Tikriausiai kiekvienas girdėjo apie augančią infliaciją Lietuvoje, o parduotuvių lentynose pastebėjo padidėjusias maisto produktų kainas. Šis maisto kainų augimas nėra tik vietinis reiškinys, bet labiau pasaulinė rinkos tendencija. Besivystančios ekonomikos suvartoja vis daugiau maisto produktų, o tai kelia maisto paklausą, kas didina ir jų kainą, nes bendra pasiūla negali taip greitai išaugti. Sausros, potvyniai ir kiti neramumai taip pat prisideda prie kainų augimo.
Norėdamas pažiūrėti į kainų augimą platesniu mastu, panagrinėjau United Nations Food Price Index’ą, kuris yra sudarytas iš mėsos, pieno produktų, grūdų ir javų, aliejaus ir riebalų, ir cukraus kainų. Grafike galite matyti ir bendrą kainų indeksą (Food Price Index), ir atskirus indekso komponentus (Meat, Dairy, Sugar, etc…).
Per dvejus metus bendras maisto kainų lygis paaugo 50%, o labiausiai išaugo cukraus kaina – 139% augimas, aliejaus ir riebalų – 108%, mažiausiai išaugo mėsos produktų kainos – 17%. Jeigu žiūrėtume į vienerių metų laikotarpį, tai bendras maisto kainų lygis išaugo 25%, o labiausiai brango aliejaus ir riebalų grupės produktai.
Staigus maisto kainų kilimas kelia realią grėsmę besivystančioms šalims, kur maisto produktai vartotojų krepšelyje sudaro apie 30%. Sparčiai auganti maisto kaina ne tik apsunkins Lietuvos galimybes įsivesti eurą (dėl nepalankių proporcijų vartotojų krepšeliuose), bet ir gali stabdyti tolimesnį ekonomikos augimą (dėl sumažėjusio vidinio vartojimo).
Naudos iš brangstančių maistinių žaliavų gauna gamintojai (ūkininkams mokama brangiau dėl kylančių pasaulinių kainų), perdirbėjai (dažniausiai taiko fiksuotą perdirbimo ir pelno maržą) ir valstybė (surenka didesnę dalį pajamų iš maisto sektoriaus), tačiau ilgalaikis maisto kainų augimas nėra naudingas niekam, nes didesnė pajamų dalis tenka gamintojams ir perdirbėjams, o vartotojams tenka atsisakyti išlaidų kitiems produktams, bei prekėms, ypač jeigu žmonių pajamos nekyla.
Žvelgiant iš optimistinės pusės, brangstantis maistas – puiki galimybė valgyti mažiau ir numesti dalį svorio :)
sausio 12th, 2011 at 11:45 am
Tikėkimės, kad vieną gražią dieną sulauksime valdžios, kuri jeigu ne pati pateiks tokią informaciją, tai bent jau skatins žurnalistus atkreipti dėmesį į pasaulines tendencijas. Eilinis žmogelis priims šitokią informaciją nepatikliai burbėdamas, bet vis geriau, nei jokios informacijos. Aš pavyzdžiui iki šio straipsnio niekada nesusimasčiau apie maisto kainų pasaulines tendencijas… :(
sausio 13th, 2011 at 10:21 pm
taiklus įrašo moralas – mažiau valgykit, god dammit
sausio 17th, 2011 at 8:02 pm
Na pieno brangima jau ir as pastebejau, nors gan retokai perku maisto produktus ir nelabai pamenu buvusias kainas.
Bet kas keista, cukrus Lietuvoje jau net daugiau nei 10-meti nebrangsta, nors pasauly, rasoma, kad brango virs 2 kartu. Pamenu dar ~1999 m. Kauno bazeje maiselis kainavo 3 – 3.08 Lt. Isiminiau, nes netoli dirbau ir kasdien uzeidavau su draugais i baze. Idomu, kodel cukraus kaina nereaguoja i pasaulines kainas; siemet beje kai kada tinkluose akciju metu galima buvo rasti cukraus net po ~2.30. Nejaugi toki poveiki daro dvieju (berods) cukraus fabriku LT buvimas.
Palyginimui del Mazeikiu naftos turejimo „lietuviskas“ benzinas tik brangesnis.