Bir 13

Atsiradus šiek tiek daugiau laisvo laiko ir man vėl ėmus aktyviau domėtis investicijomis, pastebėjau, kad Vilniaus vertybinių popierių birža pasipildė nauju instrumentu – biržoje prekiaujamu investiciniu fondu, investavimo pasaulyje labiau žinomu ETF vardu (ang. Exchange Traded Fund). Šis pirmasis Nasdaq OMX biržoje prekiaujamas fondas yra pasyviai valdomas, o fondo turtas investuojamas į „OMX Baltic Benchmark GI“ indeksą, kurio sudėtį galima sužinoti čia. Kadangi tai yra pasyviai valdomas fondas, jo valdymo mokestis yra mažesnis nei aktyviai valdomų fondų dėl mažesnių kaštų,tačiau iki JAV biržose prekiaujamų indeksinių fondų valdymo mokesčių dar yra tikrai yra kur pasistūmėti. Dar geriau būtų, jeigu tokių fondų pasirinkimas būtų dar didesnis, bet… Galbūt tolimesnėje ateityje, kai vietinėje Baltijos akcijų biržoje bus kotiruojama bent jau keletas šimtų kompanijų…

Daugeliui indeksinio fondo įtraukimas į biržą tikriausiai yra sena vasario mėnesio naujiena, tačiau šį įrašą parašyti mane paskatino komentarai internete, kuriuose daugelis skundžiasi, kad šiuo metu nebeįmanoma taupyti dėl aukštos infliacijos ir per mažų indėlių palūkanų. Tačiau tam ir yra sukurti kiti finansiniai instrumentai, kad gyventojai galėtų kovoti su infliacija ir išsaugoti savo sunkiai uždirbtą turtą. Visgi, dažnam gyventojui akcijos nėra tinkamas instrumentas, nes jis reikalauja pastovaus domėjimosi investavimu, nuolatinio bendrovių naujienų sekimo, finansinių duomenų analizės, ir t.t., o net ir atlikus visus šiuos veiksmus egzistuoja didelė rizika prarasti dalį savo investicijų.

Investavimas į biržoje prekiaujamą indeksinį fondą išsprendžia daugelį problemų: jums nereikia naudoti savo brangaus laiko – indeksą parenka NASDAQ OMX darbuotojai pagal visiems žinomą ir viešai paskelbtą metodologiją, jūs labai pigiai galite išskaidyti riziką (diversifikacijos efektas), galite dienos bėgyje pirkti ar parduoti  fondo vienetus biržoje, ir žinoma, turite galimybę uždirbti daugiau nei suryja infliacija.

akcijurinkaindeksas

Kaip matome iš pateikto grafiko (OMX BGI indeksas), pradėję investuoti 2000 metais, jūs dabar būtumėte uždirbę 431%, arba apie 14% per metus (CAGR). Tačiau jeigu investicijoms būtumėte pasirinkę patį stačiausią kalnelį, tai šiuo metu vis dar būtumėte -34% lygyje. Ir o bet tačiau, investavę kitą dieną po naujų metų sutikimo 2009 m., būtumėte uždirbę apie 126%… Tad jeigu tikite efektyvių rinkų teorija, lengvai uždirbti ar pradirbti iš indekso svyravimo jums padės biržoje prekiaujamas indeksinis fondas.

Tai nėra siūlymas pirkti ar parduoti tam tikrą finansinį instrumentą. Įrašas skirtas supažindinti skaitytojus su investavimo galimybėmis.

P.S. Rekomenduoju puikų straipsnį ETF instrumentų tema – FT.COM

Sau 21

Vakar įvyko kasmetinis Nasdaq OMX Baltic Awards 2010 renginys, kuriuo siekiama atkreipti kompanijų dėmesį į investuotojus ir būtinybę atskleisti informaciją esamiems ir būsimiems investuotojams.  Šiais metais buvo suteiktos nominacijos už geriausią kompanijų ryšį su investuotojais Baltijos šalyse, geriausią informacijos rinkai atskleidimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje,  aktyviausią rinkos dalyvį, labiausiai per metus ryšius su investuotojais patobulinusią kompaniją, geriausią metinę ataskaitą ir geriausią investuotojams skirtą bendrovės internetinį puslapį.

Džiugu, kad mūsų rinkos flagmanas TEO LT gavo net tris apdovanojimus – geriausia metinė ataskaita, geriausi ryšiai su investuotojais Lietuvoje,  Baltijos šalyse.  Taip pat smagu, kad jau antri metai iš eilės nominacija už labiausiai investuotojų ryšius su investuotojais patobulinusią kompaniją buvo skirta Lietuvos kompanijai, šįkart tai buvo Grigiškės. Teigiami pokyčiai bendrovės valdyme ir atskleidžiant informaciją galimai paveikė ir kompanijos akcijų kainą, kuri per metus išaugo beveik du kartus (per du metus – 7.8 karto) ir pasiekė visų laikų aukščiausią tašką.

nasdaqomxbalticawards_0

nasdaqomxbalticawardsperformance_0 Kaip matome iš pateikto grafiko, Lietuvos bendrovės vidutiniškai pasirodė prasčiau nei Estijos kompanijos, ir vos trupučiu atsiliko nuo Baltijos vidurkio. Teigiami pokyčiai jaučiami kasmet, o tai padeda investuotojams labiau suprasti kompanijų verslo modelį ir iš jo kylančias rizikas. Vidurkis smarkiai krenta dėl kompanijų, kurios nesivargina suteikti pakankamai informacijos internetiniame puslapyje ar metinėse ataskaitose. Tobulėjimui vietos dar yra, o palyginimui, TEO LT šiais metais surinko 97 taškus iš 100 galimų.

Gaila, kad duomenys apie visas kompanijas nėra viešai prieinami ir negalima palyginti skirtumų tarp kompanijų, kurių pagrindinis akcininkas yra valstybė, ir tų, kurių pagrindinis akcininkas – privatūs asmenys. Taip pat liūdna, kad valstybinių įmonių valdymo pataisos įstrigo politinėse pinklėse. Juk jeigu valstybės valdomos bendrovės privalėtų atskleisti bent jau vidutiniškai tiek informacijos, kiek atskleidžia listinguojamos kompanijos, Lietuvos ekonomika turėtų geresnes augimo perspektyvas…

Vilniaus vertybinių popierių birža taip pat apdovanojo Linas Agro Group už sėkmingą pirminį viešą platinimą (IPO), o Arvydas Jacikevičius (SEB Bankas) buvo pripažintas geriausiu makleriu.

P.S. Patiko TEO LT vadovo kalba atsiimant apdovanojimus, kad tikiuosi ji bus patalpinta Nasdaq OMX Baltic tinklapyje.

P.S.S. Jeigu norite pamatyti skirtumą tarp pateikiamos informacijos, palyginkite TEO LT metinę ataskaitą su, tarkim, Lietuvos Jūrų Laivininkystės.

Gru 23

Interneto gilumose aptikau išsamią santrauką apie populiariausius investavimo sprendimus išdėstytus pagal metus. Remiantis žemiau pateikta lentele, 2010 -ieji pasižymėjo gausiomis investicijomis į išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių gamintojų kompanijas, tauriuosius metalus ir kalnakasybos bendroves, o žiniasklaidoje garsiai skambėjo rizikos kapitalo fondų investicijos ir jų potencialūs vertinimai.

O kas laukia akcijų rinkų ir ekonomikos kitais metais ? Pragmatic Capitalism pateikia 6 ganėtinai realistiškas prognozes ateinantiems metams, o jeigu norėti atsipalaiduoti, tai Minyanville pralinksmins su 10 keisčiausių prognozių. Tuo tarpu ES narės „rašo“ laiškus Kalėdų seneliui prašydamos tam tikros pagalbos.

investavimo_mados_pagal_metus

Šaltinis: The Reformed Broker

Linksmų švenčių!

Gru 14

SSE Rigos finansų specializacijos kurso metu turėjome galimybę panagrinėti Lietuvos, Latvijos ir Estijos akcijų rinkų likvidumą (ir kitus rinkos aspektus) pagal tam tikrus likvidumo rodiklius, kuriuos galėjome apskaičiuoti iš ganėtinai išsamios duomenų bazės. Rezultatai investuotojams turėtų būti nuspėjami, tačiau likvidumo dinamika gali patraukti akį.

Kodėl akcijų rinkose kotiruojamoms kompanijoms turėtų būti svarbu, kad jų akcijos būtų likvidžios ? Moksliniai darbai teigia, kad likvidesnės akcijos yra labiau vertinamos nei nelikvidžios akcijos, nes investuotojai prireikus gali jas greičiau parduoti ir patirti mažesnes sandorio išlaidomas, kurias sudaro tarpininko komisinis mokestis ir skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų (ang. bid-ask spread). Investuotojai rinkdamiesi potencialias akcijas, apskaičiuoja tikėtiną investicijų grąžą, į kurią teoriškai įtraukia santykinį skirtumą tarp pirkimo ir pardavimo kainų. Kuo didesnis šis skirtumas, tuo prasčiau vertinama akcija, nes norint parduoti akcijas gali tekti paaukoti visą uždirbtą grąžą. Vadinasi, bendrovės gali padidinti savo kapitalizaciją pasitelkdamos įvairias priemones (pvz. rinkos formuotojus, skaidrumas, ir t.t.) ir sumažindamos šį skirtumą.

Vienas iš paprasčiausių likvidumo rodiklių – santykinis pateiktas skirtumas (ang. quoted spread) tarp pateiktos pirkimo ir pardavimo kainos. Apskaičiavę šį rodiklį 2005-2010 m. periodui, galime daryti išvadas, kad Estijos rinka buvo pati likvidžiausia per visą tyrinėjamą laikotarpį, Lietuvos akcijų rinka šiek tiek atsiliko nuo Estijos, o Latvijos akcijų rinka buvo nelikvidžiausia. Punktyrinės linijos parodo vertę pridėjus arba atėmus du standartinius nuokrypius.

likvidumas_1

Kitas rodiklis, kuris yra šiek tiek patobulinta santykinio skirtumo versija, yra vadinamas efektyviu skirtumu (ang. effective spread) tarp pirkimo ir pardavimo kainos, ir parodo įvykusių sandorių išlaidas. Tuo tarpu, realizuotas skirtumas į skaičiavimus įtraukia ateities (pvz. kitos valandos, ar uždarymo) kainų skirtumą. Šis rodiklis gali būti mažesnis už efektyvų ir pateiktą skirtumą, jeigu sandoris paveikė kainą (pvz. didelis pirkimo sandoris dažnai pastumia akcijos kainą į viršų), ir tai reikštų, kad pirkimo išlaidos buvo mažesnės, nei buvo manyta.

likvidumas_2 likvidumas_3

Kitas plačiai akademinėje literatūroje naudojamas rodiklis – ILLIQ, kuris apskaičiuojamas sudedant kiekvienos dienos santykį tarp absoliučios grąžos ir apyvartos. Tikriausiai niekas nenustebs, kad ir šis rodiklis signalizuoja, jog Estijos akcijų rinka yra pati likvidžiausia, o Latvijos rinka mažiausiai likvidi.

Ir žinoma, visiems gerai žinomas apyvartos indikatorius:

likvidumas_4
Spa 6

Šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė naujiena, kad socialinis tinklas „Facebook“ galėtų būti vertas 33 mlrd. dolerių, vienam investuotojui įsigijus nedidelį akcijų paketą, mokant po 76 dolerius už akciją. Norėdamas uždirbti iš tikimo akcijų kainos kilimo po pirminio viešojo siūlymo (ang. IPO), investuotojas nusprendė įsigyti Facebook akcijų dar prieš įvykstant IPO, kuris turėtų būti įgyvendintas ne anksčiau 2012-ųjų metų ir tik kompanijai sėkmingai įgyvendinus savo finansinius tikslus. Tačiau man iškilo klausimas, ar tai nebus aukščiausia kaina mokėta už Facebook akcijas kelerių metų bėgyje?

Skelbiama, kad Facebook turi virš 500 mln. vartotojų, o  kompanijos metinės pajamos 2009 m. siekė ~800 mln. dolerių. Kadangi kompanija nėra įtraukta į akcijų biržos sąrašus, ji neprivalo viešai paskelbti savo finansinių ataskaitų, tad tikslūs skaičiai žinomi tik jos darbuotojams, kurie, beje, ir pardavinėja savo akcijas.

Remiantis panašia veikla užsiiminėjančių  kompanijų finansiniais duomenimis, kompanijos „Facebook“ pelno marža turėtų siekti apie 15% (Google – 27%, Yahoo – 12%, AOL – 7%), o tai reikštų 120 mln. dolerių pelną (2009 metais).  Naudojant šiuos duomenis, paskaičiavau kelis santykinius vertinimo rodiklius. P/S (akcijų kainos/pardavimų) santykis būtų lygus 41.25 (Google – 6.7, Yahoo – 3, AOL – 0.8), o P/E (akcijų kainos/pelno) santykis viršytų net 275 (Google – 25, Yahoo – 32, AOL -10.4). Ar racionalus investuotojas ryžtųsi investuoti į kompaniją su P/E 275 ? Nors Facebook ir auga milžiniškais tempais ir ateityje turėtų pasiekti didesnius pardavimus bei aukštesnę pelno maržą, tačiau abejoju, ar toks kompanijos vertinimas gali garantuoti teigiamą investicijų grąžą ateityje.

Ir pagaliau retorinis klausimas, kurį vertėtų sau užduoti prieš dalyvaujant IPO: kodėl didelės, pelningos ir perspektyvios bendrovės savininkai norėtų dalintis pelnu su kitais?  Jeigu Facebook veikla yra itin pelninga, tai lėšų investicijoms turėtų pakakti iš įmonės uždirbamo pelno, o susidariusį trūkumą galima pigiau padengti pasiskolinant iš kapitalo rinkų (o galbūt reikia lėšų dideliam įsigijimui?). Viešumo argumentas čia irgi neturi didelės reikšmės, nes kompanija ir taip gerai žinoma.  Akcijų likvidumas ir esančių akcininkų noras dalinai/pilnai pasitraukti ? Galbūt, nors antrinėje akcijų rinkoje (ang. secondary market) Facebook akcijomis prekiaujama. Žinoma, ganėtinai mažomis apyvartomis ir smarkiai išpūstomis kainomis, nes susidariusi didelė paklausa, o pasiūlos kaip ir nėra.

« Previous Entries Next Entries »