Kredito krizė ir jos indikatoriai

Kredito krizė (Credit Crunch/Crisis) – tai situacija, kurioje skolintis tampa sunkiau ( bankai sugriežtina paskolų išdavimo sąlygas) ir tai kainuoja žymiai daugiau (dėl padidėjusios palūkanų normos).

Dėl atsiradusios kredito krizės sumažėja vartotojų išlaidos (consumers spending), bankai lengvai nebeišduoda paskolų, firmos nebetenka galimybės lengvai pasiekti kapitalą, akcijų rinkos patiria milžinišką nuosmukį, nekilnojamo turto vertė krenta.  Ir visi šie veiksniai tiesiogiai arba netiesiogiai veikia šalies ekonomiką: vartotojų išlaidos dažnai sudaro apie 70 % visos ekonominės veiklos, įmonės negalėdamos pasiskolinti pinigų patiria apyvartinių lėšų stygių, o tai gali vesti prie bankroto, kas savo ruoštu reikštų ir darbuotojų atleidimą, akcijų rinkų nuosmukis skaudžia atsiliepia  investuotojams, o ir agresyvesniems pensijų fondams…

Čia pateiksiu pagrindinius indikatorius, kurie gali jums duoti šiek tiek daug informacijos apie situaciją kredito rinkoje.

1. Trumpalaikių iždo vekselių (Tresuary) pajamingumo pokyčiai parodo ar investuotojai linkę pirkti nerizikingus aktyvus. Jeigu iždo vekselių pajamingumas mažėja, tai indikuoja, kad investuotojai traukiasi iš akcijų, obligacijų ir perka saugius instrumentus taip mažindami jų (vekselių) pelningumą. Mažas pajamingumas rodo, kad investuotojai susirūpinę finansų sistema.

2. LIBOR (London Interbank Offered Rate) rodo už kokią palūkanų normą bankai yra pasiruošę skolinti lėšas kitam bankui. Kuo didesnės palūkanų normos, tuo labiau bankai nepasitiki vienas kitu.

RT RT

3. Ted Spread – skirtumas tarp iždo vekselių pajamingumo ir LIBOR palūkanų normos – yra priemonė apskaičiuoti stresą kredito rinkose. Ramioje rinkoje skirtumas būna apie 0.25%. Aukštesnis skirtumas simbolizuoja susirūpinimą.

4. 30 dienų komerciniai vekseliai (commercial papers) – trumpalaikiai bankų ar kitų verslų įsiskolinimai išleisti dažnai tik keliom dienom. Aukštesnės palūkanų normos sudaro sunkumų firmoms gauti apyvartinių lėšų.

RT RT

5. Aukšto pajamingumo obligacijų (High-Yield Bonds) (išleistos firmų neturinčių geros reputacijos/finansinių rodiklių) pajamingumas parodo ar investuotojai noriai prisiima riziką. Aukštesnis pajamingumas reiškia mažesnį norą skolinti tokioms firmoms.

Patogiausiai seksi šiuos rodiklius yra Economix Blog’e. Tiesa, grafikas yra apačioje, dešinėje pusėje. Duomenys atnaujinami kiekvieną dieną.

Susiję įrašai

4 Responses

  1. Nojus Says:

    Trumpai ir aiškiai. Cool.

  2. Daeius Says:

    Man iškilo klausimas dėl Treasury (iždo) vekselių: kas tuomet laikoma saugiu aktyvu, jei žmonės nebeperka valstybės obligacijų/vekselių, kurių nominalią vertę ir kuponą visada (99 proc) išmokės? Indėlis, kuris ne visada yra garantuojamas, ar kojinė?

  3. Justas Says:

    Žmonės visada perka valstybės obligacijas/vekselius, tik ne visada teikia joms pirmenybę… O jeigu jų pirkimas sumažėja, tai gali simbolizuoti, kad pinigai arba dedami į kojinę arba grįžta atgal į akcijų rinką.

  4. Karolina Says:

    O kodėl vien tik į akcijų? ;) Kur dar valiutų, prekių rinkos? Įv. draudimai, verslai? Skolinimai kitiems žmonėms? Arba pinigai gal tiesiog yra „dingę“ (nuostolis investuojant ir pan.)… Jeigu į rinką nebėra pumpuojami pinigai, jų kiekis nebedidėja, nebėra iš ko didėti ir investicijoms į VVP.

Leave a Comment

Please note: Comment moderation is enabled and may delay your comment. There is no need to resubmit your comment.