Šarpo rodiklis yra vienas iš penkių techninių rizikos rodiklių (alpha, beta, standartinis nuokrypis, R^2) naudojamų įvertinti investicijų rezultatus prisiimant tam tikrą riziką. Jis parodo, ar investicijų grąžą nulėmė tinkamai priimti investavimo sprendimai, ilgametė patirtis ar tiesiog priimti aukštesnė rizika. Situacija, kai Šarpo rodiklis yra žemiau vieneto, rodo, kad fondo valdytojui nepavyko sugeneruoti didesnės grąžos už prisiimtą riziką. Praktikoje rodiklis naudojamas tų pačių regionų ar sektorių fondų rezultatams palyginti. Naudojant skirtingų laikotarpių duomenis, šis rodiklis gali smarkiai skirtis, nes fondas galėjo išgyventi tik kritimo periodą arba priešingai. Šarpo rodiklis apskaičiuojamas iš fondo sugeneruotos grąžos atimant grąžą iš nerizikingos investicijos (valstybės obligacijos, indėlis banke…).
Norint padaryti elementarią statistinę analizę, galima pasinaudoti 95% pasitikėjimo lygmeniu (confidence level), kas reikštų, kad prie vidutinės fondo grąžos reikėtų pridėti ir atimti ~2 (1.96) standartinius nuokrypius ir gautume tikėtiną investicijų grąžos intervalą.
Savo mini analizei naudojau duomenis iš NASDAQ OMX fondų centro ir į skaičiavimus įtraukiau visus akcijų fondus, veikiančius ilgiau nei vieneri metai, todėl iš analizės iškrito keli naujai įsteigti Ūkio banko fondai. Nerizikinga investicija pasirinkau 5 metų Lietuvos vyriausybės obligacijas, kurių vidutinė grąža 5% (gal kas iš ekspertų galėtų pasakyti kaip tinkamai pasirinkti šį dydį, t.y. kurių metų imti ir kokios trukmės?)
Rezultatai žemiau:
Kaip matome iš pateikto grafiko, tik keli fondai sugebėjo sugeneruoti teigiamą Šarpo rodiklį, kas rodo fondo sugebėjimą sugeneruoti didesnę grąžą nei siūlė nerizikinga investicija. Gaila, bet ir didžiausias rodiklis yra mažesnis už vienetą, kas simbolizuoja, kad prisiimta rizika buvo didesnė už galutinę grąžą. Bet manau, kad kitaip nelabai ir gali būti šiuo kriziniu laikotarpiu, kai lėšos traukiasi iš akcijų rinkų, o jų kainos dramatiškai krenta…
Tačiau Šarpo rodiklio trūkumas, kad į jo skaičiavimą įtraukiamas ir svyravimas į viršų, kas neturėtų būti svarbu investuotojams. Todėl tinkamesnis yra Sortino rodiklis, kurio formulė labai panaši į Šarpo rodiklio, tik vietoj standartinio nuokrypio naudojamas neigiamas standartinis nuokrypis. Paskaičiavau ir šį rodiklį, rezultatai maksimaliai skyrėsi tik 0.06. Visgi norint gauti tikslesnius ir praktiškesnius rezultatus patartina naudoti Sortino rodiklį.
gruodžio 8th, 2009 at 9:17 am
Šiaip nerizikinga gražą visada imdau euribor 3mėn. nes tos Lietuvos obligacijos nėra jau tokios nerizikingos :)) o kai kuriais atvejais iš vis išmesdavau tą reikšmę iš formulės ir imdavau tik santykį, nes kai lygini fondus tarpusavy nėra taip aktualu tas atimtas skaičius…
o šiaip tai sharpo rodikliai naudingi nebent kilimo laikotarpiu. nes neigiamos reikšmės tampa sunkiai interpretuojamos…
Nors kažkada dariau testavimą, kad investuojama tik pagal sharpe rodiklį, tai šiaip kadangi jam apskaičiuoti naudojami istoriniai duomenys jie neatspindi ateities ir investavimas pagal tokį modelį nepasiteisino…
gruodžio 8th, 2009 at 9:47 am
O kas yra X ašyje?
Tiesa, su neigiamu Sharpe yra problemų, nors lyg ir įmanoma jį interpretuoti (bet berods reikia reikšmes invertuoti — Sharpe -2 yra geresnis performance nei -3). Nors aišku šiaip neigiamo Sharpe interpretacija yra ta, jog geriausia buvo investuoti į nerizikingą aktyvą :)
O beje, kurie fondai atrodo geriausiai pagal Sharpe?
gruodžio 8th, 2009 at 10:01 am
Sveikas Justai,
labai idomia interpretacija cia parasei, kai Sharpe 1. As naudoju tai palyginimui, pvz. S&P500 0.4, o mano sugeneruota strategija pgl. vejo krypti generuoja 0.5. Voila, ka pasirinktum?:)
Del risk free rate – imciau tam paciam periodui buvusi risk free rate. Bet jei nori palyginti indeksa ir fonda/investicija/strategija, gali naudoti ir 0% – pats kontroliuoji visus kintamuosius ir visada galesi pasakyti kuris geriausiais. O vat jei noresi paskelbti auksini Sharpe ratio visam pasauliui – geriau buk diskontaves ;)
gruodžio 8th, 2009 at 10:06 am
upst, pamirsau ideti linka, kuris turetu palengvinti tavo paieskas:
http://www.mebanefaber.com/wp-content/uploads/2009/12/ctas2.jpg
:D
gruodžio 8th, 2009 at 10:52 am
Mr-Script,
Taip, Lietuvos obligacijos nėra jau tokios nerizikingos, bet imant ankstesnius laikotarpius galima įsivaizduoti, kad niekas negalvojo apie tokius netikėtumus ateityje ir tiesiog įsigijo šių obligacijų vietoj nerizikingos investicijos.
Tačiau, kodėl negalime panaudoti Šarpo rodiklio krizės metu ? Jeigu fondas tik užsipirko akcijų, tačiau negalvojo apie galimus kritimus(timing…) ?
Petrai,
X ašyje – fondo gyvavimo metai. O geriausi fondai pagal Šarpo rodiklį: NSEL30 indekso fondas(IPV, 5.87 metų), ZPR US Small Cap fondas (IPV, 3.67 metų) ir JT Baltijos akcijų fondas II (Snoras-JT, 3.55 metų).
Kafka,
Na gal ir nelabai netobula ta interpretacija su Šarpo rodikliu > 1, bet svyravimą(volatility) laikant investicijų rizika viskas kaip ir gerai gaunasi ;) Dėkui už nuorodą, matosi, kad ilgalaikėje perspektyvoje Šarpo > 1 nelabai rasti ir užsienyje.
gruodžio 8th, 2009 at 2:54 pm
Nezinau, ar tu norejau tiesiog pritaikyti Sharpe ratio taikyma praktikoje ar paziureti kurio aktyviai valdomo fondo graza yra didesne. Jei tai buvo pastarasis variantas, as rekomenduociau pasirinkti pasyvu fonda (NSEL-30) arba indeksa OMXV/T/BB ir ziureti kokia buvo alfa, max drawdowns, return, sd, plius paziureciau grazos histograma.
gruodžio 8th, 2009 at 5:55 pm
Aš mėgstu viską praktiškai išbandyti, tad pradžioj aprašiau Šarpo rodiklį, o po to jį paskaičiavau Lietuvos fondams :) Bet dėkui už pasiūlymus, būtinai paanalizuosiu ir juos (alfa, max dradowns, etc) kitąkart.
kovo 19th, 2012 at 8:14 am
[…] taškų lemia portfelio vertė 2) 50 proc. lemia sharpe ratio rodiklis (apie kurį esu rašęs čia). Maksimalus vienos pozicijos dydis – 5 proc. portfelio vertės (vadinasi, norint sudaryti […]