Tim Harford: The Logic of Life

Pasibaigus tarptautinių finansų kursui ir prasidėjus ne visai įtraukiančiam verslo etikos kursui, pradėjau ir pabaigiau skaityti antrąjį Tim Harford kūrinį „The logic of Life: the Rational Economics in Irrational World“. Trumputį aprašymą apie pirmąjį, „The Undercover Economist“, galima rasti čia. Knygą lengva skaityti, o ir išliekamosios vertės ji šiek tiek turi, tad rekomenduočiau ją kaip laisvalaikio skaitinį po darbo ar paskaitų. Vienintelis minusas tas, kad knygoje paliečiama daug įvairiausių istorijų, ir perskaičius visą knygą, dalis jų tiesiog pasimiršta…

Šioje knygoje autorius diskutuoja, kodėl jūsų viršininkui yra permokama, koks ryšys tarp santuokos ir darbų pasiskirstymo, kaip teisingai išdėstyti kasininkus parduotuvėje norint padidinti kasų efektyvumą, kada yra racionalu atlikinėti nusikaltimą, apie seksą ir apsisaugojimo priemonių naudojimą, ir kaip tai veikia prostitučių kainas; kodėl homo sapiens nugalėjo neantardaliečius, kaip susiję technologijų vystymosi sparta ir gyventojų skaičiaus augimas, žmogaus odos spalva ir priėmimas į darbą,  būsto bei gyventojų pakraipa (!), ir dar daug įvairiausių dalykų…

Analizuodamas super-marketų kasininkų darbą, autorius priėjo prie išvados, kad kolegos dirbs greičiau, jeigu už jo sėdės greičiau dirbantis kolega ir matys jo greitus ar lėtus veiksmus. Tačiau tyrimas parodė, kad kolega neskuba greičiau dirbti, jeigu mato, kad priekyje sėdintis darbuotojas dirba greičiau. Išeitis: darbuotojus į kasas skirstyti pagal greitį taip, kad lėčiausi būtų priekyje, o juos stebėtų vis greitesni darbuotojai. Analizė parodė, kad pritaikius šią strategiją, vienas iš super-marketų būtų sutaupęs virš 125’000 valandų darbo, arba 52 mln. dol.

Kitame tyrime buvo bandoma nustatyti, ar yra diskriminuojami skirtingų rasių žmonės priimant į darbą. Buvo sukurta daugybė fiktyvių CV su išgalvotais baltaodžiams ir juodaodžiams būdingais vardais, kurie buvo išsiuntinėti į bendroves, siūlančias darbo vietą. Kad juodaodžiai sulauktų daugiau skambučių dėl darbo, jų CV buvo pagražinti, juose buvo daugiau patirties ir įgūdžių įrašų.  Tačiau paaiškėjo, kad Amerikoje diskriminacija vis dar aktuali tema, nes baltaodžiai su vidutiniu CV sulaukė daug daugiau skambučių dėl darbo nei juodaodžiai su stulbinančiais CV…

Taigi, jeigu jus domina tokie ir panašūs tyrimai, rekomenduoju perskaityti šią knygą, bet jeigu dar neskaitėte The Undercover Economist, pradėkite nuo jos.

Susiję įrašai

2 Responses

  1. Šališkas Stebėtojas Says:

    O man ši knyga pasirodė kur kas svarbesnė nei laisvalaikio skaitalas apie gangsterius ir prostitutes. Pagrindinė priežastis – joje Harfordas bando pagrįsti (ir man atrodo jam pavyksta) racionalumo prielaidos naudingumą ir naudojimą ekonomikoje. Juk tikrai yra nemažai intelektualų, kurie galvoja: „kokie tie ekonomistai kvaili, jie mano, kad žmonės racionalūs“.

  2. Paulius Says:

    neskaiciau, bet tikiu kad perskaitysiu. idomus skaitinukas atrodo(nors gal ir be isliekamosios vertes).

    snekant apie tuos greiciau ir leciau dirbancius.. idomu, ar tai veiktu, jei tai pritaikyt mokykloje? kad pirmunai sedetu paciam gale, o letesni „kolegos“ sedetu priekyje?

    jauciu, kad tiesiog mokytoja persikraustytu i klases gala.

Leave a Comment

Please note: Comment moderation is enabled and may delay your comment. There is no need to resubmit your comment.