Justas Šaltinis

Anton Kreil, turintis 16 metų prekiavimo patirties akcijų biržose , kartu su Lex Van Dam nusprendė sukurti realybės šou, išrinkti 8 visiškus naujokus akcijų rinkose ir jiems leisti valdyti 1 mln. svarų sterlingų rizikos fondą (ang. hedge fund).  Kriterijai kandidatams buvo tik du: mokėjimas suvaldyti stresą ir puikūs matematiniai įgūdžiai (pvz.: mokėti mintinai suskaičiuoti, kiek bus 32 x 32). Šiuos reikalavimus atitikę kandidatai dalyvavo kelių savaičių mokymuose, kuriuos vedė Cityje dirbantys profesionalai. Realybės šou vyko tuo metu, kai naftos kainos siekė visų laikų aukštumas.

Trijose filmo serijose aiškinama, kodėl, pavyzdžiui, negalima pirkti vienos akcijos už visus pinigus, nebent esi 100% įsitikinęs jos ateities perspektyvomis. Taip pat mokiniai mokosi analizuoti akcijų rinkas: pavyzdžiui, jie parduoda skolon (ang. Short sell) aviabendrovių akcijas po žinių apie karo veiksmus ir brangstančią naftą, tikėdamiesi mažesnio aviabendrovių pelno ir jų akcijų kainų kritimo.

Filmo metu žiūrovai supažindinami su daugybe finansinių terminų, rodoma spekuliantų kasdienybė, aiškinama apie teigiamą ir neigiamą požiūrį į prekybą, bandymą kovoti su stresu, darbuotojų atleidimą po pastovių nesėkmių akcijų rinkose, bendravimą su makleriais  ir kitais žmonėmis.

Per du mėnesius mokinių valdomas rizikos fondas sugebėjo sugeneruoti neigiamą 2.4 % grąžą, kai tuo pačiu laikotarpiu kiti rizikos fondai patyrė dvigubai didesnius nuostolius.

Ar rekomenduoju pažiūrėti šį filmą? Ir taip, ir ne.  Per tris valandas sužinoti būtų galima  daugiau, pavyzdžiui, skaitant ar naršant internete, tačiau pradedantiesiems tai turėtų būti puikus laiko praleidimo būdas ir galimybė šį tą išmokti apie akcijų rinkas ir finansus.

Klausimas, neraminęs mane viso filmo metu: kodėl traderiai vis dar naudojasi maklerių paslaugomis (t.y. prekiauja telefonu), o ne internetu ?

Finansų ekonomikos kurso metu rašėme kursinį darbą apie IPO pirmos dienos grąžos nuspėjamumą naudojantis įvairiais kintamaisiais ( 3 mėn. rinkos grąža prieš IPO, rinkos kintamumas, kainos nustatymo metodas, platintojas, ir t.t.) ir gautus rezultatus turėjome palyginti su Lietuvos IPO. Tačiau, per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje įvyko tik 5 IPO, ko nepakanka rimtesnei duomenų analizei. Tad galėjome tik pasvarstyti, kas lemia Lietuvoje įvykusių IPO kainas, remdamiesi mums žinomais teoriniais argumentais. Todėl nusprendžiau papildyti savo blogą įrašu apie IPO. Pradžioje –  šiek tiek teorijos nesusidūrusiems su IPO.

Pirminis viešas siūlymas (ang. IPO) yra procesas, kurio metu bendrovės akcijos yra pirmą kartą pasiūlomos investuotojams ir pradedamos prekiauti pasirinktoje akcijų biržoje. Pirminis viešas siūlymas yra vienas iš svarbiausių kompanijos sprendimų, o visas procesas (pradedant pasiruošimu ir baigiant pirma prekybos diena) gali užtruki ilgiau nei metus. Investuotojai dažniausiai tikisi didelės pirmos dienos grąžos, tad dalyvauja platinime, kad įsigytas akcijas galėtų parduoti atidarymo aukciono metu ar pirmos prekybos sesijos metu.

Pirminio viešo siūlymo chronologija

Kaip matome iš pateiktos schemos (atsiprašau, kad patingėjau išversti į lietuvių kalbą), visas IPO procesas gali būti suskirstytas į keturis etapus. Iš jų svarbiausi paskutiniai du, kurių metu kompanija pradeda reklaminę kampaniją (ang. road show), o akcijų platintojas (dažniausiai investicinis bankas) nustato akcijų kainą naudodamas book-building metodą, kurio metu potencialių stambių investuotojų klausiama, kiek ir už kiek jie būtų pasiruošę pirkti tam tikros kompanijos akcijų. Taip pat šių paskutinių etapų metu yra paviešinamas kompanijos prospektas ir nepriklausomų analitikų vertinimas.  Susumavus visus pasiūlymus nustatomos akcijų kainos ribos ir akcijos pasiūlomos investuotojams.

Kodėl bendrovės nusprendžia prekiauti savo akcijomis biržoje ?

• Priėjimas prie kapitalo rinkų:  mažesnė skolinto kapitalo kaina ir galimybė pritraukti lėšų išleidžiant papildomas akcijas
• Likvidumas: galimybė įmonės akcininkams parduoti savo akcijas ir sužinoti jų „tikrąją“ kainą
• Viešumas: didesnis bendrovės matomumas (padidėję pardavimai, talentingų darbuotojų pritraukimas, ir t.t.)
• Kompanijos įsigijimo ar susijungimo galimybės

Kodėl bendrovė gali pasirinkti likti privati ?

• Didelės išlaidos susijusios su  pirminiu viešu platinimu,
• Įtraukimo į biržos akcijų sąrašus išlaidos, finansinių ataskaitų ruošimas, ryšių su investuotojais palaikymas
• Dalinis konkurencingumo praradimas dėl kofidencialios informacijos atskleidimo
• Kontrolės praradimas ir atsakingumas prieš kompanijos akcininkus
• Pelno dalijimasis

Pirminis viešas platinimas Lietuvoje

Nors pasaulyje dažnai pastebima abnormali pirmos dienos grąža (ang. underpricing), tačiau kaip matome iš lentelės apačioje, investuotojai investuojantys į lietuviškus IPO nesidžiaugė stulbinančiu pirmos dienos pelnu. Galimos to priežastys: 1) vietinių akcijų platintojų patirties stoka 2) santykinai nelikvidi akcijų rinka ir su tuo susijusios rizikos 3) ganėtinai maža pasiūlymo vertė.

Toliau pateikiu du grafikus, vaizduojančius tolimesnį akcijų kainos vystymąsi po pirminio viešo platinimo (spauskite norėdami pamatyti didesnį vaizdą):

Finansų metu teko skaityti įrašą apie Rusijoje įvykusį eksperimentą, kurio metu bedžionės suformuotas akcijų portfelis per metus sugeneravo net 194% grąžą, kai tuo tarpu indeksas uždirbo „tik“ 109%, o dar prieš kelius metus „Pinigų karta“ pasitelkė katiną į pagalbą ir suformavo akcijų portfelį, kuris, jeigu gerai pamenu, taip pat sugebėjo aplenkti atitinkamą rinkos indeksą.

Po tokių naujienų nusprendžiau atlikti eksperimentą ir atsitiktiniu būdu suformuoti 2 akcijų portfelius. Pirmasis – vien tik iš Lietuvos akcijų biržos, o antrasis sudarytas iš visų akcijų esančių Baltijos šalių biržose. Akcijos parinktos atsitiktinai, o preliminarus sąrašas buvo sudarytas pagal dažniausią apyvartą per metus sugeneravusias akcijas – top 20 (LT) ir top 30 (visų šalių). Akcijų įsigijimo kaina lygi Kovo 1d. atidarymo kainai.

Koks šio ekspermento tikslas ? Pabandyti aplenkti indeksą neįdėjus pastangų analizuojant įmonių rezultatus. Žinoma, net jeigu indeksas ir bus aplenktas, negalima nuvertinti ir sugebėjimo faktoriaus, kuris galėtų padėti aplenkti indeksą metus iš metų, tačiau dažniausiai vidutinis investuotojas nesugeba aplenkti rinkos. O kad šis faktorius egzistuoja, puikiai parodo Yale universiteto Endowment fondas, kuris per 25 metus sugeneravo kasmetinę ~17% grąžą, kai tuo tarpu S&P 500 uždirbo tik ~12%; be to, Yale’s portfelio kintamumas (volatility), buvo 30% mažesnis.

Taigi, atrinktos akcijos į Lietuvišką portfelį:

• Lifosa (LFO1L)
• Klaipėdos Nafta (KNF1L)
• Snoras (SRS1L)
• Rokiškio Sūris (RSU1L)
• Panevižio Statybos Trestas (PTR1L)
• Lietuvos Laivinikystės Kompanija (LLK1L)

Akcijos patekusios į Baltijos šalių portfelį (deja, tarp top30 nebuvo nei vienos latviškos akcijos):

• Ūkio Bankas (UKB1L)
• Panevižio Statybos Trestas (PTR1L)
• Tallina Kraubamaja (TKM1T)
• Olympic Entertainment Group (OEG1T)
• Merko Ehitus (MRK1T)
• Lietuvos Jūrų Laivininkystė (LJL1L)
• Norma (NRM1T)

Atnaujintus  grąžos, kintamumo ir kitus duomenis su grafiku skelbsiu kas keli mėnesiai, o eksperimento preliminarus laikas – metai.

Džiugu pranešti, kad kaip ir praeitais metais, taip ir šiais įvyks SSE Rygos Investicinio Fondo (iFund) organizuojamas investavimo žaidimas – iGame 2010 (Invest-game.com)

Šiame investavimo žaidime, jūs turėsite galimybę realiu laiku valdyti iki trijų virtualių akcijų portfelių ir rinkis akcijas pirkimui/pardavimui net 6 -iose akcijų rinkose – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Švedijos ir Suomijos.

Pirmasis etapas prasideda Sausio 11d. ir baigiasi Vasario 5d. Šio etapo nugalėtojai pasidalins 300, 200 ir 100 Eurų. Į antrą etapą pateks 500 žaidėjų pasiekusių didžiausią grąžą ir varžysis dėl pagrindinio prizo, o visi kiti turės galimybę toliau žaisti ir tobulinti savo žinias, bei varžytis dėl savaitinio prizo, kurį šiais metais teiks biržos operatorė NASDAQ OMX Riga, – knygos investavimo tematika.

Pirmasis investavimo žaidimo etapas įvyko dar 1997 metais ir nuo to laiko žaidimo platforma pastoviai tobulinama siekiant sudominti žmones, o ypač jaunimą,  investavimu ir finansais, o taip pat suteikti galimybę išbandyti savo jėgas akcijų rinkose be jokios praradimo rizikos. Varžytis tikrai yra su kuo, nes žaidime dalyvauja net iki 9000 žaidėjų, kurių didžioji dalis yra lietuviai ir latviai.

Taigi, nepraleiskite progos nemokamai pasipraktikuoti, pagilinti savo investavimo žinias, ir pakovoti dėl pagrindinio prizo. Sėkmės !

Daugeliui investuotojų tikriausiai teko girdėti apie sausio efektą (ang. January effect) – mėnesį pasižymintį akcijų kainų augimu, investuotojams gruodžio mėnesį parduodant nepelningas akcijas siekiant susimažinti mokestinį pelną. Vadinasi, investuotojai, pardavę akcijas gruodžio pabaigoje, dažniausiai įsigyja tų pačių (ar kitų) akcijų artimiausiu laiku ir taip bendras akcijų kursas pakyla.

Ar šis efektas egzistuoja ir mūsų vietinėje Vilniaus VPB? Norėdami įsitikinti, panagrinėkime trijų metų OMX-V grafiką: matome, kad net du iš trijų kartų indekso reikšmė pakilo sausio mėnesį:

Analizuojant ilgesnio laikotarpio grafiką pastebėtume dar daugiau teigiamų investicinių grąžų sausio mėnesį, tad galėtume teigti, kad sausio efektas egzistuoja ir Vilniaus akcijų biržoje. Bet vertėtų pastebėti, kad pakilimas dažniausiai būna pirmosiomis sausio mėn. dienomis…

Šį efektą taip pat pratestavau ir su kasdieninėmis grąžomis indeksams S&P 500 ir OMXV naudodamas beveik 10 -ies metų duomenis:

Vidutinė kasdieninė grąža sausio mėnesį S&P 500 indeksui yra net 10 kartų didesnė nei kitiems vienuolikai mėnesių, o tuo tarpu OMX-V vidutinė kasdieninė grąža sausio mėnesį siekia 0.13%. Kitiems vienuolikai mėnesių ji sudaro tik 0.04%, tad grąža yra net tris kartus didesnė, o standartinis nuokrypis sausio mėn. yra mažesnis abiems indeksams.

Pabaigoje –  dieninių grąžų išsidėstymas sausio mėnesiais.

Paspauskite ant paveiksliuko norėdami jį padidinti.