Justas Šaltinis

Kadangi taupymo lakštai jau pradėti platinti, norėčiau aptarti tris gan saugius investavimo instrumentus – taupymo lakštai, euroobligacijos ir indėliai.

Pagaliau LR valdžia sugalvojo, kad skolintis galima ir iš Lietuvos gyventojų mokant tam tikras palūkanas ir taip išlaikyti palūkanas  šalies viduje, o kartu ir  gerinti ekonominę situaciją. Gaila, kad šito nebuvo sugalvota, kuomet valdžia skolinosi už dviženkliuss procentus iš užsienio bankų… Kaip jau tikriausiai teko girdėti, valstybė nuo vakar (gegužės 19d.) pradėjo platinti taupymo lakštus už kuriuos bus mokamos 7,05% metinės palūkanos, o jų išpirkimas numatomas po metų. Kol kas taupymo lakštus galima įsigyti tik internetinėje svetainėje: http://www.vtl.lt bet vėliau numatoma galimybė jų įsigyti ir Lietuvos pašte, ir tiesiogiai banko skyriuose. Emisijos dydis neribotas, tad galite nešti kad ir visas turimas santaupas ;)

Taigi keletas pliusų kuriuos pavyko įžvelgti:

1. Nėra komisinių mokesčių, kuriuos reikėtų mokėti tarpininkui
2. Gautos pajamos iš taupymo lakštų nėra apmokestinamos ir deklaruojamos.
3. Mažesnės rizikos instrumentas, nes jų išpirkimą garantuoja valstybė.
4. Palūkanos „nusėda“ Lietuvos piliečių kišenėse.
5. Prieinama kaina, nes nominali vertė lygi 100lt.

Taip pat galima investuoti ir į trijų metų trukmės LR euroobligacijas, kurios šiuo metu siūlo 4,89% metinį pajamingumą (ketverių metų euroobligacijos siūlo 6,5% metinį pajamingumą), tačiau jos jau išplatintos ir dabar vyksta tik prekyba jomis. Pliusai yra tai, kad  Lietuvos Vyriausybė atsakinga už jų išpirkimą, tad garantija  išlieka ta pati(imho), o taip pat jos denominuotos eurais, tad valiutos devalvavimo rizika iš karto išnyksta. Tačiau jų kaina siekia apie 1000eurų, tad daugelis gali neišgalėti įsigyti keletos vienetų (bent jau DnB Nord platina po 5vnt.). O norint parduoti ankščiau nei išpirkimo data, teks prarasti apie 3,5% nuo visos sumos (dėl pirkimo/pardavimo skirtumo)., o jeigu parduosite ankščiau neišlaikę jų vienus metus, teks susimokėti GPM.

Trečioji galimybė – dėti metų trukmės indėlį į lietuviško kapitalo banką  ir gauti nuo 9% palūkanų. Indėliai iki 100k yra apdrausti*, o bankų bankroto tikimybė nėra labai didelė, tad rizikos kaip ir nėra. Net jeigu ji ir egzistuoja, valstybė tikriausiai pultų jį gelbėti (Latvijos Parex banka pavyzdys), žinoma tada indėlių išdavimas būtų užšaldytas keletai mėnesių, dėl apyvartinių lėšų trūkumo.

*Apie vadinamąjį indėlių draudimą: pasižvalgius internete radau, kad šiuo metu LT yra beveik 41 mlrd. Lt įmonių ir privačių asmenų indėlių, iš jų 24 mlrd. Lt yra gyventojų santaupos. Tuo tarpu pravertus Indėlių ir Investicijų draudimo įmonės atskaitą (2007), radau, kad draudimo fondo dydis siekė 847mln.lt (172mln. prieauglis lyginant su 2006) tad, 2008 turėtų viršyti vieną milijardą. Tačiau tai tikrai nėra pakankama suma padengti visiems indėliams. Žinoma, nėra aišku koks procentas indėlių viršija 100k. eurų ribą.

Vis tik džiugu kad taupymo lakštai pradėti platinti, o per pirmą dieną valstybei paskolinta net 384.300 Lt.

Pavyzdys paimtas iš Amerikos akcijų rinkos, kuri turi šiek tiek ilgesnę gyvavimo, o ir duomenų istoriją.

Per paskutinius 80 metų, investavimas į akcijų rinką vidutiniškai atnešė 10 procentų grąžą. Tuo tarpu kasmetinės grąžos atrodė štai taip: 34, 38, -13, -28, -43, -8, 56, 5, 44, 33, ir t.t.

Tačiau per 80 metų grąža esanti tarp 9% ir 11%, arba artima 10%, buvo tik 2 metus iš 80-ies (10%; 11%).

Prieš investuodami į akcijų fondą būtinai pagalvokite apie tai ir nesitikėti pastovios teigiamos grąžos.

Keletas pastebėjimų:

1. Jeigu jūs dar esate ganėtinai jaunas, kainų kritimas akcijų rinkoje yra didelis pliusas jūsų ilgalaikėje investavimo strategijoje (žinoma, jeigu tik turite būdų, kaip papildyti investicinę sąskaitą).
2. Jums dažniausiai nepavyks nuspėti rinkos judėjimo trumpuoju laikotarpiu, tad ir laukiama grąžą neatitiks jūsų lūkesčių. Vidurkiu vadovaukitės tik tuo atveju, jeigu žadate ILGAI išlikti tam tikrame fonde ar rinkoje.
3. Investavimas tiesiogiai susiejęs su rizika. Net ir investuodami 20-iai metų, dėl netinkamo laiko pasirinkimo (timing), galiausiai galite baigti minuse.
4. Žmonės investuojantys į fondus ir iki šiol neturėję stop-loss ties -x%, iš nevilties atsiima savo investicijas vos ne žemiausiame taške, vietoj to, kad pasinaudotų kritimu ir taip papildytų inv. vienetų ar akcijų skaičių.
5. Iš Traders.lt publikuojamų akcijų fondų, tik vienas sugebėjo metus pabaigti pliuse (+0.8%), tuo tarpu 130-ies akcijų fondų vidutinė metinė grąžą buvo lygi -46.23%.

Sėkmės investicijose!

Kiek gi trūksta iki to taip dažnai įvairiose motyvacinėse ir panašaus plauko knygutėse minimo ir nuvertėjusio milijono ? Nusprendžiau atsipūsti nuo nuobodžių reportų apie organizaciją ir valdymą ir pasitelkti Excel’io pagalba ir padaryti kelis nesudėtingus skaičiavimus, kad surasčiau kiek gi reiktų man investuoti/sutaupyti, jeigu norėčiau po x metų tapti „milijonieriumi“.

Savo skaičiavimams naudosiu sudėtines palūkanas, kurios yra tikras lobis ilgalaikiam investavimui/taupymui. Nuo paprastų palūkanų jos skiriasi tuo, kad laikotarpio pabaigoje, jos pridedamos prie pradinės sumos ir vėl investuojamos taip gaunant didesnę grąžą. Daugiau apie jas galima rasti Wikipedijoje ar visagalėje Google.

Pirmoji lentelė parodo kiek pinigėlių mums pavyktų priauginti jeigu šiandien investuotume 5000 xyz valiutos vienetų su įvairiomis grąžomis. Kaip matome, susidaro ganėtinai didelis skirtumas investuojant 30-čiai metų su 3% ir 30%, tačiau aš manau, kad išlaikyti 30% grąžą per tokį laikotarpį beveik neįmanoma, tad teks pasitenkinti ženkliai mažesne investicine grąža. O ir įvairiais tyrimais įrodyta, kad vidutinė metinė grąžą investuojant į akcijų rinkas svyruoja tarp 10% ir 12%. (Paspauskite ant paveiksliuko jeigu norite pamatyti lentelę visu dydžiu.)

Antroji lentelė rodo, kiek pinigų reikėtų investuoti vienu kartu („Investuota“) būnant tam tikro amžiaus („Metai (1)“), kad pasiektumėte milijoną sulaukę 65metų. Čia taikomos dvi prielaidos: 1) investavimo grąža išliks pastovi 2) nors ir nelabai svarbi, bet: į pensiją išeisime ~65 metų (skaičiau, kažkada kažkur giliame internete, kad norima suvienodinti amžiaus limitą moterims ir vyrams išeinant į pensiją).

Išvada gana aiški: kuo ankščiau pradėsime investuoti, tuo mažiau pinigų mums prireiks.  Mano atveju, kiekvieni uždelsti metai kainuoja apie ~1300.

Tuo tarpu trečioji lentelė parodo, kaip veikia sudėtinės palūkanos + investavimas kiekvienais metais. Šiame pavyzdyje „investuota“ 5497 x valiutos 0 -iniais metais ir kasmet įnešama tokia pati suma. Investavimo grąža kaip ir antrajame pavyzdyje – 10% (šiuo metu tokias palūkanas galima gauti net už indėlį keliems mėnesiams). Investavimo laikotarpis – 30 metų. Dėl sudėtinių palūkanų, kapitalo prieauglis jau net 13-ais metais aplenkia investuotą kapitalą.

Dar pelningesnis variantas būtų investuoti ne kasmet, o kiekvieną mėnesį, taip papildomai būtų galima išlošti net 40 730 arba 1357 per metus. Žinoma, tai kainuotų šiek tiek laiko ir pastangų, tačiau negi neverta pasistengti dėl 40 tūkst. ?

Sėkmės taupant ir investuojant, juk sakoma, kad sunkmečio metu sutaupoma daugiausiai!

Besimėgaudamas žiemos atostogų teikiamu (beveik) neribotu laisvu laiku, atradau laiko ir reguliariam eko. ir inv. tinklaraščių skaitymui. Ir žinoma atradau keletą įdomių įrašų, kurių trumpas santraukas pateiksiu apačioje.

Mažmeninė prekyba Amerikoje

Kaip rodo statistika šiais metais nusivylę amerikiečiai neskubėjo pasinaudoti didžiulėmis nuolaidomis, išpardavimais ir įvairiausiomis akcijomis. Nors ir buvo tikėtasi smarkaus pagyvėjimo šventiniu periodu, tačiau tai liko tik neišsipildžiusi prognozė, o kai kam ir įmonės uždarymu(ekspertai prognuoja, kad kitais metais iš verslo pasitrauks apie 25% mažmenininkų)… Mažmeninė prekyba lapkritį krito 5.5%, o gruodį(iki Kalėdų išvakarių) net 8% lyginant su praėjusiais metais. Straipsnyje taip pat minima ir kita įdomi statistika: pirkėjų srautas sumažėjo net 27% (ir kaip jie sugeba tai išmatuoti ?), taip galbūt pateisindamas beveik nepakitusį internetinių pardavimų skaičių (juk net ir Baltos lankos palengva kraustosi į interneto platybes).

Kracho tikėjimo rodiklis (Crash Confidence index)

Įdomus rodiklis, kurio praktiškumo šiek tiek suabejojau… Yale School of Management kiekvieną mėnesį klausia individualius ir institucinius investuotojus ar jie tiki kad bus rinkos krachas (market crash) ateinančius 6 mėnesius.

Kaip rodo grafikas, individualūs investuotojai tik 22% tiki, kad krizė gali pasikartoti per ateinančius 6 mėn., o tai yra žemiausia reikšmė nuo indekso skaičiavimo pradžios.

Tuo tarpu kitas pranešimas, kuriame nagrinėjami rinkų kritimai ir jų trukmė, teigia, kad tikimybė, kad kitais metais akcijų rinkos kils lygi 60%.

Tai tikrai nėra pasiūlymas pirkti ar parduoti vieną ar kitą aktyvą, tai tik statistika ir tikimybės…

Credit Crunch (kredito krizės) žaidimas

Šiais metais The Economist pradžiugino savo skaitytojus kredito krizės žaidimu, kurio tikslas išlikti paskutiniu mokiu žaidėju, o norint tai pasiekti reikia eliminuoti varžovus. Žaidėjai, kurie negali apmokėti skolų, gali skolintis iš  kitų žaidėjų už susitartą palūkanų normą ir susitartam laikui. O jeigu jau niekas nebeskolina ir nebesugeba išsimokėti, žaidėjas patenka į Chapter 11 (bankrutuoja) arba būna perpirktas kito žaidėjo).

JAV šis žaidimas kainuoja 22$, tačiau jūs galite jį parsisiųsti iš jų tinklapio ir atsispausdinti. Taip ir pasidariau sau dovanėlę kalėdų progoms. Tik gaila, kad dar nepavyko jo išmėginti. Kaip teigia vienas blogeris tai yra puiki pramoga už tokią kainą, taip pat suteikiama galimybė kurti savo strategiją ir tobulinti derybinius įgūdžius.

Kadangi esu vienas iš pagalbininkų Investment game, tai kaip galėčiau nepaminėti jo savo bloge ? ;)

Visų pirma norėčiau paminėti, kad tai yra investicinis žaidimas,  kurį organizuoją SSE Riga studentai iš iFund’o. Vienas iš geriausių dalykų šiais metais yra tai, kad žaidėjai galės prekiauti akcijomis beveik realiu laiku ( 1-6min vėlavimas), o tai geriau atvaizduos žaidėjų įgūdžius, ypač spekuliantų :)) Kiekvienas užsiregistravęs žaidėjas galės valdyti 100.000 eurų portfelį ir šiuos pinigus išleisti Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos rinkose, arba prekiaujant ETF fondais (Exchange Traded Funds).

Prizai šiais metais šiek tiek didesni: I raunde ( nuo spalio 27 d. iki gruodžio 19 d. ) nugalėtojai gaus 500, 300 ir 100 eurų prizus. Taip pat, kiekvienos savaitės pelningiausi investuotojai bus apdovanoti auksinėmis monetomis. II raunde ( sausio 12d. – vasario 14d. ) nugalėtojai gaus 1.000, 600 ir 400 eurų prizų už pirmąsias tris vietas.

Jeigu kas nors liko neatsakyta – nebijok parašyti arba galite aplankyti www.invest-game.com .

O ką veikia studentai šioje veikloje ? Dauguma pirmakursių prisideda prie projekto rašydami savaitines rinkų apžvalgas ir padėdami populiarinti šį žaidimą ( įvairių straipsnių rašymas, pagalba tariantis su interneto svetainėmis dėl apsikeitimo reklaminiais skydeliais, diskusijų moderavimas ir t.t.).

Mums už tai nemoka, bet vietoj to gauname naudingos patirties tiek rašant apžvalgas anglų kalba, tiek nagrinėdami esamą situaciją ir žinoma iš seminarų, kuriuos suteikia iFund nariai. Artimiausiu metu nusimato fundamentalios ir techninės paskaitos.