Gru 14

SSE Rigos finansų specializacijos kurso metu turėjome galimybę panagrinėti Lietuvos, Latvijos ir Estijos akcijų rinkų likvidumą (ir kitus rinkos aspektus) pagal tam tikrus likvidumo rodiklius, kuriuos galėjome apskaičiuoti iš ganėtinai išsamios duomenų bazės. Rezultatai investuotojams turėtų būti nuspėjami, tačiau likvidumo dinamika gali patraukti akį.

Kodėl akcijų rinkose kotiruojamoms kompanijoms turėtų būti svarbu, kad jų akcijos būtų likvidžios ? Moksliniai darbai teigia, kad likvidesnės akcijos yra labiau vertinamos nei nelikvidžios akcijos, nes investuotojai prireikus gali jas greičiau parduoti ir patirti mažesnes sandorio išlaidomas, kurias sudaro tarpininko komisinis mokestis ir skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų (ang. bid-ask spread). Investuotojai rinkdamiesi potencialias akcijas, apskaičiuoja tikėtiną investicijų grąžą, į kurią teoriškai įtraukia santykinį skirtumą tarp pirkimo ir pardavimo kainų. Kuo didesnis šis skirtumas, tuo prasčiau vertinama akcija, nes norint parduoti akcijas gali tekti paaukoti visą uždirbtą grąžą. Vadinasi, bendrovės gali padidinti savo kapitalizaciją pasitelkdamos įvairias priemones (pvz. rinkos formuotojus, skaidrumas, ir t.t.) ir sumažindamos šį skirtumą.

Vienas iš paprasčiausių likvidumo rodiklių – santykinis pateiktas skirtumas (ang. quoted spread) tarp pateiktos pirkimo ir pardavimo kainos. Apskaičiavę šį rodiklį 2005-2010 m. periodui, galime daryti išvadas, kad Estijos rinka buvo pati likvidžiausia per visą tyrinėjamą laikotarpį, Lietuvos akcijų rinka šiek tiek atsiliko nuo Estijos, o Latvijos akcijų rinka buvo nelikvidžiausia. Punktyrinės linijos parodo vertę pridėjus arba atėmus du standartinius nuokrypius.

likvidumas_1

Kitas rodiklis, kuris yra šiek tiek patobulinta santykinio skirtumo versija, yra vadinamas efektyviu skirtumu (ang. effective spread) tarp pirkimo ir pardavimo kainos, ir parodo įvykusių sandorių išlaidas. Tuo tarpu, realizuotas skirtumas į skaičiavimus įtraukia ateities (pvz. kitos valandos, ar uždarymo) kainų skirtumą. Šis rodiklis gali būti mažesnis už efektyvų ir pateiktą skirtumą, jeigu sandoris paveikė kainą (pvz. didelis pirkimo sandoris dažnai pastumia akcijos kainą į viršų), ir tai reikštų, kad pirkimo išlaidos buvo mažesnės, nei buvo manyta.

likvidumas_2 likvidumas_3

Kitas plačiai akademinėje literatūroje naudojamas rodiklis – ILLIQ, kuris apskaičiuojamas sudedant kiekvienos dienos santykį tarp absoliučios grąžos ir apyvartos. Tikriausiai niekas nenustebs, kad ir šis rodiklis signalizuoja, jog Estijos akcijų rinka yra pati likvidžiausia, o Latvijos rinka mažiausiai likvidi.

Ir žinoma, visiems gerai žinomas apyvartos indikatorius:

likvidumas_4
Kov 2
Back to Life
icon1 Justas | icon2 Gyvenimas, Patarimai | icon4 03 2nd, 2010| icon37 Comments »

Finansų ekonomikos kursas eina į pabaigą, tad pagaliau galėsiu atgaivinti savo tinklaraščio rašymą. Per šiuos du mėnesius išmokau daug naujų dalykų, kurie man padėjo geriau suprasti finansų rinkas, jų veikimo principus ir daugelį kitų smulkių detalių, kaip veikia kai kurie finansiniai išvestiniai instrumentai ir t.t. Beskaitant šūsnį mokslinių staipsnių ar besiklausant paskaitų, kildavo įvairiausių minčių ir temų, į kurias galėčiau labiau pasigilinti ir pagrindines idėjas aprašyti čia, ir taip išvystyti diskusiją su tinklaraščio skaitytojais.  Tad šiomis idėjomis ir pasidalinsiu artimiausią mėnesį.

Tačiau be visų naujai įgytų žinių yra dar vienas dalykas, kurį norėčiau aprašyti čia – gyvenimiškos mintys, bei, iš dalies, patarimai kilę finansų ekonomikos kurso metu:

  1. Efektyvus mokymasis svarbiau už tiesiog ilgą mokymasi.
  2. Svarbu ne kiek perskaitei, bet kiek supratai ir įsisavinai.
  3. Trumpas (15-45 min.) pogulio miegas puikiai atgaivina protą.
  4. Palaikant tokį studijavimo tempą kaip finansų kurso metu būtų galima kalnus nuversti (ir išprotėti).
  5. Užtenka vos 30 min. prie kompiuterio būtiniausiems dalykams pasitikrinti (supranti, kad didžioli laiko dalis praleisto internete – iššvaistyta naršant po vertės nepridedančius portalus).
  6. Kartais miegas tampa mielesnis už filmą ar serialą.
  7. Kiekviena minutė yra brangi.

Žinoma, buvo jų ir daugiau, bet… užsimiršo. Tačiau jeigu jūs turite kokių gerų patarimų šia tema, ar minčių – būtinai pasidalinkite komentaruose ;)

Sau 4

Sausio 5d. manęs ir visų kitų SSE Rygos antrakursių laukia finansų ekonomikos KURSAS (angl. vadinamas THE course), kurio metu laiko blog’o rašymui tiesiog nebus, nes kaip sako dėstytojas, „…reikia bent 80 valandų per savaitę studijuoti šį dalyką, norint bandyti išlaikyti egzaminą…“.

fe_literatura

Finansų ekonomikos kurso struktūra gana paprasta: du mėnesiai, keturios pagrindinės temos (CAPM, opcionai, obligacijos ir įmonių finansai) ir daugybė potemių, dvi knygos (~2000psl.), ~60 mokslinių straipsnių aukščiau nurodytomis temomis (~2000psl.), ir vienas komandinis projektinis darbas.

Tačiau prie viso šito iškyla dar keletas problemų: 1. Vietų trūkumas auditorijoje – pagrindinė SSE Rygos auditorija turi ~160 sėdimų vietų, o iš viso šiais metais laimę bandys net 180 studentų, tad prasidės balaganas dėl vietų rezervavimų… 2. Bereikalingas nuolatinis studentų gąsdinimas -pvz.:kurso aprašyme dažniausiai minima frazė: „You will fail immediately!“. 3. Super griežta tvarka: pavėluosi bent vieną minutę į paskaitą – susitiksime kitais metais; įsineši telefoną į paskaitą ir jis netyčia suskamba – susitiksim kitais metais, šnekėsi paskaitų metu – susitiksim kitais metais, na ir dar daug visokių niekniekių, 4. Miego trūkumas – na, bet čia jau smulkmena :))

Finansų ekonomikos egzaminas truks tris valandas ir jo metu reikės spręsti praktines problemas ir taip pat atsakinėti įvairius klausimus iš mokslinių straipsnių (taip, pagrindines straipsnių idėjas reikės įsiminti). Egzamino struktūra paremta amerikietišku modeliu – jūs akivaizdžiai turite per mažai laiko ir per daug klausimų… Ir desertui –  jį išlaiko tik 30%; tiksliau, egzamino rezultatus pakoreguoja (ang. adjust) taip, kad iš viso išlaikytų 30% visų laikiusiųjų.

Bet kuriuo atveju, tikiu kad šiame kurse dėstoma medžiaga man tikrai patiks ir įgausiu daug vertingų žinių, kurias vėliau galėsiu pritaikyti vienoje ar kitoje srityje.

Palinkėkite man sėkmės ir iki greito susirašymo!

P.S. SSE Rygos studentai sako: „Yra gyvenimas prieš FE ir yra gyvenimas po FE…“

Rgp 5
Praktika Nasdaq OMX
icon1 Justas | icon2 Gyvenimas | icon4 08 5th, 2009| icon311 Comments »

Vasara įpusėjo, o aš ne per seniausiai pabaigiau atlikinėti praktiką nacionalinėje akcijų biržoje, arba dar kitaip žinomą kaip NASDAQ OMX Vilnius. Ir galiu pasakyti, kad gavau tikrai neįkainojamos patirties, tiek analizuojant įmones, tiek besijaučiant korporacijos dalimi. Vis tik džiugu, kad vienas iš SSE Rygos reikalavimų – vasaros praktiką, kas savaime reiškia, kad studentai patys turi susirasti bendrovę, kurioje norės praktikuotis, sudalyvauti atrankoje ir panašiai.

Tad praėjęs atrankos procesą, buvau pakviestas atlikti praktiką NASDAQ OMX’e (ankščiau vadinama – Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB)). Praktika truko nei ilgai, nei trumpai – vieną mėnesį, kurio metu teko analizuoti įmones pagal įvairiausius kriterijus.

Gaila, kad nepavyko pabendrauti su visu kolektyvu ir padiskutuoti apie jų patirtį akcijų biržoje, bei kitas tiesiogines jų pareigas. Man gi viskas įdomu :)

O čia pateiksiu paragrafą, apibūdinantis eilinę darbo-praktikos dieną (vėliau ir pačiam bus įdomu paskaityti:) : atsikeli anksti ryte ir atlieki visas būtinas procedūras ir rutinas, apsivelki marškinius, bandai priderinti kaklaraištį ir patrauki į artimiausią viešojo transporto stotelę. Tave ten dažniausiai pasitinka minios akių, kurios nužiūrinėja nuo galvos iki kojų, ir turbūt mintyse galvoja: „…kas per bankininkas/makleris/bankrutavęs verslininkas važinėja viešuoju transportu…“. Apie 9h būni ofise, iš kurio atsiveria nepaprastai gražus vaizdas į Neries vingį (na beveik… šiek tiek užstoja gretimas dangoraižis:]), pasiruoši darbo priemones, apsirūpini kava, vandeniu ar dar kokiu nors skysčiu ir po pusvalandžio kimbi į darbą. Paanalizuoji įmones, ir staiga ateina pietų metas, kada arba eini į artimiausią ir pigiausią VKK valgyklą (kurioje, beje, susirenka daugybė kostiumuotų ir kaklaraiščiuotų darbuotojų), kur už 7-10 litų jau gali normaliai pavalgyti, arba eini su draugais ar kitais praktikantais papietauti į kurį nors restoraną, siūlantį akcijų:). Na, o grįžus vėl laukia tas pats darbas ir sumušus penktai valandai tenka pasakyti „Geros dienos“ ir keliauti namo.

O trumpai, praktika man leido:

  • Labiau susipažinti su NASDAQ OMX Vilnius ir jos funkcijomis
  • Geriau pažinti listinguojamas kompanijas
  • Greitai susirišti kaklaraištį, ir net keliais būdais ;)
  • Kasdien oficialiai vaikščioti ir stebėti žmonių reakcijas (stotelės atvejis)
  • Pajusti parduotos vasaros skonį…
  • Mėgautis ribotu miegu
Taip pat atrinkau dar kelias įdomesnes citatas, gaila, kad per vėlai pradėjau jas rinkti:
  • According to the suspicion, the Company gave through the person of a member of the Management Board a gift coupon of EEK 25 thousand and a book to an official for proceedings with 7 detailed plans/building permits. …Management is on the position that the Company has followed the applicable laws of the Republic of Estonia and good industry practices.
  • „Ships repair took 193 days longer than it was planned. Repairs in Ukraine was cheaper, yet, was not justified in essence…“
  • „Despite the unfavourable developments in external markets the increase in exports held relatively firm thanks to the competitive advantage of the Baltic states region…“ galbūt su ironija, o galbūt mes vis dar konkurencingi.
  • „All shares are freely negotiable on the stock exchange“ – puiki alternatyva šitam sakiniui „Akcijos yra prekiaujamos akcijų biržoje“
Užbaigiant, norėčiau paagituoti visus motyvuotus studentus kitais metais pasiieškoti praktikos, net jeigu ji ir nėra mokama ar privaloma jūsų universitete. Patirtis (vienokia ar kitokia) – garantuota! :)
P.S. Kartą bedirbdami su kolege aptikome pranešimą „NASDAQ OMX named Company of the Year by Forbes„, nors čia labiau ir taikytina Amerikai, tačiau ir tai praskaidrino rytą :)
Sau 20

Jau kuris laikas neberašiau į šį blog’ą, tad pagalvojau kad būtų pats laikas atgaivinti šį naudingą užsiėmimą. Dvi savaites turėjome vieną iš įdomiausių kursų (imho) – valdymo ekonomika (dar kartais vadinama verslo ekonomika). Į šį dalyką įeina rizikos valdymas, biudžeto sudarinėjimas, produktų gamybos ir kainų nustatymo analizė. Per šias dvi savaites išmokome skaičiuoti įvairius pelningumo rodiklius, kaip teisingai nustatyti produktų kainą (naudoti pilnos kainos sistemą(full-costing) ar skaičiuoti pagal veiklą (activity based costing)), sudarinėti kitų metų biudžetą, nustatyti investicijos vertę diskontuojant būsimų pinigų vertę, WACC, CAPM, Gordono augimo modelis ir daug kitų įdomių dalykėlių, kuriuos giliau nagrinėsime finansų ekonomikos paskaitose. Kursas buvo intensyvus: kasdien po paskaitų gaudavo atlikti kelias užduotis ir priduoti iki tam tikros valandos, o visas smagumas buvo tame, kad skaičiavimus lengviausia atlikti excel’yje, o man tai yra geriausia programa iš viso Ms Office paketo.

Taip pat šis kursas sukėlė šiokių tokių apmąstymų apie ateitį: jeigu teisingai supratau, šitas mokslas yra vienas iš pačių pagrindų norint galvoti apie darbą valdymo konsultavime (management consulting). Šiek tiek skiriasi nuo dabartinių minčių apie investicinę bankininkystę (jei dar tokia išliks:)), tačiau atrodo, kad toks darbas būtų šiek tiek dinamiškesnis ir ne toks rutiniškas (tokį vaizdą susidariau iš Aurimo pasakojimo). Na, laiko apsisprendimui dar daug…

P.S. Šeštadienį apsilankęs Lotus konferencijoje „Finance and Strategic Management“ (plačiau apie tai aprašė mano bendrakursė, Justina), dar kartą įvertinau informaciją, kuri mums suteikiama paskaitų metu – vienoje iš prezentacijų buvo naudojama BCG matrica, kurią mokėmės šių kursų metu, o keli baigę SSE Ryga studentai puikiai ją prisiminė atvejų analizės metu.

« Previous Entries