Justas Šaltinis

Tikriausiai jau daugeliui aktyvių interneto vartotojų matytas video, kuriame trumpai (12min.) ir elementariai nupasakojama kaip įvyko kredito krizė, kokie instrumentai buvo naudojami, kas uždirbo/prarado pinigų ir kaip veikia visa kredito sistema.

Pirkti ar nuomotis NT ? Antroji nuorodą, kuri galbūt pravers ieškantiems būsto, arba tiems kuriems bus šiaip įdomu pažaisti su įvairiomis skaičių kombinacijomis ir palyginti, ar vis dėlto geriau pirkti ar nuomotis butą/namą/NT ? Per kiek metų atsipirktų ir pan. Kintamieji prasideda nuo palūkanų normos, mėnesinės nuomos ir baigiasi tokias kintamaisiais kaip NT vertės kilimas/kritimas, nuomos kainos kritimas/kilimas ir panašiai…

Netyčia pavyko aptikti dar vieną įdomų žaidimą: The Bailout Game ( finansinės pagalbos žaidimas). Šiame žaidime jūs turėsite priimti sprendimus, kurias įmones/korporacijas išpirksite, kurioms leisite bankrutuoti. Atspindi buvusius įvykius, tad tai puiki proga vėl prisiminti įvykių seką. Kiekvieno etapo metu jūs gaunate kortelę, kurioje būna aprašytą reikiama pagalbos suma, kokios problemos su organizaciją, taip pat galite paskambinti buvusiam FED vadovui Greenspan ir paklausti jo nuomonės. Jūs gaunate taškų už kiekvieną teisingą sprendimą, taip pat reikia išlaikyti tam tikrą biudžeto balansą.  Komentaruose galite parašyti kiek taškų pavyko surinkti :)

Kiek gi trūksta iki to taip dažnai įvairiose motyvacinėse ir panašaus plauko knygutėse minimo ir nuvertėjusio milijono ? Nusprendžiau atsipūsti nuo nuobodžių reportų apie organizaciją ir valdymą ir pasitelkti Excel’io pagalba ir padaryti kelis nesudėtingus skaičiavimus, kad surasčiau kiek gi reiktų man investuoti/sutaupyti, jeigu norėčiau po x metų tapti „milijonieriumi“.

Savo skaičiavimams naudosiu sudėtines palūkanas, kurios yra tikras lobis ilgalaikiam investavimui/taupymui. Nuo paprastų palūkanų jos skiriasi tuo, kad laikotarpio pabaigoje, jos pridedamos prie pradinės sumos ir vėl investuojamos taip gaunant didesnę grąžą. Daugiau apie jas galima rasti Wikipedijoje ar visagalėje Google.

Pirmoji lentelė parodo kiek pinigėlių mums pavyktų priauginti jeigu šiandien investuotume 5000 xyz valiutos vienetų su įvairiomis grąžomis. Kaip matome, susidaro ganėtinai didelis skirtumas investuojant 30-čiai metų su 3% ir 30%, tačiau aš manau, kad išlaikyti 30% grąžą per tokį laikotarpį beveik neįmanoma, tad teks pasitenkinti ženkliai mažesne investicine grąža. O ir įvairiais tyrimais įrodyta, kad vidutinė metinė grąžą investuojant į akcijų rinkas svyruoja tarp 10% ir 12%. (Paspauskite ant paveiksliuko jeigu norite pamatyti lentelę visu dydžiu.)

Antroji lentelė rodo, kiek pinigų reikėtų investuoti vienu kartu („Investuota“) būnant tam tikro amžiaus („Metai (1)“), kad pasiektumėte milijoną sulaukę 65metų. Čia taikomos dvi prielaidos: 1) investavimo grąža išliks pastovi 2) nors ir nelabai svarbi, bet: į pensiją išeisime ~65 metų (skaičiau, kažkada kažkur giliame internete, kad norima suvienodinti amžiaus limitą moterims ir vyrams išeinant į pensiją).

Išvada gana aiški: kuo ankščiau pradėsime investuoti, tuo mažiau pinigų mums prireiks.  Mano atveju, kiekvieni uždelsti metai kainuoja apie ~1300.

Tuo tarpu trečioji lentelė parodo, kaip veikia sudėtinės palūkanos + investavimas kiekvienais metais. Šiame pavyzdyje „investuota“ 5497 x valiutos 0 -iniais metais ir kasmet įnešama tokia pati suma. Investavimo grąža kaip ir antrajame pavyzdyje – 10% (šiuo metu tokias palūkanas galima gauti net už indėlį keliems mėnesiams). Investavimo laikotarpis – 30 metų. Dėl sudėtinių palūkanų, kapitalo prieauglis jau net 13-ais metais aplenkia investuotą kapitalą.

Dar pelningesnis variantas būtų investuoti ne kasmet, o kiekvieną mėnesį, taip papildomai būtų galima išlošti net 40 730 arba 1357 per metus. Žinoma, tai kainuotų šiek tiek laiko ir pastangų, tačiau negi neverta pasistengti dėl 40 tūkst. ?

Sėkmės taupant ir investuojant, juk sakoma, kad sunkmečio metu sutaupoma daugiausiai!