant istorinius duomenis, kurie ne visada yra patikimi, o infliacija išvis nėra įskaičiuota. Vidutinė grąža dar labiau sumažėja savo investavus, kai akcijų kainos yra aukščiausiame taške.

3… ”Mūsų ekonomistai prognozuoja.“

Prognozavimas yra nedėkingas menas, nes prognozuojant daroma daugybė prielaidų, tad prieš skaitydami prognozes, pasitikrinkite ar tam analitikui pavyko teisingai numatyti prieš tai buvusią krizę ar kitus ekonominius įvykius.

4… ”Investavimas į akcijų rinkas leidžia jums dalyvauti ekonomikos augime.“

Norėdami tuo „įsitikinti“ pažvelkite į Japoniją: Nuo 1989-ųjų jos ekonomika išaugo daugiau nei ketvirčiu, tačiau akcijų rinka vis dar praradusi 75% vertės.

5… ”Jeigu norite uždirbti didelę grąžą, jūs turite prisiimti daugiau rizikos.“

Vienintelis būdas uždirbti didelę grąžą yra pirkti pigias akcijas lyginant su jų ateities pinigų srautais. O rizika straipsnyje apibūdinama kaip tikimybė prarasti investuotą kapitalą, o ne akcijų kainų svyravimas (ang. volatility).

6… ”Akcijų rinka šiuo metu labai pigi. P/E siekia vos 13.“

Plačiai naudojamas kainos (P) ir pelno (E) santykis turi daugybę niuansų: buhalterinis pelnas, infliacija, pelno nepastovumas, kompanijos manipuliavimas pelnu ir pan. Vietoje šio rodiklio, galite pasidomėti, ką rodo Tobin‘s Q, kuris lygina kompanijos akcijų kainą su visos kompanijos turto pakeitimo išlaidomis, dividendų pajamingumas, kuris parodo, kiek dividendų gautumėte investavę 1 dolerį, ar sezoniškai pritaikytas P/E rodiklis, kuris lygina akcijų kainą su 10 praėjusių metų pelnu.

7… ”Jūs negalite ”time’inti” rinkos.”

Jeigu tikrai negali pasirinkti tinkamo laiko investavimui, ši frazė paskatina investuotojus nusipirkti akcijų už visus pinigus ir laukti… Žinoma, gaudyti mažus kritimus ir kilimus nėra prasminga, tačiau nusimanyti apie akcijų rinkos įvertinimą ar neįvertinimą būtų pravartu.

8… “Mes rekomenduojame diversifikuotą investicinių fondų portfelį.“

Jeigu tai reiškia, kad savo investicijas jūs turite išskaidyti į pinigų rinkos instrumentus, akcijas, alternatyvias strategijas, prekių ir metalų rinką – tada tai puikus patarimas. Tačiau jeigu tai reiškia, kad jums reikia įsigyti įvairių fondų su skirtingais pavadinimais „large-cap“, „mid-cap“, „mid-cap blend“ ir pan, tuomet jūs beveik nieko neuždirbsite, nes dabartiniame globaliame pasaulyje visos akcijų rinkos smarkiai koreliuoja.

9… ”Tai yra akcijų „rankiotojų/atrinkėjų“ rinka.“

Kiekvienoje akcijų rinkoje sakoma, kad tai akcijų rankiotojų rinka, tačiau didžiajai daliai žmonių didžiausia grąžą uždirba skirtingos turto klasės, o ne individualios investicijos.

10…”Akcijos uždirba didesnę grąžą ilguoju laikotarpiu.“

Kas yra ilgasis laikotarpis ? 5, 10, 20 metų? Kadaise ekonomistas J.M. Keynes yra pasakęs: „Ilguoju laikotarpiu mes visi žuvę.“ („In the long run we are all dead“).



« Previous Entries