Kadangi negaliu pasigirdi genialia atmintim, užsirašau ateityje galinčius praversti konceptus. EBP (SSE Riga) kurso metu teko skaityti ir naudoti kelis skirtingus verslo analizavimo metodus: SWOT, PEST, PRIME. Visi šie metodai yra tarpusavyje susiję ir panašus, todėl nusprendžiau aprašyti kiekvieną iš jų, bei paaiškinti galimą metodų panaudojimą. Visi viršuje paminėti akronimai pateikti eilės tvarka.
SWOT analizė yra naudojama strateginiam įmonės planavimui vertinant Strenghts(Stiprybės), Weaknesses(Silpnumai), Opportunities(Galimybės) ir Theats(Grėsmės). SWOT lietuviškas atitikmų būtų – SSGG, bet angliškas akronimas skamba patraukliau. Įvertinus visus šiuos faktorius galima imtis atitinkamų veiksmų – stiprybės turi būti sustiprintos, o silpnosios vietos turi būti paverstos į stipriases. Analizės metu nagrinėjami vidiniai ir išoriniai veiksniai, kurie verslui gali būti naudingi arba nepalankūs. SWOT analizė dažniausiai atliekama jau veikiančiai įmonei, norint pagerinti jos efektyvumą, tačiau ją taip pat galima naudoti naujos rinkos ar produkto įsivertinimui.
SWOT analizės vizualizaciją pasiskolinau iš Wikipedijos.
Strenghts (Stiprybės) – vidinis faktorius: organizacijos bruožai, kurie gali būti naudingi siekiant tikslo.
Weaknesses (Silpnumai) – vidinis faktorius: bruožai, kurie gali būti žalingi visai organizacijai.
Opportunities (Galimybės) – išorinis faktorius, kuris gali būti naudingas siekiant tikslo.
Theats (Grėsmės) – išorinis faktorius, kuris gali tapti barjeru jūsų bendrovei.
PEST analizė dažniausiai atliekama ruošiantis kurti įmonę užsienio šalyse ar plečiantis į kitas rinkas, bei norint nustatyti šalies makro aplinką. Ši analizė taip pat yra naudinga strateginio planavimo priemonė, kuri gali leisti suprasti rinkos augimo ir kritimo veiksnius, verslo poziciją, potencialias ir tiesioginiais operacijas. Už akronimo PEST stovi Polical (Politiniai), Economical (Ekonominiai), Social (Socialiniai) ir Technological (Technologiniai) požymiai.
PEST:
P – politiniai veiksniai gali turėti didelį poveikį jūsų verslo reguliavimui, bendram vartojimui ir kitiems verslams. Verta apsvarstyti ar padėtis šalyje yra stabili, koks yra mokesčių lygis ir galiausiai koks valdžios požiūris į ekonomiką.
E – ar atsirastų norinčių eiti į rinką, kur ekonomika krenta jau kelis metus ir nesimato jokių prošvaisčių ? Todėl vertėtų pagalvoti apie infliaciją ir palūkanų normą šalyje, išlaidas vienam gyventojui, BVP augimo perspektyvas.
S – skirtingose šalyse socialiniai ir kultūriniai veiksniai įmones paveikia skirtingai, ir dėl to yra svarbu, kad šis faktorius būtų apsvarstytas. Verta pagalvoti: pagrindinė religija, vartotojų pomėgiai, požiūris į ekologiškus produktus/paslaugas…
T – technologinis išsivystymas yra būtinas norint būti kompetentingam rinkoje. Naudinga pagalvoti ar įmanoma pagaminti produktus/paslaugas pigiai ir geros kokybės, ar siūlomi naujoviški produktai, ar praktikuojamas kitoks bendravimas su klientais.
PRIME analizė pasižymi savo dydžiu ir išsamumu. PRIME analizė taikoma naujai potencialiai idėjai įsivertinti. Šį žodį lengva įsiminti, nes pirmosios raidės atstoja pagrindines nagrinėjamas skiltis: Produktas (Product), Resursai (Resources), Individas (Individual), Rinka (Market) ir Ekonomika (Economics).
Kodėl verta atlikti PRIME analizę ? Pirmiausia, dėl to, kad nagrinėdami kiekvieną skilties punktą pastebėsite anksčiau nepastebėtų detalių ir galbūt pamatysite, kad jūsų svarstoma idėja turi daugiau neigiamų, negu teigiamų pusių. Žinoma, jeigu yra tikimybė mažą minusą ateityje paversti į pliusą – sunerimti neverta.
Leave a Reply