Justas Šaltinis

Šarpo rodiklis yra vienas iš penkių techninių rizikos rodiklių (alpha, beta, standartinis nuokrypis, R^2) naudojamų įvertinti investicijų rezultatus prisiimant tam tikrą riziką. Jis parodo, ar investicijų grąžą nulėmė tinkamai priimti investavimo sprendimai, ilgametė patirtis ar tiesiog priimti aukštesnė rizika. Situacija, kai Šarpo rodiklis yra žemiau vieneto, rodo, kad fondo valdytojui nepavyko sugeneruoti didesnės grąžos už prisiimtą riziką. Praktikoje rodiklis naudojamas tų pačių regionų ar sektorių fondų rezultatams palyginti. Naudojant skirtingų laikotarpių duomenis, šis rodiklis gali smarkiai skirtis, nes fondas galėjo išgyventi tik kritimo periodą arba priešingai. Šarpo rodiklis apskaičiuojamas iš fondo sugeneruotos grąžos atimant grąžą iš nerizikingos investicijos (valstybės obligacijos, indėlis banke…).

Norint padaryti elementarią statistinę analizę, galima pasinaudoti 95% pasitikėjimo lygmeniu (confidence level), kas reikštų, kad prie vidutinės fondo grąžos reikėtų pridėti ir atimti ~2 (1.96) standartinius nuokrypius ir gautume tikėtiną investicijų grąžos intervalą.

Savo mini analizei naudojau duomenis iš NASDAQ OMX fondų centro ir į skaičiavimus įtraukiau visus akcijų fondus, veikiančius ilgiau nei vieneri metai, todėl iš analizės iškrito keli naujai įsteigti Ūkio banko fondai. Nerizikinga investicija pasirinkau 5 metų Lietuvos vyriausybės obligacijas, kurių vidutinė grąža 5% (gal kas iš ekspertų galėtų pasakyti kaip tinkamai pasirinkti šį dydį, t.y. kurių metų imti ir kokios trukmės?)

Rezultatai žemiau:

Kaip matome iš pateikto grafiko, tik keli fondai sugebėjo sugeneruoti teigiamą Šarpo rodiklį, kas rodo fondo sugebėjimą sugeneruoti didesnę grąžą nei siūlė nerizikinga investicija. Gaila, bet ir didžiausias rodiklis yra mažesnis už vienetą, kas simbolizuoja, kad prisiimta rizika buvo didesnė už galutinę grąžą. Bet manau, kad kitaip nelabai ir gali būti šiuo kriziniu laikotarpiu, kai lėšos traukiasi iš akcijų rinkų, o jų kainos dramatiškai krenta…

Tačiau Šarpo rodiklio trūkumas, kad į jo skaičiavimą įtraukiamas ir svyravimas į viršų, kas neturėtų būti svarbu investuotojams. Todėl tinkamesnis yra Sortino rodiklis, kurio formulė labai panaši į Šarpo rodiklio, tik vietoj standartinio nuokrypio naudojamas neigiamas standartinis nuokrypis. Paskaičiavau ir šį rodiklį, rezultatai maksimaliai skyrėsi tik 0.06. Visgi norint gauti tikslesnius ir praktiškesnius rezultatus patartina naudoti Sortino rodiklį.

Interneto platybėse tenka aptikti antraščių: „pakilus naftos kainai, akcijų rinka patyrė kritimą“ ar „akcijų biržai šturmuojant naujas aukštumas, naftos kainos sumenko„. Deja, tai yra ganėtinai klaidinantis teiginys, ir šiame įraše aš jums pabandysiu atsakyti į klausimą, ar naftos kaina veikia akcijų rinką.

Atrodytų logiška, kad pakilus naftos kainai, šalies ekonomika kenčia, nes pabrangsta kuras, kuris tiesiogiai padidina transportavimo išlaidas, šildymą ir gamybą, todėl daugumos akcijų kainos turėtų kristi. Tačiau nesuklysiu teigdamas, kad brangstanti nafta gali simbolizuoti augančią ekonomiką, kaip kad buvo pastaraisiais metais: augant ekonomikai, didėja vartojimas, sunaudojama daugiau naftos, padidėja naftos paklausa, o tai lemia naftos kainos kilimą. Visi šie procesai veda link vieno – infliacijos padidėjimo.

Kadangi prekybos duomenys Nasdaq OMX Vilnius arba buvusioje Vilniaus Vertybinių Popierių Biržoje (VVPB) yra tik nuo 2000 metų, tad ir naftos kainos ir S&P 500 duomenis pasirinkau nuo tų metų. Koreliacijos skaičiavimui naudojau dieninius duomenis (galbūt, kas nors žinote, kaip naudojant MS Excel juos būtų galima greitai paversti į savaitinius/mėnesinius?).

Kaip matome, koreliacija tarp naftos kainos ir OMX Vilnius indekso pokyčių 2000-2009 periode nėra didelė ir nerodo stipraus neigiamo ar teigiamo ryšio. Tad teiginys „Naftos kaina tiesiogiai veikia akcijų rinką“ nėra visiškai teisingas, bent jau day-to-day. Be to, reikia nepamiršti, kad mūsų šalies rinka yra besivystanti ir turi ilgalaikę kilimo tendenciją.

Nuosmukio metu koreliacija padidėjo dvigubai… Tai patvirtina teiginį, kad krizės metu įvairių turto tipų koreliacija juda link vieneto, nes beveik nesvarbu kokį turtą (akciją, paveikslą, NT, monetą,…) turėtume, jo kaina nuosmukio metu kris…

Įdomumo dėlei paskaičiavau kokia būtų koreliacija tuo metu, kai naftos kaina nukrito nuo rekordinių aukštumų – 144dol. iki dugno ~40. O ji, pasirodo, buvo tik 0.3. Todėl šiuo atveju tikriausiai geriau būtų naudoti savaitinius duomenis…

Paskutinis grafikas nesusijęs su įrašo tema, bet gali būti naudingas, nes parodo kokią grąžą būtumėte turėję, jeigu būtume laikę OMX Vilnius ar S&P 500 akcijų krepšelius arba naftos barelį :). Taigi, daugiausiai būtumėte uždirbęs jeigu sandėliuke būtumėte laikęs naftos barelį (p.s. Į akcijų krepšelius dividendai neįskaičiuoti, o tai gali šiek tiek pakeisti rezultatus…).

P.S. Ateityje turėtumėte išvysti ir daugiau panašių, o galbūt net ir įdomesnių tyrimų, nes šiuo metu mokomės ekonometriją, po kurios norėsis pritaikyti įgytas žinias :)

P.S.S. Iš ekonometrijos paskaitų išmokau, kad egzistuojanti koreliacija ne visa laiką parodo, jog egzistuoja ir ryšys tarp kintamųjų (kad vienas kintamasis tiesiogiai paveikia kitą).

Prieš kelias dienas su visa SSE Rygos Investicinio Fondo valdyba turėjau galimybę papietauti su hedge fondo (ang. rizikos draudimo fondas) analitiku valdytoju. Fondo valdomas turtas viršijo 4 mlrd. dol., o metinė suma išleista komisiniams siekė net 50 mln. dol… Investavimo spektras – finansų ir draudimo sektoriai.

Nors pietūs užsitęsė net iki vakarienės, bet spėjom padiskutuoti įvairiausiomis temomis, pradedant mokykline veikla ir baigiant pokalbiais apie įvairius finansinius modelius ar fondo naudojamą svertą.

Į vieną iš didžiausių krizių šiuo metu patiriančią šalį jį atvedė darbo reikalai, nes dalis fondo lėšų yra investuota į finansinį sektorių Skandinavijoje, kuris šiuo metu kenčia dėl blogos ekonominės situacijos ne tik namuose, bet ir Baltijos regione, o labiausiai dėl Latvijos.

Pasidalinome savo žiniomis ir nuomonėmis apie Baltijos šalių ekonominę situaciją; jis papasakojo, kad tikėjosi kur kas blogesnės situacijos, nei susidarė iš įvairių straipsnių ir naujienų internete apie Latviją, buvo nustebęs, kad verda naktinis gyvenimas Rygoje, pilna prabangių mašinų, kavinės pilnos lankytojų (tiesa,  nuošalesniame vidutinių kainų lygio restorane, kuriame pietavome, valgančiųjų buvo vos keletas…), o elektronikos parduotuvėse pilna įvairiausių prietaisų, kurių dar neįmanoma įsigyti Amerikoje.

Kalbant apie investavimą ir rizikos draudimo fondą, pavyko sužinoti, kad fondas beveik nenaudoja sverto, nors per krizę dėl didelių atsiėmimų svertas padidėjo iki 2.5 kartų, o metinė grąža sugebėjo išlikti pozityvi, nors dėl Lehman Brothers griūties prarado apie 18%  prieauglio (LB buvo jų prime brokeris, ir dėl jų žlugimo, dalies turto nepavyko atgauti…). Fondas naudojasi tiek long tiek short pozicijomis, prekiauja ne tik akcijomis, valiutomis, bet ir įvairiais apsidraudimo instrumentais. Kiek pavyko sužinoti iš visagalio Google, uždarbis siekia 120k dolerių per metus, tačiau už tai tenka padirbėti apie 90 valandų per savaitę (prieš krizę tekdavo ir 110…) ir susimokėti progresinius mokesčius. Darbo diena prasideda apie 3h ryto, kuomet atsidaro biržos Londone, miegoti einama apie 10h vakaro. Šiek tiek nustebino, kad fondas visiškai nenaudoja techninės analizės, o tik fundamentalią, tad kelionės po pasaulį fondo valdytojams-analitikams nėra retenybė.

Ir galiausiai įvairios nuotrupos, netelpančios į vientisą tekstą:

• • Kainos Latvijoje jam pasirodė 3 kartus mažesnės nei Amerikoje,  ir jo nuomone, Latvija būtų puiki vieta atvykti savaitgaliui pašvęsti, jeigu tik būtų tiesioginiai skrydžiai.
  • Amerikoje universitete nėra per daug ką mokytis, tad juose labiau mokomasi bendravimo (suprask per non-stop vakarėlius). „There is not so much to study and basically we are learning to socialize“
  • Jaunieji investment-bankeriai sugeba sutaupyti gana dideles sumas (paneigtas Mergers and Inquisitions mitas)
  • Mus patikino, kad dauguma amerikiečių yra neišsilavinę ir retai išvyksta už savo valstijos ribų.
  • Amerikoje taip pat puikiai veikia ir yra dažnas „draugų ir pažįstamų“ modelis priiminėjant vasaros praktikantus ar darbuotojus.
  • Asmeniškai jis tiki konspiracijos teorija, kad dėl Goldman Sachs bankrutavo pagrindinis jų konkurentas Lehman Brothers ( daugybė buvusių GS vadovų dirba aukštuose valstybės postuose ir gali nesunkiai paveikti reikšmingus sprendimus).

Benaršydamas interneto platybėse radau trumpą (11min.) filmuką apie tai kaip veikia akcijų rinka ir rekomenduočiau nepagailėti savo laiko ir pažiūrėti jį . Nors animacinis filmukas ir sukurtas 1952 metais, tačiau jis puikiai atvaizduoja kaip viskas vyksta: kodėl veikia akcijų rinka, kodėl kompanijos nori išleisti akcijas, kodėl investuotojai jas perka, kokios procedūros reikalingos norint akcijas viešai prekiauti akcijų biržoje ir kaip veikia prekyba pačioje biržoje (nors šita dalis jau kiek pasenusi, bet istoriją žinoti nepakenks:) ).

“Common stock investments have helped to make our country prosperous and powerful. Owning a share of American industry is like owning a share in the future of our nation!”