Tikriausiai visiems yra žinoma, kad standartinė būsto palūkanų norma susideda iš dviejų sudedamųjų dalių: banko maržos ir EURIBOR/VILIBOR. Banko marža nustatoma individualiai, atsižvelgiant į klientą ir paskolos dydį. Tuo tarpu VILIBOR yra vidutinė tarpbankinė palūkanų norma, kuria bankai yra pasirengę skolinti vieni kitiems litus (bent jau teoriškai). VILIBOR apskaičiuojamas naudojant bent 5 bankų palūkanų normų aritmetinį vidurkį, atmetus mažiausias ir didžiausias palūkanų normas. EURIBOR apskaičiavimas yra panašus į VILIBOR, tik EURIBOR palūkanų normų nustatyme dalyvauja daugiau bankų, atmetama 15% mažiausių ir didžiausių normų, o ir pati tarpbankinė rinka pasižymi didesniu likvidumu. Banko marža dažniausiai nekinta visą paskolos laikotarpį, nebent pavyksta susitarti dėl jos sumažinimo (pvz., ekonomikos pakilimo laikotarpiu).

Būsto palūkanos dažniausiai susiejamos su EURIBOR jeigu paskola yra eurais, ir VILIBOR, jeigu paimta paskola yra litais. Kiekvienas paskolos gavėjas gali pasirinkti, ar mokėti kintamąsias palūkanas, kurios būtų susietos su VILIBOR/EURIBOR, arba būsto paskolos gavėjas gali  užfiksuoti jas 2 – 15 metų periodui (dažniausiai 5-iems metams), kurio metu palūkanų norma nekistų.

Pasirinkus kintamąsias palūkanų normas, jos būtų perskaičiuotos kas 3, 6 arba 12 mėnesių, ir priklausytų nuo tuo metu susidariusios padėties tarpbankinėje paskolų rinkoje. Tuo tarpu užfiksavus palūkanas 5 metams, jos liktų tame pačiame lygyje visą laikotarpį. Tačiau už fiksavimą bankui dažniausiai reikia mokėti fiksuotą vienkartinį mokestį (dėl sutarties keitimo) ir prie dabartinio EURIBOR/VILIBOR lygio pridėti papildomus 2-3%, kurie priklausys nuo situacijos finansų rinkose.

Bankai fiksuodami palūkanas naudoja palūkanų normų apsikeitimo sandorius (ang. interest rate swaps), kurių metu dvi sandorio šalys susitaria dėl fiksuotos palūkanų normos. Viena moka kintamąsias palūkanas, kita – fiksuotas. Vėliau pritaikomi banko įkainiai/marža ir fiksavimo paslauga pasiūloma klientams.

Kadangi už fiksavimą reikia papildomai mokėti kelis procentus, iškyla natūralus klausimas, ar būsto paskolos gavėjas gali laimėti iš palūkanų normos fiksavimo?

Namų ūkis, pasirinkęs fiksuotą palūkanų normą, turėtų galimybę prognozuoti savo pinigų srautus ateinantiems metams ir nesijaudinti dėl rinkoje kylančių ar krentančių palūkanų normų. Fiksuota palūkanų norma taip pat gali veikti kaip vidinė apsauga (jokio streso finansų rinkose kylant palūkanų normai). Tačiau už tai būsto paskolos turėtojas mokėtų gerokai didesnę palūkanų normą, kai tuo tarpu rinkoje palūkanų norma gali siekti ir perpus mažesnį lygį.

Pažvelkime į ilgalaikį EURIBOR grafiką ir paskaičiuokime, kokia vidutinė palūkanų norma buvo 12 metų periode. Iš grafiko matyti, kad užfiksavus palūkanų normą ties 5-6 procentų riba, vidutiniškai prarastume 2-3 procentus, nes 5 metų vidutinė palūkanų norma nebuvo pakilusi aukščiau 5% ribos. Šis skirtumas susidaro dėl banko taikomų sandorio išlaidų, kuri, mano nuomone, ir sunaikina visus fiksuotų palūkanų normų privalumus. Taip pat reikėtų prisiminti, kad pasibaigus fiksuotam periodui, perfiksavimas gali būti atliktas jau aukštesniame lygyje, jeigu tuo metu būtų susidariusi nepalanki situacija finansų rinkose. Žinoma, praeitis ne visada yra linkusi kartotis. Bet jeigu manote, kad palūkanų norma ateityje augs, tai dažniausiai tai jau bus įskaičiuota į fiksuotą palūkanų normą.

Šiuo metu 1 metų EURIBOR/VILIBOR siekia atitinkamai 2.11% ir 2.65%, o tuo tarpu 10 metų IRS kaina rinkose siekia apie 2.95% Remiantis daugeliu ekonominių rodiklių, galima daryti išvadą, kad Lietuvos ekonomika atsigauna, tačiau iš pagrindinių pasaulio ekonomikų praeitą savaitę pasigirdo gausybė neigiamų naujienų (mažėjantis užsakymų skaičius, didėjantis blogų paskolų portfelis Kinijoje, lėtai augantis vartotojų išlaidavimas, Amerikos AAA reitingo praradimas ir panašiai), kurios leido sunerimti daugelį ekonomistų ir centrinių bankų vadovų, kurie, norėdami atgaivinti lėtėjantį atsigavimą, bus nelinkę kurį laiką didinti palūkanų normos.

P.S. Šis straipsnis neturėtų būti traktuojamas, kaip pasiūlymas fiksuoti, ar pasilikti kintamąsias palūkanų normas.

Justas Šaltinis – „Pinigų Karta“, 2011 m. rugpjūčio 9 d.

Susiję įrašai

• Neigiamos realios palūkanų normos pasekmės
• „Milijonas“ ir sudėtinės palūkanos
• Kredito krizė ir jos indikatoriai
• Krepšinio indėlis – Koks tikslas ?

Šiuo metu JAV 5 metų iždo vertybinių popierių palūkanų norma tapo tokia žema, kad iš jos atėmus infliaciją, gauname neigiamą realią palūkanų normą (reali palūkanų norma = nominali palūkanų norma – infliacijos lygis). Tarkime, JAV vyriausybė turi dvi galimybes: ji gali nedelsiant sumokėti už projektus (pvz. infrastruktūros gerinimą) iš surinktų mokesčių, arba ji gali pasiskolinti pinigų, pagerinti šalies infrastruktūrą, susimokėti už atliktus darbus iš skolintų pinigų ir tik vėliau grąžinti skolą.

Projektų finansavimo klausimą galima suformuluoti taip: ar nauda projektą įgyvendinus dabar atstos palūkanų sąnaudas (darykime prielaidą, kad valstybė sugeba efektyviai įgyvendinti projektus)? Neigiamos palūkanų sąnaudos leidžia vyriausybei pasiskolinti ir vykdyti projektus netrukus, vietoj to, kad ji lauktų ir susimokėtų už jį iš surinktų mokesčių, t.y. dėl neigiamos realios palūkanų normos valstybei tampa pigiau pasiskolinti ir įgyvendinti projektus nei naudoti mokesčių pajamas.

Neigiama reali palūkanų norma turi svarbų poveikį šalies ekonomikai: ji neskatina taupymo, nes taupydami žmonės negauna kompensacijos už vartojimo atidėliojimą vėlesniam periodui; investuotojai renkasi rizikingesnes turto klases, kurios galėtų kompensuoti prarastą perkamąją galią ir išsaugotų turto vertę; kapitalas investuojamas į žaliavas ir brangiuosius metalus (pvz., auksą), kurie dažnai yra pripažįstami kaip alternatyva popierinei valiutai; o tuo tarpu įmonės yra linkusios skolintis dėl atvirkščių priešingų priežasčių, kodėl žmonės yra nelinkę taupyti.

Žemas iždo skolos vertybinių popierių pelningumas susidarė dėl priežasčių, susijusių su neseniai praūžusia pasauline finansų krize ir dėl jos kilusia recesija. JAV skolos popierių paklausa kilo dėl labai žemos FED (JAV centrinis bankas) nustatytos palūkanų normos, kuri smarkiai išpūtė rinkoje esančią pinigų masę, bei dėl investuotojų (individualūs investuotojai, įvairaus tipo fondai, bankai, ir t.t.) noro laikyti trumpo laikotarpio instrumentus, kurie pasižymėtų likvidumu ir saugumu (aukščiausias skolos reitingas). Nepaisant ir taip žemo JAV iždo vertybinių popierių pelningumo, jis gali dar labiau sumažėti po šios savaitės FED vadovo pranešimo apie galimą pinigų kiekio didinimą ekonomikoje (ang., Quantitative easing), kuris vyksta JAV centriniui bankui superkant skolos vertybinius popierius iš bankų ir kitų investuotojų naudojant naujai išspausdintus elektroninius pinigus. Visgi, skolos reitingų agentūros kalbos apie galimą JAV skolos reitingo sumažinimą gali laikinai atsverti galimą pajamingumo mažėjimą, bent jau iki tol, kol politikai sutars dėl JAV skolos lygio pakėlimo ir tolimesnio šalies biudžeto.

Kalbant apie Lietuvą, indėlių palūkanų norma Lietuvoje šiuo metu svyruoja intervale nuo 1.7% iki 3% (12 mėn. terminuotas indėlis viename iš bankų), o vidutinė metinė infliacija 2011 m. birželio mėn. sudarė 3.2%. Vadinasi, Lietuvoje turime neigiamą realią palūkanų normą, kuri nėra naudinga indėlininkams, bet naudinga galintiems pasiskolinti pinigų už tokias palūkanas, nes skolas reikės grąžinti nuvertėjusiais pinigais (deja, dėl Lietuvos rizikos lygio, vyriausybė negali skolintis už neigiamą realią palūkanų normą). Kaip išsaugoti pinigų vertę, kad po metų galėtumėte įsigyti tą patį prekių ar paslaugų kiekį? Vienas iš galimų variantų – investavimas į kitas turto klases, kurios turi didesnę tikėtiną grąžą, bet ir didesnę riziką. Artimiausi pakaitalai vienai iš labiausiai paplitusių pinigų kaupimo priemonei – indėliui – yra taupymo lakštai, vyriausybės obligacijos, įmonių ar bankų skolos vertybiniai popieriai, obligacijų fondai, SASO (su akcijomis susietos obligacijos).

Justas Šaltinis – „Pinigų Karta“, 2011 m. liepos 15 d.

Susiję įrašai

• Kredito krizė ir jos indikatoriai
• Istorinis Nasdaq OMX Vilnius indekso kitimas
• Facebook akcijų vertinimas
• Investicijų grąža, beta koeficientas ir akcijų kainų svyravimas
• 10 akcijų rinkos mitų, kurie niekada nemirs

Bet kas gi yra tas valstybės bankrotas?  Tai labiau teorinė sąvoka, nes valstybės nebankrutuoja, o tik atsisako vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams, t.y. stambiems užsienio ir vietiniams bankams ir investuotojams, turintiems šios šalies obligacijas ar kitus skolos vertybinius popierius. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys valstybės sprendimą pasiskelbti nemokia, yra per didelis valstybės įsiskolinimas, dažniausiai skaičiuojamas kaip skolos lygis procentais nuo šalies bendrojo vidaus produkto (šiuo metu Graikijos skola siekia 152% BVP), lėtas ekonomikos augimas, kuris neužtikrina pakankamų pinigų srautų palūkanoms mokėti, bei finansų rinkų atsisakymas suteikti papildomus kreditus valstybei.

Sąrašas šalių, kurios nevykdė finansinių įsipareigojimų per paskutinį dešimtmetį, išties ilgas: Urugvajus (2003 m.), Rusija (1999-2000 m.), Dominikos Respublika (2005 m.), Indonezija (2002 m.), Argentina (2001-2005 m.), Pakistanas (1999 m.), Kamerūnas (2004 m.), Belizė (2006-2007 m.), Grenada (2005 m.) ir t.t.

Paanalizavus šių šalių ekonomikos vystymosi raidą po finansinių įsipareigojimų nevykdymo, matoma bendra tendencija: nedarbo lygis ir infliacija mažėja, o bendrasis šalies produktas pradeda augti. Valstybės skolai išnykus, nebereikia skirti milžiniškų sumų jos aptarnavimui, vadinasi, šios sumos gali būti panaudotos ekonomikos skatinimui, nukreipiant resursus į svarbiausias ūkio šakas.

TheEconomist atliktas tyrimas nustatė, kad 5 metų BVP augimas po finansinių įsipareigojimų nevykdymo padidėjo daugiau nei 2%, palyginus su 5 metų BVP augimu prieš paskelbiant valstybės bankrotą. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, kad valstybių finansinių įsipareigojimų nevykdymas dažniausiai pasireiškia ekonomikos nuosmukio metu, tad ir BVP augimas būna šiek tiek didesnis ekonomikai atsigaunant.

Taip pat nereikia pamiršti ir neigiamo valstybės bankroto padarinio: kapitalo rinkos dažniausiai užsidaro ilgesniam laikotarpiui, per kurį vienas iš labiausiai tikėtinų kreditorių tampa Tarptautinis valiutos fondas (TVF).  TVF suteikia paskolą su nedidele palūkanų norma mainais už tam tikrų sąlygų vykdymą, kurias nustato TVF ekonomistai (jos dažniausiai būna susijusios su biudžeto išlaidų mažinimu ir kitomis svarbiomis reformomis). Šalies ekonomikai atsigaunant, investuotojai pradeda įžvelgti pelningas investavimo galimybes, ir taip pradeda vėl skolinti (sakoma, kad finansų rinkų atmintis itin trumpa).

Ar Graikija ir pasaulio galingieji turės ryžto paskelbti šios šalies bankrotą? Svarbiausių sprendimų priėmimas atidėtas iki kito mėnesio, tačiau rinkos ekspertai tikisi, kad Graikija restruktūrizuos savo įsipareigojimus, t.y. išmokės ne visą, bet tik dalį skolos vertybinio popieriaus nominalo (pvz. investuotojai atgaus 50% nuo 1000 Lt. vertės obligacijų), arba paskolos grąžinimą atidės keliems metams (pvz. obligacijų išpirkimo datą nukels keliems metams į priekį).

Šalies bankrotas ar skolų restruktūrizavimas neigiamai paveiktų finansų rinkas, dėl užkrato efekto (ang. contagion effect) nes Graikijos skolos vertybiniai popieriai yra paplitę po visą pasaulį. Didžiausia jų koncentracija aptinkama didžiuosiuose Europos bankuose, tad jie pirmieji susidurtų su likvidumo problemomis, kurios paskatintų staigų akcijų ir kitų vertybinių popierių išpardavimą.

Justas Šaltinis – „Pinigų Karta“, 2011 m. birželio 30 d.

Susiję įrašai

• Taupymo lakštai, euroobligacijos ir indėliai
• Neigiamos realios palūkanų normos pasekmės
• Pasaulinis maisto kainų kilimas
• Alternatyvūs ekonomikos indikatoriai
• Surenkami mokesčiai, tenkantys vienam gyventojui

Tikriausiai kiekvienas girdėjo apie augančią infliaciją Lietuvoje, o parduotuvių lentynose pastebėjo padidėjusias maisto produktų kainas. Šis maisto kainų augimas nėra tik vietinis reiškinys, bet labiau pasaulinė rinkos tendencija. Besivystančios ekonomikos suvartoja vis daugiau maisto produktų, o tai kelia maisto paklausą, kas didina ir jų kainą, nes bendra pasiūla negali taip greitai išaugti. Sausros, potvyniai ir kiti neramumai taip pat prisideda prie kainų augimo.

Norėdamas pažiūrėti į kainų augimą platesniu mastu, panagrinėjau United Nations Food Price Index’ą, kuris yra sudarytas iš mėsos, pieno produktų, grūdų ir javų, aliejaus ir riebalų, ir cukraus kainų. Grafike galite matyti ir bendrą kainų indeksą (Food Price Index), ir atskirus indekso komponentus (Meat, Dairy, Sugar, etc…).

Per dvejus metus bendras maisto kainų lygis paaugo 50%, o labiausiai išaugo cukraus kaina – 139% augimas, aliejaus ir riebalų – 108%, mažiausiai išaugo mėsos produktų kainos – 17%. Jeigu žiūrėtume į vienerių metų laikotarpį, tai bendras maisto kainų lygis išaugo 25%, o labiausiai brango aliejaus ir riebalų grupės produktai.

Staigus maisto kainų kilimas kelia realią grėsmę besivystančioms šalims, kur maisto produktai vartotojų krepšelyje sudaro apie 30%. Sparčiai auganti maisto kaina ne tik apsunkins Lietuvos galimybes įsivesti eurą (dėl nepalankių proporcijų vartotojų krepšeliuose), bet ir gali stabdyti tolimesnį ekonomikos augimą (dėl sumažėjusio vidinio vartojimo).

Naudos iš brangstančių maistinių žaliavų gauna gamintojai (ūkininkams mokama brangiau dėl kylančių pasaulinių kainų), perdirbėjai (dažniausiai taiko fiksuotą perdirbimo ir pelno maržą) ir valstybė (surenka didesnę dalį pajamų iš maisto sektoriaus), tačiau ilgalaikis maisto kainų augimas nėra naudingas niekam, nes didesnė pajamų dalis tenka gamintojams ir perdirbėjams, o vartotojams tenka atsisakyti išlaidų kitiems produktams, bei prekėms, ypač jeigu žmonių pajamos nekyla.

Žvelgiant iš optimistinės pusės, brangstantis maistas – puiki galimybė valgyti mažiau ir numesti dalį svorio :)

Susiję įrašai

• Neigiamos realios palūkanų normos pasekmės
• Graikija: valstybės bankrotas ir ekonomikos augimas
• Alternatyvūs ekonomikos indikatoriai
• Surenkami mokesčiai, tenkantys vienam gyventojui
• Zimbabvė: pakilimas ir nuosmukis

Soccer Mom Indicator
Šis indikatorius remiasi prielaida, kad geriausias būdas pajusti dabartinę ekonomikos padėtį ar akcijų rinkų tendencijas yra klausantis, ką eiliniai žmonės kalba didžiuosiuose renginiuose.

Lietuvoje šis indikatorius buvo pramintas taksistų indikatoriumi, nes jie taip pat  kalbėjo apie pelningas investicijas į akcijas. Tad jeigu jau ir taksistai pradeda investuoti į akcijų rinkas, vadinasi rinkos kritimo tikimybė smarkiai išaugo.

Men’s Underwear Index
Nestandartinis indikatorius, bandantis įvertinti ekonomikos situaciją remiantis vyrų apatinio trikotažo pardavimais. Šis įvertinimas remiasi prielaida, kad vyrai apatinį trikotažą vertina kaip būtinumą, tad jų pardavimai turėtų išlikti stabilūs, nebent ekonomiką ištiktų stiprus smukimas (tuomet vyrai ilgiau dėvės senus apatinius ir nebepirks naujų…). Ženklus pardavimų kritimas siejamas su suprastėjusia ekonomikos padėtimi, o pardavimams suaktyvėjus daroma išvada, kad ekonomika atsigauna.

Hot Waitress Economic Index
Indeksas siūlo nustatyti ekonomikos padėtį pagal tai, kiek patrauklių žmonių dirba restoranuose. Šis indeksas remiasi prielaida, kad patraukliems žmonėms nesunku surasti naujus darbus esant ekonomikos pakilimui. Todėl kuo daugiau patrauklių žmonių dirba padavėjais, tuo prastesnė ekonomikos situacija ir atvirkščiai.

Leading Lipstick Indicator
Indikatorius remiasi teorija, kad vartotojai pereina prie pigesnių pasimėgavimo produktų (pvz.: lūpų dažai), kai jie nesijaučia užtikrinti savo ateitimi. Dėl to lūpų dažų pardavimai išauga, padidėjus neaiškumams dėl ateities ekonomikos augimo. Po rugsėjo 11d. teroristų atakų, lūpų dažų pardavimai padvigubėjo…

Skirt Length Theory
Teorija remiasi prielaida, kad sijono ilgumas gali būti naudojamas kaip indikatorius, nusakantis akcijų rinkos kryptį.  Jeigu sijonas trumpas – akcijų rinkos judės į viršų, ir atvirkščiai. Trumpas sijonas asocijuojamas su aukštu vartotojų pasitikėjimu ir dideliu jų pasitenkinimu, t.y. kai, rinkos žaidėjai yra linkę į optimistiškas nuotaikas (bullish).

Susiję įrašai

• Kredito krizė ir jos indikatoriai
• Neigiamos realios palūkanų normos pasekmės
• Graikija: valstybės bankrotas ir ekonomikos augimas
• Istorinis Nasdaq OMX Vilnius indekso kitimas
• Biržoje prekiaujamas indeksinis fondas

Naftos kainoms pramušus kelis pasipriešinimo lygius, tolimesnis jos brangimas gali dar tęstis, nes ekonomikos atsigavimas pasaulyje palengva greitėja, o tai teigiamai veikia naftos kainą, kuri šiandien pasiekė $85 ribą. Tuo tarpu EUR/USD valiutų pora juda aplink 1.36, o ateities kryptis labai neaiški.

Jau seniai norėjau paskaičiuoti ir sužinoti, kokią benzino kainos dalį sudaro nafta ir kiti komponentai. Tad, po vakarykščių antraščių apie brangstantį benziną ir kaltų nebuvimą, nusprendžiau galutinai išsiaiškinti kokios sudedamosios dalys įeina į vieno litro A95 benzino kainą.

Pradėsime nuo benzino kainos analizės.

Benzino kainą sudaro penki sudedamieji elementai:

1. Akcizas – 1.5 Lt/l
2. PVM – 21%
3. Nafta, kurios kaina pastoviai kinta, o dabar kainuoja $85
4. Degalinių antkainis – dažniausiai svyruoja intervale nuo 20ct. iki 30ct.
5. Perdirbimo marža, kurios nustatyti iš turimų duomenų neįmanoma (o jeigu kas žinote būdą – parašykite).

Kaip matome iš pateiktos diagramos viršuje, didžiausią dalį sudaro benzino akcizas (37%), naftos kaina + perdirbėjų marža (37%), ir PVM (21%). Vadinasi, daugiau nei pusė sumokamos benzino kainos atitenka valstybei. Tuo tarpu prekybininkai skundžiasi, kad apyvartos smarkiai sumažėjusios dėl nekonkurencingo akcizo, nes Lietuvoje akcizas benzinui siekia 1.5 Lt/l, o artimiausiose kaimyninėse šalyse jis yra žemesnis: Latvijoje siekia 1.312 Lt/l, o Lenkijoje – 1.478 Lt/l (1.648 PLN/l), o Estijoje tik 1.24 Lt/l. Vadinasi, dėl šiek tiek per aukšto akcizo pralošia visi: valstybė negauna pajamų į biudžetą, vairuotojai turi išleisti didesnę dalį savo pajamų kurui…

Kitas grafikas parodo detalią benzino kainos kompoziciją nuo 2009-01 iki 2010-04, o sudėję visas atskiras dalis gausite to laikotarpio benzino kainas Lukoil degalinėje.

Žinodami, kokią galutinio produkto dalį sudaro nafta, galime stebėti naftos kainą ir apytiksliai prognozuoti benzino kainą ateityje. Arba žiūrėti, kas kaltas dėl brangstančio benzino: degalinės, perdirbėjai ar naftos kainos? Dažniausiai kaltinami perdirbėjai ir degalinės, bet retai kas užsimena apie naftos kainą ir jos pokyčius. Žinoma, čia tenka daryti vieną prielaidą (galbūt ir teisingą), kad galutinė didmeninė kaina degalinėms nustatoma pagal tuometinę naftos kainą rinkoje nepriklausomai nuo kainos, kuria buvo įsigyti naftos bareliai…

Ir pabaigoje, grafikas rodantis kiek procentų pakilo didmeninė ir mažmeninė benzino, bei naftos kaina nuo 2009 metų.

Naudoti duomenys: kurmis.org, Oanda ir Google.

Susiję įrašai

• Naftos kainos įtaka akcijų rinkai
• Naftos išgavimo savikaina ir kiti energijos šaltiniai

Vienas iš būdų nustatyti, ar šalies ekonomika yra apkrauta dideliais mokesčiais, yra pažiūrėti į surenkamus mokesčius procentaliai nuo BVP, tačiau per aukšta mokestinė našta ne visada teigiamai veikia BVP augimą. Kita alternatyva kaip įvertinti mokesčius – paskaičiuoti, kiek surenkamų mokesčių tenka vienam gyventojui.

Tai galima surasti pasinaudojus paprasta formule:  Surenkami mokesčiai/BVP  x  BVP /Žmogus = Surenkami mokesčiai tenkantys vienam žmogui. Skaičiavimams naudoti „Index of Economic Freedom“ duomenys.

Pirmajame grafike pavaizduotos Europos Sąjungos šalys pagal surenkamus mokesčiai vienam gyventojui.

Lyginant su praėjusiais metais, Lietuva pasistumėjo į priekį ir šiuo metu surenkami mokesčiai tenkantys vienam gyventojui viršija $5600, o tuo tarpu mokestinė našta (Mokesčiai % BVP) yra antroje vietoje nuo galo. Tad tai tik patvirtina, kad neturėtumėme nertis iš kailio tvirtindami, kad sumokame per daug, o labiau pasistengti verslą ištraukti iš šešėlio.

Ir pabaigoje, Top 50 šalių išrikiuotų pagal šį rodiklį. Geltonai pažymėtos šalys pirmauja pagal nominalų BVP, tačiau grafike trūksta Kinijos, kurioje šis rodiklis tesiekia $1091.

Spauskite ant grafiko norėdami pamatyti didesnį vaizdą.

Susiję įrašai

• Kas naujo ? a.k.a. Visko po truputį
• Neigiamos realios palūkanų normos pasekmės
• Graikija: valstybės bankrotas ir ekonomikos augimas
• Pasaulinis maisto kainų kilimas
• Alternatyvūs ekonomikos indikatoriai

Didžiausias Zimbabvės prekybos partneris buvo ir yra Pietų Afrika, iš kurios būdavo gaunama užsienio valiutos už eksportuojamus mineralus, agrokultūros produktus, taip pat iš turizmo ir kasybos sektoriaus, pastarasis buvo ypač pelningas. Iki problemoms prasidedant, ekonomikos augimas siekė 4-5 procentus per metus.

Ekonomikos nuosmukis

Vienu metu šalis turėjo daugiau problemų nei sugebėjo sutvarkyti jos valdžia: sausra, nustekenusi agrokultūros sektorių, Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) spaudimas vykdyti įsipareigojimus už suteiktą paramą, karas su Kongu, išeikvojęs ir taip merdėjančiai ekonomikai reikalingas lėšas, ir galiausiai 4000 baltųjų ūkininkų iškėlimas po neaiškaus ir nesąžiningo žemės plotų perskirstymų 2000 – aisiais.

Privatus verslas tapo smarkiai suvaržytas dideliais mokesčiais ir įvairiais tarifais ir tapo nekonkurencingas ir dėl stipraus valstybinių įmonių subsidijavimo. Valdžios išlaidos siekė net 56% GDP, ir buvo finansuojamos spausdinant pinigus, kas ir sukėlė hiperinfliaciją. Darbo rinka buvo griežtai kontroliuojama, darbuotojo samdymas ir atleidimas tapo ypač sudėtingas procesas (pavyzdžiui norint atleisti darbuotoją jam reikia sumokėti net ~532 savaičių darbo užmokesčio išmoką).

1998 metais infliacija nuo buvusios 32%, 2007 metų gale jau siekė 150,000% (TVF apskaičiavimas) o piką pasiekė 2008 –tųjų liepos mėnesį – 231,000,000%. (remiantis oficialia statistika). Po tokių infliacijos šuolių nebetiko ir senos kupiūros, tad jas teko pakeisti naujomis: 100 milijardų Zimbabvės dolerių kupiūra. 2008-tųjų lapkritį neoficialiais duomenimis infliacija siekė 516 kvintilijoną procentų; kitaip tariant, kainos padvigubėdavo kas 1.3 dienos (didesnė infliacija buvo tik Vengrijoje 1946 metais, kai kainos padvigubėdavo kas 15 valandų).

2005 metais valdžia leido sugrįžti baltiesiems ūkininkams, tačiau jų buvusios derlingos žemės nebeliko.Valdžia situaciją švelnino 2007-aisiais, kai leido pasirašyti ilgalaikius žemės nuomos kontraktus su ūkininkais, tačiau greitai valdžia pakeitė savo požiūrį ir žėmės plotai vėl buvo konfiskuoti.

2005 metais vidutinio Zimbabvės gyventojo perkamoji galia nukrito iki 1953 metų lygio, o per visą Zimbabvės egzistavimo laikotarpį savo valiutą pervertino daugiau nei 100 kartų, o skirtingų valiutų paskutinį dešimtmetį buvo net keturios. Taip pat vienas iš įdomesnių, bet ir liūdnesnių demografinių faktų: 1990 m. vidutinė gyvenimo trukmė siekė apie 60 metų, tačiau dabar ji yra vos 33 metai.

Kaip buvo sustabdyta hyperinfliacija?

Skatinant ekonomiką ir stabdant infliaciją 2009m sausio 1d. šalies valdžia nusprendė įsivesti US dolerį (dolerizacija), kaip teisėta atsiskaitymo valiutą, o 2009m. liepos 1d. oficialiai sustabdytas Zimbabvės dolerio galiojimas ir šalyje pradėti plačiai naudoti US doleriai kartu su kitomis valiutomis naudojamomis prekybai. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo – tik pradėjus naudoti dolerius, infliacija nukrito žemiau nulio. Nors tai ir teigiama naujiena, tačiau užsienio investuotojai vis dar įtariai žiūri į šią šalį dėl įstatymų, neužtikrinančių užsienio investicijų saugumo.

Susiję įrašai

• Recesija ir depresija: skirtumai, pliusai ir minusai.
• Neigiamos realios palūkanų normos pasekmės
• Graikija: valstybės bankrotas ir ekonomikos augimas
• Pasaulinis maisto kainų kilimas
• Alternatyvūs ekonomikos indikatoriai

Geros dienos pradžiai:

Tradicinis kapitalizmas – Jūs turite dvi karves. Vieną parduodate ir nusiperkate bulių. Jūsų banda pasidaugina ir ekonomika auga. Jūs parduodate visą bandą ir išeinate į pensiją gyventi iš pajamų gautų už karves.

Amerikiečių korporacija – Jūs turite dvi karves. Vieną parduodate, o kitą priverčiate duoti pieno už keturias karves. Jūs nustembate, kai karvė miršta.

Prancūzų korporacija – Jūs turite dvi karves. Einate streikuoti, nes norite trijų karvių.

Japonų korporacija – Jūs turite dvi karves. Jūs jas pertvarkote ir sumažinate iki 1/10 originalaus dydžio ir priverčiate duoti pieno už 20 karvių. Tada jūs sukuriate protingos karvės animacinį paveiksliuką, pavadintą Cowkimon(tm) ir pardavinėjate visame pasaulyje.

Vokiečių korporacija – Jūs turite dvi karves. Jūs pertvarkote jas taip, kad gyventų 100 metų, valgytų kartą per mėnesį ir dar pačios pasimelžtų.

Britų korporacija – Jūs turite dvi karves. Abi pamišusios.

Italų korporacija – Jūs turite dvi karves, tačiau jūs nežinote kur jos yra, todėl einate pietauti.

Rusų korporacija – Jūs turite dvi karves. Jūs jas skaičiuojate, ir staiga pamatote, kad turite 12 karvių, skaičiuojate dar kartą – 42 karvės. Tada jūs dar kartą skaičiuojate ir gaunate 12 karvių. Baigiate skaičiuoti ir einate išgerti dar vieną Vodkos butelį.

Šveicarų korporacija – Jūs turite 5000 karvių, tačiau nei viena nepriklauso jums. Jūs imate fiksuotą mokestį už jų saugojimą.

Hindų korporacija – Jūs turite dvi karves. Jūs garbinate jas.

Kinų korporacija – Jūs turite dvi karves ir 300 žmonių joms melžti. Teigiate turintys visišką užimtumą, aukštą galvijų produktyvumą ir suimate žurnalistą, kuris paskelbė tikruosius skaičius.

Arkansaso korporacija – Turite dvi karves. Ta po dešine ganėtinai graži.

Enron korporacija – Turite dvi karves. Jūs parduodate tris karves savo valdomai listinguojamai kompanijai, naudodamas svainio pasirašytais kredito dokumentais. Tada įvykdote skolos/nuosavybės apsikeitimo (Swap) sandorį kartu su bendru pasiūlymu, kad atgausite 4 karves su mokesčių lengvata 5 karvėms. 6 karvių pieno teisės yra perduodamos per tarpininką į kompaniją įkurtą Kaimanų salose ir kurią valdo dauguma Enron akcininkų, kurie parduoda teises į visas 7 karves atgal listinguojamai kompanijai. Metinėje ataskaitoje rašoma, kad kompanija turi 8 karves + 1 opcioną dar vienai karvei. Balansų lentelė nepateikiama su oficialiu pranešimu. Minia perka jūsų bulių.

Arthur Anderson, LLC – Jūs turite dvi karves. Jūs pradanginate visus dokumentus susiejusius su Enron karvėmis. Jūs paimate dvi karves iš Enron už konsultavimą ir teigiate, kad Enron turi 9 karves.

Kapitalizmas bendrai: Jūs turite dvi karves. Jūs melžiate jas, bet pieną išpilate į griovį, kad išlaikytumėte jo rinkos kainą.

Pasiskolinta iš The Manbottle Library

Susiję įrašai

• Neigiamos realios palūkanų normos pasekmės
• Graikija: valstybės bankrotas ir ekonomikos augimas
• Pasaulinis maisto kainų kilimas
• Alternatyvūs ekonomikos indikatoriai
• Surenkami mokesčiai, tenkantys vienam gyventojui

Kūrybingi žmonės tie latviai: tai meteoritą sufalsifikuoja, tai kavinės valiutą devalvuoja. ;)

Susijusių įrašų nėra... Atsitiktiniai įrašai:

• A. Elder: Come into my trading room
• Kodėl nereikėtų pasitikėti vidutine grąža investuojant?
• DDB – Week 36
• Jeff Cox: Kaip parduoti ratą?
• OMX-V / akcijų kainų kritimas / JAV gelbėjimosi planas