Justas Šaltinis

Kadangi taupymo lakštai jau pradėti platinti, norėčiau aptarti tris gan saugius investavimo instrumentus – taupymo lakštai, euroobligacijos ir indėliai.

Pagaliau LR valdžia sugalvojo, kad skolintis galima ir iš Lietuvos gyventojų mokant tam tikras palūkanas ir taip išlaikyti palūkanas  šalies viduje, o kartu ir  gerinti ekonominę situaciją. Gaila, kad šito nebuvo sugalvota, kuomet valdžia skolinosi už dviženkliuss procentus iš užsienio bankų… Kaip jau tikriausiai teko girdėti, valstybė nuo vakar (gegužės 19d.) pradėjo platinti taupymo lakštus už kuriuos bus mokamos 7,05% metinės palūkanos, o jų išpirkimas numatomas po metų. Kol kas taupymo lakštus galima įsigyti tik internetinėje svetainėje: http://www.vtl.lt bet vėliau numatoma galimybė jų įsigyti ir Lietuvos pašte, ir tiesiogiai banko skyriuose. Emisijos dydis neribotas, tad galite nešti kad ir visas turimas santaupas ;)

Taigi keletas pliusų kuriuos pavyko įžvelgti:

1. Nėra komisinių mokesčių, kuriuos reikėtų mokėti tarpininkui
2. Gautos pajamos iš taupymo lakštų nėra apmokestinamos ir deklaruojamos.
3. Mažesnės rizikos instrumentas, nes jų išpirkimą garantuoja valstybė.
4. Palūkanos „nusėda“ Lietuvos piliečių kišenėse.
5. Prieinama kaina, nes nominali vertė lygi 100lt.

Taip pat galima investuoti ir į trijų metų trukmės LR euroobligacijas, kurios šiuo metu siūlo 4,89% metinį pajamingumą (ketverių metų euroobligacijos siūlo 6,5% metinį pajamingumą), tačiau jos jau išplatintos ir dabar vyksta tik prekyba jomis. Pliusai yra tai, kad  Lietuvos Vyriausybė atsakinga už jų išpirkimą, tad garantija  išlieka ta pati(imho), o taip pat jos denominuotos eurais, tad valiutos devalvavimo rizika iš karto išnyksta. Tačiau jų kaina siekia apie 1000eurų, tad daugelis gali neišgalėti įsigyti keletos vienetų (bent jau DnB Nord platina po 5vnt.). O norint parduoti ankščiau nei išpirkimo data, teks prarasti apie 3,5% nuo visos sumos (dėl pirkimo/pardavimo skirtumo)., o jeigu parduosite ankščiau neišlaikę jų vienus metus, teks susimokėti GPM.

Trečioji galimybė – dėti metų trukmės indėlį į lietuviško kapitalo banką  ir gauti nuo 9% palūkanų. Indėliai iki 100k yra apdrausti*, o bankų bankroto tikimybė nėra labai didelė, tad rizikos kaip ir nėra. Net jeigu ji ir egzistuoja, valstybė tikriausiai pultų jį gelbėti (Latvijos Parex banka pavyzdys), žinoma tada indėlių išdavimas būtų užšaldytas keletai mėnesių, dėl apyvartinių lėšų trūkumo.

*Apie vadinamąjį indėlių draudimą: pasižvalgius internete radau, kad šiuo metu LT yra beveik 41 mlrd. Lt įmonių ir privačių asmenų indėlių, iš jų 24 mlrd. Lt yra gyventojų santaupos. Tuo tarpu pravertus Indėlių ir Investicijų draudimo įmonės atskaitą (2007), radau, kad draudimo fondo dydis siekė 847mln.lt (172mln. prieauglis lyginant su 2006) tad, 2008 turėtų viršyti vieną milijardą. Tačiau tai tikrai nėra pakankama suma padengti visiems indėliams. Žinoma, nėra aišku koks procentas indėlių viršija 100k. eurų ribą.

Vis tik džiugu kad taupymo lakštai pradėti platinti, o per pirmą dieną valstybei paskolinta net 384.300 Lt.

Kiek gi trūksta iki to taip dažnai įvairiose motyvacinėse ir panašaus plauko knygutėse minimo ir nuvertėjusio milijono ? Nusprendžiau atsipūsti nuo nuobodžių reportų apie organizaciją ir valdymą ir pasitelkti Excel’io pagalba ir padaryti kelis nesudėtingus skaičiavimus, kad surasčiau kiek gi reiktų man investuoti/sutaupyti, jeigu norėčiau po x metų tapti „milijonieriumi“.

Savo skaičiavimams naudosiu sudėtines palūkanas, kurios yra tikras lobis ilgalaikiam investavimui/taupymui. Nuo paprastų palūkanų jos skiriasi tuo, kad laikotarpio pabaigoje, jos pridedamos prie pradinės sumos ir vėl investuojamos taip gaunant didesnę grąžą. Daugiau apie jas galima rasti Wikipedijoje ar visagalėje Google.

Pirmoji lentelė parodo kiek pinigėlių mums pavyktų priauginti jeigu šiandien investuotume 5000 xyz valiutos vienetų su įvairiomis grąžomis. Kaip matome, susidaro ganėtinai didelis skirtumas investuojant 30-čiai metų su 3% ir 30%, tačiau aš manau, kad išlaikyti 30% grąžą per tokį laikotarpį beveik neįmanoma, tad teks pasitenkinti ženkliai mažesne investicine grąža. O ir įvairiais tyrimais įrodyta, kad vidutinė metinė grąžą investuojant į akcijų rinkas svyruoja tarp 10% ir 12%. (Paspauskite ant paveiksliuko jeigu norite pamatyti lentelę visu dydžiu.)

Antroji lentelė rodo, kiek pinigų reikėtų investuoti vienu kartu („Investuota“) būnant tam tikro amžiaus („Metai (1)“), kad pasiektumėte milijoną sulaukę 65metų. Čia taikomos dvi prielaidos: 1) investavimo grąža išliks pastovi 2) nors ir nelabai svarbi, bet: į pensiją išeisime ~65 metų (skaičiau, kažkada kažkur giliame internete, kad norima suvienodinti amžiaus limitą moterims ir vyrams išeinant į pensiją).

Išvada gana aiški: kuo ankščiau pradėsime investuoti, tuo mažiau pinigų mums prireiks.  Mano atveju, kiekvieni uždelsti metai kainuoja apie ~1300.

Tuo tarpu trečioji lentelė parodo, kaip veikia sudėtinės palūkanos + investavimas kiekvienais metais. Šiame pavyzdyje „investuota“ 5497 x valiutos 0 -iniais metais ir kasmet įnešama tokia pati suma. Investavimo grąža kaip ir antrajame pavyzdyje – 10% (šiuo metu tokias palūkanas galima gauti net už indėlį keliems mėnesiams). Investavimo laikotarpis – 30 metų. Dėl sudėtinių palūkanų, kapitalo prieauglis jau net 13-ais metais aplenkia investuotą kapitalą.

Dar pelningesnis variantas būtų investuoti ne kasmet, o kiekvieną mėnesį, taip papildomai būtų galima išlošti net 40 730 arba 1357 per metus. Žinoma, tai kainuotų šiek tiek laiko ir pastangų, tačiau negi neverta pasistengti dėl 40 tūkst. ?

Sėkmės taupant ir investuojant, juk sakoma, kad sunkmečio metu sutaupoma daugiausiai!

Šiandien baigiau skaityti puikią knygą apie gyvenimą investicinėje bankininkystėje. Knygos autorius, Michael Lewis, baigęs magistrą LSE prisijungė prie Saloman Brothers ir dvejus metus dirbo obligacijų pardavėju ir po to savanoriškai pasitraukė. Parašyta ironiškai ir paprasta kalba. Visiems rekomenduočiau, kurie domini investicine bankininkyste ar planuoja ten dirbti(jeigu dar ji išliks iki to laiko:))

Pradžioje aprašoma, kaip Lewis buvo pakviestas į Saloman Brothers paruošimo programą, į kurią patenka tik geriausių universitetų ir verslo mokyklų absolventai. Mokymų metu parodoma, kad nors ir dauguma turi magistro laipsnį, tačiau nežino kas yra LIBOR ar TED spread, dalis visiškai ignoruoja pranešėjus. Vienintelis klausimas, kuris jiems rūpi, kaip patekti į tuo metu pelningiausią – nekilnojamo turto įkeitimo obligacijų (mortgage bonds) departamentą, ir kokio atlygio jie gali tikėtis pirmaisiais metais. Dauguma esamų darbuotojų šių praktikantų visiškai nevertina ir laiko labiau vergais, nei žmonėmis, pagrindinis jų darbas – atnešti visam prekybos padaliniui (trading floor) maisto. Rašoma, kaip bandoma įsiteikti departamentų direktoriams, kad tik jie priimtų praktikantą, apie žiaurius užgauliojimo būdus mortgage bond departamente, kur norma buvo laikomas telefono mėtymas į praktikantus…

Tačiau net ir tada, kai Lewis buvo priimtas į darbą, pagarba jam nepakilo, ir toliau nešiojo maistą, atlikinėdavo kitų nepabaigtus darbus ir panašiai. Kadangi jis dirbo obligacijų pardavėju (skambindavo klientams ir siūlydavo pirkti tam tikras obligacijas) tai dažnai reikėdavo klausytis kitų patarimų(savo nuomonės tuo metu dar neturėjo ir nelabai suprato, kaip kas veikia), o tai reikšdavo, kad nuostolingas pozicijas turintys obligacijų prekeiviai siūlydavo pirkti tam tikras obligacijas, kurios buvo užsilikusios pas prekeivius kaip nuostolingos ar šiaip nebelikvidžios.

Obligacijų pardavėjai susidurdavo su prioritetais, t.y. dideliu kiekiu obligacijų ar akcijų, kurias reikėjo staigiai parduoti, nes jas parduodant Saloman Brothers taptų turtingu arba jeigu jų neparduotų, SB taptų vargšais (pvz.: Kai Texasas buvo arti bankroto ribos, SB turėjo virš šimto milijonų vertės obligacijų, kurios taptų bevertės bankroto atveju, nebent jas parduotų klientams, tai SB kainuotų klientą, tačiau sutaupytų net šimtą milijonų(taip dažniausiai ir buvo daroma)…).

Korporacijoje buvo ir protingų, mokančių daryti tikrus pinigus, kurie praktikuodavosi pagrindimą klausimu: kas jeigu ? Tarkime Japonijoje įvyksta milžiniškas žemės drebėjimas. Prekeivis perka Japonijos obligacijas. Ekonomika reikia atstatyti – mažinamos palūkanų normos, norint paskatinti atstatymo procesus (nurodant bankams lengviau skolinti pinigus(žinoma, bankai kaip visada skundžiasi)). Tuo tarpu mažesnės palūkanų normos reikštų didesnę obligacijų kainą. Štai ir pelnas… Trumpuoju laikotarpiu vykstanti panika mestų šešėlį ant ilgalaikio Japonijos kapitalo grįžimo į tėvynę(Japonai turėdami didelius perteklius, investuoja savo kapitalą Europoje ir Amerikoje). Staiga jie atsiimtų savo investicijas. Kas iš to ? Prekeivis pirktų jeną, nes japonai pirktų jeną, pardavinėdami savo dolerius, frankus, markes ar svarus. Jena kiltų ne tik todėl, kad Japonai perka jeną, bet ir todėl, kad užsienio investuotojai pamatytų, kad jena yra perkama dideliais kiekiais ir jie norėtų prisijungti prie pajudėjusio traukinio.

Arba dar vienas pavyzdys: Po akcijų rinkos nuosmukio, investuotojai pradeda domėtis makroekonomikos efektais. Akcijų kaina mažesnė, žmonės tampa mažiau turtingi, dėl to vartojimas sulėtės, dėl to ekonomikos augimas sulėtės, dėl to infliacija nukris, dėl to palūkanų normos sumažės, o tai reiškia, kad obligacijų kaina pakils.

Visi kas norite daugiau sužinoti apie tai kaip prieš daugiau nei 20 metų buvo skirstomi atlyginimų priedai(tiesiog nuvykstant į pagrindinį ofisą ir bandoma įrodinėti, kaip tavo darbas įmonei atnešė didžiulius pelnus ir koks reikšmingas tu SB), kaip kompanijos direktorius bandė pašalinti dėl blogo valdymo(didžiosios dalies akcijų perpirkimu) ir kaip jie save saugodavo nuo darbo praradimo ( skolindamiesi pinigus (prastomis sąlygomis) iš įvairių stambių investuotojų ( kaip Warren Buffet) ir patys supirkdavo savas akcijas ir taip išvengdavo perėmimo) ir panašius dalykus rasite šioje knygoje.

Pabaigai kelios trumpos, bet super frazės:

„Those who say don’t know, and those who know don’t say.“

„How should I know? I thought you spoke French,“ he said. „No, that was just on my resume,“ I said.

„Actually there was one good reason for using the charts: Everyone else did. If you believed that large sums of money were about to be invested on the basis of a chart, then, as dumb as it made you feel, it made sense to look at that chart“

„I don’t talk to Salomon. Bastards. Tell him to go away.“ „Frank says he’ll have to call you back.“

Trumpai pateiksiu svarbiausius gyvenimo įvykius ;)

2005 07 07
Pirmasis žingsnis investavimo link. Buy Finastos CRE fondą.

2005 08 29
Bandymas susipažinti su Technine analize: RSI ir bollinger Bands.

2005 11 02
Susidomėjau ekonomikos vadovėliu (10klasė). Tikėjausi, kad jis man padės suprasti nežinomus terminus, o ir į olimpiadą gal prigriebs:)

2005 11 04
„Smarkiai susimasčiau… Kur stoti ? aišku liko dar trys metai, bet reikia ruoštis iš anksto. Norėjau į ekonomiką, bet ten ne mano galvai patekti, nors ir domiuosi ekonomika… Finansai, ir draudimo matematika irgi ne mano galvai… reikia 100 iš abiejų dalykų(liet. ir mat.). Vadyba ir verslo administravimas šiek tiek realiau, dar gal ir yra šansų…
Darbas kurį norėčiau dirbi užaugęs(bent jau dabar tokį rinkčiausi) kažkas su investicijom…“

2006 01 18
Nupirktos pirmosios akcijos: Invalda ir Mažeikių nafta.

2006 05 30
Internete radau įdomų testą: Investment Concepts, kurį atliko keletą spekuliantų, norėjau ir aš išbandyti jėgas,kaip naujokas, ir nesitikėdamas išlaikyti – išlaikiau stipriausios vietos: pagrindai, akcijos, obligacijos. Silpniausios: investiciniai fondai.

2006 06 14
Apsilankiau Finastos rengiamame seminare: „Kaip įdarbinti pinigus? Investavimo galimybės“. Jis buvo nemokamas, tad nėra ko ir norėti.Visos temos man jau buvo žinomos, tad padariau išvada, kad teorinę medžiagą įsisavinęs gerai.

2006 07 13
Pirmoji pažintis su balansų lentelėmis.Ir visa tai kelių investopedijos straipsnių dėka(Reading The Balance Sheet ; What Is A Cash Flow Statment ; Understanding The Income Statment)

2006 07 17
Pirmoji pažintis su fundamentalia analize.Bandziau susirasti trumpa mokomąjį straipsnį apie FA. taciau radau tik jau perskaityta Introduction To Fundamental Analysis kuis nelabai atitiko to ka tikejau tenai rasti.Tame straisnyje buvo rasoma apie balance,income… statements. Tačiau vėliau pavyko rasti rodiklių skaičiavimo formules, bei paaiškinimus.
Taip pat tapau CANSLIM komandos narys.

2006 10 28
Turėjau galimybę sudalyvauti seminare „Investavimo psichologija“.

2006 11 18
Seminaras „Geniali atmintis“

2006 12 21
Ši saviatė – CANSLIM analizių savaitė, kiekviena diena stengiamės po naują pristatyti. O dabar pažvelkime ką pasiekėme per metus(nepilnus): Analizės apimtis padidėjo nuo 2 iki 6 puslapių(200% augimas), narių kolkas išliko pastovus skaičius(nors buvo ir išėjimų,atėjimų). Tyrimuose nuo 2006m Balandžio mėn, patalpintos 7 analizės, o iki tol dar buvo apie 17. Smagu, kai jaučiamas progresas.

2007 01 22
Mokykloje pasiūlė dalyvauti mintino skaičiavimo konkurse, kuris man priminė vieną iš sėkmingo investuotojo sąvybių – skaičiavimą.
http://lt.lefo.net – galite ir jūs paskaičiuoti

2007 02 12
Panevėžio Moksleivių Parlamentas. Pirmąkart gyvenime teko kalbėti prieš auditoriją, kurioje buvo daugiau nei 30 žmonių. Neslėpsiu, šiek tiek bijojau, tad ir savo temą(Nuo ko pradėti?), papasakojau greitai ir turbūt per greitai…suskubėjau. Bet manau moksleiviai vis tiek gavo naudingos informacijos. O aš taip pat įgavau patirties. Kita kartą galbūt pavyks ir geriau. Paskaitoje dalyvavo ~100 moksleivių iš viso rajono plius keli mokytojai.

2007 08 26
Susiviliojau pasiūlymu rašyti apžvalgas spekuliantų puslapiui. Šis darbas turėtų pagerinti mano rašymo ir minčių reiškimo įgūdžius, o taip pat ir labiau pasigilinti į ekonomiką.

2007 12 22
Išsiųsti dokumentai į UCAS organizaciją, atsakingą už stojimą į U.K. universitetus. Pasirinkau šiuos universitetus: The University of Nottingham ; University of Southampton ; Royal Holloway, University of London ; The University of York ; University of Leeds

2008 01 15
Royal Holloway pirmasis pasiūlė man studijuoti pas save, sąlygos gana nesudėtingai įgyvendinamos (9 in BA and 9 in Math). Šis pasiūlymas (offer) pradžiugino ir nuteikė mane optimistiškai laukti kitų universitetų atsakymų.

2008 02 22
Trumpai apie stojimus: gavau Unsuccessful iš University of Southampton,conditional iš University of Leeds. Sąlygos šiek tiek sudėtingesnės, o ir universitetas reitinguojamas praščiau nei RH (Royal Holloway).
Taip pat praeitą savaitę gavau Unsuccessful iš University of Nottingham.

2008 02 23
Ekonomikos olimpiada.

2008 02 28
Kad neužsimirštų, kokius spektaklius aplankiau, tai nusprendžiau juos susirašyti į dienoraštį. O „investuoju“ kolkas į visus spektaklius, kurie atvažiuoja į mano miestelį

2008.02.28 – „Melo detektorius“ – „Domino“ teatras (rež. K. Smoriginas)
2008.02.24 – „Laukinė moteris“ – „Domino“ teatras (rež. K. Smoriginas)
2008.02.09 – „Urvinis žmogus“ – Vaidotas Martinaitis (rež. D. Kazlauskas ir K.Smoriginas)
2007.11.14 – „Šykštuolis“ – Nacionalinio dramos teatro spektaklis (Moljero)
2007.10.26 – „Meilė pagal grafiką“ -Nacionalinio dramos teatro spektaklis (R. Cooney)

2008 06 04
Ir pagaliau atėjo ta diena, kai 12 klasės egzaminai baigti ir pajunti laisvės dvelksmą. Tiesa, nepervargau. Laikiau tik tris egzaminus: privalomąjį lietuvių kalbos egzaminą, mylimiausio dalyko – matematikos ir beabejo anglų kalbos. Egzaminai šiais metais buvo žymiai lengvesni nei praeitų, o tai turėjo savų pliusų ir minusų. Taigi, laisvė – keistas, nepatirtas jausmas, neapsakomas. Daugiau nebereikės anksti keltis ir eiti į mokyklą, nereikės ruošti namų darbų… O ką gi dabar veikti ?

2008 06 22
Paaiškėjo matematikos rezultatai. Neveltui jis buvo mylimiausias, iš kurio daugiausia ir tikėjausi – 97%. Taigi, aš įvykdžiau Royal Holloway sąlygas ir galiu skaityti save studentu. Bet žmogus jau toks yra, kad kai yra gerai, jis nori dar geriau. Kas būtų jeigu būtų ? Toks klausimas iškilo, kai pagalvojau apie SSE Ryga. Jeigu surinksiu padoriai iš Anglų k. egzamino, turėčiau būti pakviestas į testą (mintino skaičiavimo, logikos ir anglų k.) ir jeigu jį praeičiau, sektų interviu, po kurio paaiškėtų ar įstočiau ten ar ne. Taigi klausimas, kur geriau stoti: į RHUL ar SSE ?
Pinigine prasme: RHUL bakalauras kainuotų 9500 svarų + ganėtinai brangus pragyvenimas. SSE bakalauras nuo šių metų kainuoja 4500 eurų (1500e/metam) + vidutinis pragyvenimas. RHUL nėra top10 universitetas, bet ir ne Liutonas, o SSE baltijos šalyse pirmauja ekonomikos srityje. Kokios perspektyvos pabaigus atitinkama universitetą, šis klausimas vienas iš svarbiausių, tačiau atsakymo vis dar nesugebu rasti…

2007 02 16

Šį kartą į rankas papuolė „Why Smart People Make Big Money Mistakes And How To Correct Them: Lessons From The New Science Of Behavioral Economic“ by Gart Belsky and Thomas Gilovish. Pirmoji mano skaityti knyga apie investuotojo elgsena(behavior finance), kuri man įrodė kiek daug klaidų daro žmonės, o tarp jų ir aš. Patiko skyrius apie pinigų lygybę ir kaip dažnai žmonės nevertina pinigų, tokių kaip: dovanoti, palikimo, išloštų loterijoje, mokesčių susigrąžinimas… Daugelis tokių pinigų būna iššvaistyti vėjais, o ne nukreipti naudingomis kryptimis. Taip pat, kad žmonės i tą pačią sumą žiūri skirtingai.
Pvz.: Parduotuvėje Nr.1 qwe lempa kainuoja 100lt, o už poros kvartalų, tokia pati lempa kainuoja 75lt. Kur pirktumėte?
Ir kita situacija. Kompiuteris ASD kainuoja 1775lt, o už poros kvartalų 1750lt, ar eitumėte į kitą kvartalą?
Šioje knygoje daug vietos paskirta investavimo temai. Tačiau beveik visuose skyriuose jie skatina investuoti į investicinius fondus(dažniausiai indeksinius), remdamiesi tyrimais, kad mažuma investuotojų sugeba aplenkti indeksą. Apibendrinant, kaip susipažinimas su investuotojo elgsena, knyga patiko.