Justas Šaltinis » Patarimai

Wolfram Alpha – Skaičiavimo žinių galia

Justas — Tue, 20 Jul 2010 05:42:48 +0000

Šią nuostabią svetainę jau buvau atradęs daugiau kaip prieš metus, tačiau prieš mėnesį atradau ją iš naujo. Svetainės pagalba jūs galėsite suskaičiuoti beveik bet ką, kas turi statistinius duomenis. Į paieškos eilutę įvedę kelis žodžius, tuoj pat gausite ir atsakymą. Pavyzdžiui, galite suskaičiuoti, kiek 1950-ųjų metų doleris būtų vertas dabar (1$ (1950)), palyginti akcijų kainas (MSFT, APPL, GOOG) (tačiau kol kas tik iš labiau išsivysčiusių rinkų), taip pat greitai galite gauti 1g kainą litais (1g gold LTL), ateities naftos kontraktų vertes ir istorinį kitimą (oil future), paskolos sudedamąsias dalis (mortgage $150,000, 6.5%, 30 years), opcionų kainą skaičiuojant BMS modeliu (option) ar dvinariu medžiu (binomial tree), ar tiesiog apskaičiuoti obligacijų kainas remiantis daugybę kintamųjų (bond).

Funkcijų yra ir daugiau, tiesiog reikia ekspermentuoti arba skaityti instrukcijas. O jeigu nedomina ekonominiai/finansiniai skaičiavimai, visada galima išbandyti ir kitas sritis, kurių čia apstu – Matematika, Statistika, Chemija, Fizika, valiutų ar matavimo vienetų konvertavimas, skaičiavimai su datomis ir laiku ir t.t. Paruoštą pavyzdžių sąrašą galite rasti paspaudęs čia.

Žinoma, ši sistema turi ir trūkumų: per lėtai atnaujinamos duomenų bazės, neišsivysčiusių šalių statistikos trūkumas, ir panašiai. Tačiau tikiu, kad laikui bėgant ši sistema ištobulės ir bus ištaisyti visi šie trūkumai.

Susijusių įrašų nėra... Atsitiktiniai įrašai:

Patarimai, kaip pristatyti verslo idėją investuotojams / Dragons’ Den

Justas — Fri, 28 May 2010 06:14:48 +0000

Ne per seniausiai pradėjau žiūrėti anglų režisuotą laidą Dragons’ Den, kurios metu pradedantieji verslininkai pristatinėja savo verslo idėjas penkiems „drakonams“ – gerai žinomiems verslininkams su įspūdinga patirtimi verslo pasaulyje. Pristatantieji savo verslus paaiškina apie savo idėją, verslo modelį, ateities planus ir kokią dalį akcinio kapitalo jie yra pasiryžę atiduoti už jų nustatytą kainą. Iki pat įžengimo į studiją, „drakonai“ nėra susipažinę su verslo idėjomis, kurios bus siūlomos, todėl galutinį sprendimą – investuoti ar ne – jie turi priimti iškart po idėjos pristatymo ir detalesnio išsiaiškinimo apie būsimą verslą.

Viena Dragons Den laida trunka apie valandą, tačiau ji greitai prabėga, kai įsijauti į investuotojų vaidmenį ir bandai įžvelgti, kokių problemų tam tikras verslas gali turėti, ar kokius klausimus reikėtų užduoti norint galutinai išsiaiškinti apie verslo potencialą. Taip pat, iš patyrusių investuotojų išgirsti neįkainojamų įžvalgų apie produktą ar rinką, į kurią bandomą įsiveržti.. Ir galų gale, žinoma, pastebi, kokios sudedamosios detalės yra svarbiausios prezentacijos (ang. pitch) metu ir kaip išvengti kai kurių klaidų.

Patarimai kaip pristatyti verslo idėją potencialiam investuotojui (arba pastebėjimai iš Dragons Den):

1) Prezentacija. Pasirepetuokite savo kalbą ar pagrindinius jos punktus, kuriuos ruošiatės pristatyti ir pasistenkite, kad jūsų prezentacija praeitų sklandžiai, nes tai pirmas žingsnis investicijos link (kurį, beje, ne visi sugeba praeiti).

2) Pristatykite ne tik idėją, bet ir verslo modelį. Idėja, be verslo plano ir modelio visada išliks tik idėja, tad nepamirškite išsamiai paaiškinti, kaip žadate uždirbti pinigus iš savo idėjos.

3) Protingai įvertinkite savo verslą. Siūlydami akcijų dalį savo įmonėje, pradedantieji verslininkai dažnai smarkiai pervertina savo įmonę, o tai atbaido potencialius investuotojus, kurie jau turi patirties ir žino, kad tokios kainos negautum net akcijų biržoje (pvz. 1.5 mln. svarų už pristatytą prototipą, kuris net jeigu ir veiktų, neaišku ar sugebėtų sugeneruoti pakankamas grąžas).

4) Žinokite savo ateities planus, įmonės veiklos rezultatus, bei prognozuojamą pelningumą. Įsitikinkite, kad puikiai žinote praeitų metų įmonės veiklos rezultatus (bent jau pardavimus, bendrąsias pajamas ir pelną), nes investuotojams sunku būtų bendradarbiauti su žmonėmis, kurie neskiria bendrųjų pajamų nuo pelno ir panašiai. Žinokite, kur panaudosite gautus pinigus (jeigu pradėsite kalbėti apie algos pasiskyrimą sau – neigiamas atsakymas jau ne už kalnų) ir kokie yra prognozuojami veiklos rezultatai ateinantiems trejiems metams.

5) Atlikite namų darbus. Išsiaiškinkite, koks galėtų būti maksimalus rinkos dydis siūlomam produktui, kokie konkurentai veikia šioje srityje, kas bus jūsų tiekėjai, kaip jūsų idėja atrodo kitiems, kokia jūsų produkto savikaina, kaip jūs reklamuosite savo idėją ir panašiai.

6) Patentas. Jeigu pristatinėjate produktą, tikriausiai pirmas klausimas, kurį gausite – ar jis patentuotas? Investuotojai neinvestuoja į gaminius, kurie gali būti greitai nukopijuoti.

7) Derybos. Būkite pasiruošę derėtis, nes retai pasitaiko, kad kompanija būna įvertinta už tiek, kiek galutinai sutinka investuoti. Apsispręskite, kokia maksimali dalis įmonės, kurią galite atiduoti, nes kartais būna paprašoma ir 51% dalis.

8) Apsirenkite atitinkamai. Nors dauguma pristatyti verslo idėjų ateina su švarkais ir kaklaraiščiais, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie ateina su džinsais ar megztukais, o tai neigiamai gali paveikti kai kuriuos investuotojus.

9) Pasiruošimo niekada nebus per daug! Entuziazmas, motyvacija ir vizija yra būtina kiekvienam.

Tikiuosi, šis įrašas bus naudingas ir pagelbės siekiantiems investicijų į jų verslą. Dragons Den galite žiūrėti YouTube.com arba kitur.

Susiję įrašai

„Getting To Yes“ / Derybų Patarimai

Justas — Fri, 30 Apr 2010 16:58:08 +0000

Vienas iš geriausių pasirenkamųjų kursų SSE Rygoje – derybos ir konfliktų sprendimas (ang. Negotiation and Dispute Resolution), kurio metu galėjome susipažinti ne tik su teorija, bet ir praktiškai išbandyti ir įsisavinti įgautas žinias derantis dėl fiktyvių interesų ar tikslų.

Be atskirtų straipsnių derybų tema, turėjome galimybę perskaityti ir R. Fisherio knygą „Getting to Yes“, kuri yra pripažinta bestseleriu ir viena iš geriausių knygų apie derybas. Kad patarimai duoti šioje knygoje ilgiau išsilaikytų, o galbūt praverstų ir skaitytojams, šiandien ją ir trumpai pristatysiu savo tinklaraštyje.

„Getting to Yes“ yra gidas apie derybas, paremtas principiniu derybų stiliumi, kuris buvo išplėtotas Harvardo derybų projekte. Šiuo derybų metodu siekiama pasiekti win-win situaciją, kai iš derybų gaunama abipusė nauda. Knygoje aptariami keturi pagrindiniai šio metodiko elementai:

Atskirti žmones nuo problemų
Koncentruotis ties interesais, o ne pozicija
Sukurti sprendimą abipusei naudai pasiekti
Reikalauti naudoti objektyvius kriterijus.

Knygoje teigiama, kad pagrindinė derybų problema – manymas, kad laikantis pozicijos gali išlošti daugiau, o jeigu tu nusileisi savo oponentui, tu praloši, o jis laimės. Iš tikrųjų galima likti nuolaidžiam savo oponentui, tačiau būti griežtiems esamų problemų atžvilgiu – to būtent ir siekiama principinėmis derybomis.

Atskirti žmones nuo problemų.

Derybose emocijos ir ego gali padaryti didelę žalą ir neleisti pastebėti kitos pusės pozicijos ir vietoje susitarimo, kuris atneštų abipusės naudos, jūs tik dar labiau siekiate sustiprinti savo poziciją. To išvengti padeda aiškus bendravimas (+ kitos pusės išklausymas), problemos suvokimo išsiaiškinimas, emocijų supratimas ir eliminavimas.

Koncentruotis ties interesais, o ne pozicija.

Šiame etape jūs turite išsiaiškinti vienas kito tikrus interesus, slypinčius po tam tikra pozicija, kurios kita pusė įsikibusi laikosi. Dėl to svarbu klausinėti norint išsiaiškinti tikruosius oponento siekius, o taip pat supažindinti su savaisiais.

Sukurti sprendimą abipusei naudai pasiekti

Šiame žingsnyje derybininkai turėtų paskirti šiek tiek laiko ir sugalvoti potencialių, alternatyvių sprendimų, kurie patenkintų abiejų pusių interesus ir būtų pasiekta abipusė nauda. Tai galima padaryti brainstorminant, vystant esamus pasirinkimus ir ieškant abiems pusėms priimtino sprendimo.

Reikalauti naudoti objektyvius kriterijus.

Galų gale, jūs turite naudoti bendrai priimtinus ir objektyvius kriterijus priiminėjant sprendimą. Svarbiausia – teisingi standartai ir procedūros

Apačioje pateikiu paveiksliuką, kuris apibendrina tris derybų stilius: švelnus (soft), kietas (hard) ir principingas (principled). Pastudijavę jį, tikriausiai rasite ir savo derybų stilių.

Knygoje taip pat ganėtinai didelis dėmesys skirtas „BATNA“ (Best Alternative To Negotiated Agreement) temai. Norint apsaugoti save nuo permokėjimo ar nepelningo sandorio, reikia žinoti savo BATNA arba alternatyvą, kuri būtų tarsi minimali priimtina riba esamoms derybų sąlygoms (pvz.: derantis turguje dėl bulvių kainos, jūsų BATNA būtų kaina, kurią siūlo kiti prekybininkai, tad jeigu kiti siūlo 1Lt/kg, o jūs pradedate derėtis nuo 1.1lt ir jums nenuleidžia daugiau nei 10ct, jūs galite eiti pas kitą prekybininką ir pirkti už mažesnę kainą). Kuo patrauklesnė jūsų BATNA, tuo daugiau derybinės galios jūs turite ir galite paveikti galutinį sprendimą.

Knygos pabaigoje pateikiama 10 dažniausių derybose pasitaikančių problemų ir patarimai, kaip to išvengti.

Norintiems dar daugiau sužinoti apie derybas, bet tingintiems skaityti visą knygą, siūlau panagrinėti knygą apibendrinantį mind map.

O galbūt turite ir kitokių patarimų ? Jeigu taip – būtų malonu juos išgirsti komentaruose.

Susiję įrašai

Back to Life

Justas — Tue, 02 Mar 2010 14:29:14 +0000

Finansų ekonomikos kursas eina į pabaigą, tad pagaliau galėsiu atgaivinti savo tinklaraščio rašymą. Per šiuos du mėnesius išmokau daug naujų dalykų, kurie man padėjo geriau suprasti finansų rinkas, jų veikimo principus ir daugelį kitų smulkių detalių, kaip veikia kai kurie finansiniai išvestiniai instrumentai ir t.t. Beskaitant šūsnį mokslinių staipsnių ar besiklausant paskaitų, kildavo įvairiausių minčių ir temų, į kurias galėčiau labiau pasigilinti ir pagrindines idėjas aprašyti čia, ir taip išvystyti diskusiją su tinklaraščio skaitytojais. Tad šiomis idėjomis ir pasidalinsiu artimiausią mėnesį.

Tačiau be visų naujai įgytų žinių yra dar vienas dalykas, kurį norėčiau aprašyti čia – gyvenimiškos mintys, bei, iš dalies, patarimai kilę finansų ekonomikos kurso metu:

Efektyvus mokymasis svarbiau už tiesiog ilgą mokymasi.
Svarbu ne kiek perskaitei, bet kiek supratai ir įsisavinai.
Trumpas (15-45 min.) pogulio miegas puikiai atgaivina protą.
Palaikant tokį studijavimo tempą kaip finansų kurso metu būtų galima kalnus nuversti (ir išprotėti).
Užtenka vos 30 min. prie kompiuterio būtiniausiems dalykams pasitikrinti (supranti, kad didžioli laiko dalis praleisto internete – iššvaistyta naršant po vertės nepridedančius portalus).
Kartais miegas tampa mielesnis už filmą ar serialą.
Kiekviena minutė yra brangi.

Žinoma, buvo jų ir daugiau, bet… užsimiršo. Tačiau jeigu jūs turite kokių gerų patarimų šia tema, ar minčių – būtinai pasidalinkite komentaruose ;)

Susiję įrašai

Skaitykite WSJ nemokamai

Justas — Tue, 02 Jun 2009 11:54:46 +0000

Tikriausiai daugeliui interneto skaitytojų, besidominčių ekonomika ir verslu, teko susidurti su naujienų portalu The Wall Street Journal, kuriame gausu išsamių straipsnių apie akcijų rinkas, finansus ir verslą. Norint juos visus skaityti reikia užsisakyti nepigią prenumerą.

Tačiau problemą galima išspręsti keliais pelės paspaudimais ir pasinaudojant visagalio Google paslaugomis. Pirmiausia susirandate straipsnį su rakto ikonėle, paspaudžiate ant nuorodos ir nusikopijuojate straipsnio pavadinimą į Google paieškos sistemą. Pirmasis surastas įrašas ir bus nuoroda į pilną straipsnio versiją. Štai ir visas Google indeksavimo pliusas skaitytojams. Na, o kompanija savo ruoštu gauna nemažą interneto vartotojų srautą iš paieškos sistemos.

Gero skaitymo! :)

Susiję įrašai

„Keep Your Brain Alive“ – Smegenų lavinimas

Justas — Tue, 10 Mar 2009 15:41:31 +0000

Vakar po makroekonomikos egzamino prigriebiau nestorą, lengvai skaitomą Lawrence C. Katz knygą „Keep your brain alive“. Knygoje aprašoma, kaip veikia smegenys, kokiu būdu informacija pateikiama ir išsaugojama, pateikiami seniai nusistovėjusių mitų pataisymai (pvz. kad naujos smegenų ląstelės vis tik yra sukuriamos), bendri patarimai kaip rutiną, kuri nestimuliuoja smegenos veiklos, pakeisti į lengvą smegenų lavinimą.

Knygoje aprašyti net 83 būdai kaip lavinti smegenis, visų čia nepateiksiu, tik labiausiai patikusius ir lengviausiai panaudojamus.

Dienos pradžia ir pabaiga:

Prausimasis užmerktomis akimis – stimuliuosite smegenis pakeisdami regėjimą į jutimą ir prisiminimus.
Dantų valymasis nedominuojančia ranka – (galima pakeisti ir skutimąsi, šukavimąsi, valgymą, marškinių sagų užsegimą ir t.t.) skatina naudoti kitą smegenų pusę.
Įveskite naujovių – sumaišykite rytinių darbų seką (pvz. pavalgykite, o tik poto nusiprauskite ir pan.); vedžiokite šunį kitu maršrutu, išbandykite naują TV/radijo kanalą. – naujovės rutinoje stipriai padidina smegenų veiklą.
Klausymosi malonumas – skaitykite pvz., laikraštį, knygą, garsiai su partneriu/draugu, poto pasikeiskite vaidmenimis (vienas skaito, kitas klauso) – supratimas ir smegenų veikla smarkiai skiriasi skaitant ir klausantis.

Reguliarus važinėjimas/ėjimas į darbą/mokslo įstaigą:

Nematoma pradžia – jeigu važiuojate į darbą, įsėskite į mašiną, susiraskite raktelį, užsisekite diržą ir panašius dalykus atlikite užsimerkę. Lavinama erdvinė atmintis.
Išminkite naują taką – išbandykite naują maršrutą, kad pasiektumėte galutinį tikslą. Naudodami tą patį maršrutą, smegenys įsijungia į auto pilotą.
Lietimo lavinimas – kai stovite kamštyje, įberkite įvairių monetų į puodelį ir nežiūrėdami bandykite atpažinti kokia tai yra moneta.
Bendravimas – jeigu perkate laikraštį, pirkite jį iš žmogaus, o ne automato; atsiskaitydami už prekes mokėkite grynais vietoj to, kad kreditinės kortelės. Bendravimo vengimas turi neigiamų efektų sugebėjimui atpažinti.
Minčių reiškimas – jeigu važiuojate automobiliu keliese, vietoj laikraščio skaitymo pasirinkitę vis kitą temą diskusijoms.

Darbe:

Pertvarkykite savo darbo vietą – perstatykite kompiuterį, klavetūrą, pelę, telefoną, šiukšlinę (galite pastatyti už stalo, taip kad popierių galėtumėte išmesti tik nuo sienos). Smegenys turės progą pagalvoti apie naują išdėstymą.
Brainstorming’as – greitas įvairių idėjų generavimas arba problemos sprendimų būdų galvojimas, asocijacijų naudojimas…
Tebevykstanti šachmatų partija – kai kuriose darbovietėse prie kavos aparatų yra palikta šachmatų lenta, kiekvienas darbuotojas gali ateiti ir padaryti ėjimą. Taip turite įsigilinti į dabartinę situaciją ir apgalvoti tinkamiausią ėjimą, tačiau ilgalaikės strategijos įgyvendinti nepavyks.
Pasaulis aukštyn kojom – apsukite savo laikrodį, nuotraukas, kalendorių 180 laipsnių. Analitinė smegenų pusė gaus didelę apkrovą, kol sugebės suprasti pasikeitimus.

Parduotuvėje:

Atsitiktinis maistas – nueikite į parduotuvę be pirkinių sąrašo ir pabandykite sugalvoti, ką būtų galima pasidaryti iš prekių kurios skaniai kvepia, suteikia teigiamus jausmus …
Pratimai prekybos centre – pakeiskite apsipirkinėjimo trąsą (neikite pelningiausiu(parduotuvei) keliu), naudokite skirtingus pojūčius rinkdamiesi obuolius(venkite regėjimo :)), pakeiskite lentynų skanavimo techniką (geriausi produktai ne visada padėti akies lygyje).
Lobio paieška – tegul draugas apibūdina tam tikrą prekę neįvardindamas jos pavadinimo, o jūs pagal tą aprašymą bandote suvokti kas tai galėtų būti…

Prie stalo:

Pakeiskite sėdėjimo vietą – keičiasi druskos ar cukraus pasiekimas, kambario vaizdas, asociacija su sėdima vieta.
Nosies ignoravimas – dauguma ką vadiname skoniu ištikrųjų priklauso nuo kvapo, todėl ragaudami naują maistą užsikimškite nosį, taip susidarysite kitokį įspūdį apie maistą.
Naujovės maisto valgyme – sukeiskite maisto valgymo tvarką (desertas prieš pagrindinį patiekalą(neaišku kas gautųsi:])), valgymo vietą, ranką kuria valgote. Taip pat galite padaryti mišinį (kokio dar neesate darę) sutrindami vaisius ir daržoves.
Maistas mąstymui – valgydamijaponišką, kinietišką, brazilišką ir kt. maistą, galvokite apie šalies kultūrą, žmonis, papročius ir pan.
Maisto atpažinimas iš kvapo, skonio ir lytėjimo.
Vyno degustaciją užsimerkus, bandant atpažinti jo spalvą, aromatą ir skonį.
Maisto gaminimas iš „eskizo“ – pabandykite sumaišyti įvairius produktus ir padaryti kad ir elementarų padažą makaronams. Jūsų smegenys apkraunamos įvairiomis užduotis, kol pjaustoma, ragaujama, derinama…

Poilsio metu:

Naujos vietos, nauji veidai – keliaukite kur dar nesate buvę, susipažinkite su nepažįstamais žmonėmis.
Stovyklavimas – čia didžiausia tikimybė patirti tai, ko nesate patyrę ankščiau. Jūs būsite atsakingas ne tik už nakvynės vietos paruošimą, tačiau ir maisto gaminimą…
Važiavimo malonumas – iškeliaukite su šeima ar draugais be jokio maršruto ar galutinio tikslo. Kiekvienas keleivis (iš eilės) pasako kurį kelią pasirinkti, kurioje sankryžoje pasukti, kur sustoti ir panašiai. Tai ne tik malonumas, bet ir smegenų lavinimas.
Improvizuokite – įsirašykite TV laidą ir sudubliuokite ją savo ruoštu; žiūrėkite šeimos video grojant skirtingai muzikai; klausykitės muzikos ir stenkitės atpažinti kokie instrumentai naudojami.
Gestų kalba – Kalbų mokymasis yra vienas iš geriausių būdų palaikyti jūsų smegenų veiklą, tačiau mokytis gestų kalbą yra ypač naudinga. Ji reikalauja išmokti panaudoti rankų judesius ženklams rodyti, o smegenys turi įprasti sieti tuos judesius tuos judesius su prasme; taip susiejamos regėjimo ir bendravimo funkcijos. Sugebėjimas išmokti ir įvaldyti šią kalbą riekalauja daug pastangų, tačiau gerokai pagerina bendravimo įgūdžius.
Smegenų maratonas – bėgiojimą sporto klube (rutina) pakeiskite į bėgiojimą parku. Juk ten niekada negali žinoti, kas gali atsitikti už sekundės (posukis, šuns lojėjimas, netikėta kliūtis…)
Įsitaisykite betkur – išbandykite paukščių stebėjimą; pamaitinkite antis; įsitaisykite ant suoliuko, užmerkite akis ir įsiklausykite į aplinką.
Nauji hobiai – neišbandytų hobių įvaldymas reikalauja skirtingų pojūčių naudojimo, o tai skatina smegenų veiklą..

JAV mokslininkai patvirtino faktą, kad protas turi būti nuolat lavinamas, kad išlaikytų savo funkcionalumą dabar ir senatvėje. Proto treniruotės gali būti nebrangus vaistas nuo senėjimo ir atminties suprastėjimo.

Susiję įrašai

„Milijonas“ ir sudėtinės palūkanos

Justas — Sun, 15 Feb 2009 10:28:23 +0000

Kiek gi trūksta iki to taip dažnai įvairiose motyvacinėse ir panašaus plauko knygutėse minimo ir nuvertėjusio milijono ? Nusprendžiau atsipūsti nuo nuobodžių reportų apie organizaciją ir valdymą ir pasitelkti Excel’io pagalba ir padaryti kelis nesudėtingus skaičiavimus, kad surasčiau kiek gi reiktų man investuoti/sutaupyti, jeigu norėčiau po x metų tapti „milijonieriumi“.

Savo skaičiavimams naudosiu sudėtines palūkanas, kurios yra tikras lobis ilgalaikiam investavimui/taupymui. Nuo paprastų palūkanų jos skiriasi tuo, kad laikotarpio pabaigoje, jos pridedamos prie pradinės sumos ir vėl investuojamos taip gaunant didesnę grąžą. Daugiau apie jas galima rasti Wikipedijoje ar visagalėje Google.

Pirmoji lentelė parodo kiek pinigėlių mums pavyktų priauginti jeigu šiandien investuotume 5000 xyz valiutos vienetų su įvairiomis grąžomis. Kaip matome, susidaro ganėtinai didelis skirtumas investuojant 30-čiai metų su 3% ir 30%, tačiau aš manau, kad išlaikyti 30% grąžą per tokį laikotarpį beveik neįmanoma, tad teks pasitenkinti ženkliai mažesne investicine grąža. O ir įvairiais tyrimais įrodyta, kad vidutinė metinė grąžą investuojant į akcijų rinkas svyruoja tarp 10% ir 12%. (Paspauskite ant paveiksliuko jeigu norite pamatyti lentelę visu dydžiu.)

Antroji lentelė rodo, kiek pinigų reikėtų investuoti vienu kartu („Investuota“) būnant tam tikro amžiaus („Metai (1)“), kad pasiektumėte milijoną sulaukę 65metų. Čia taikomos dvi prielaidos: 1) investavimo grąža išliks pastovi 2) nors ir nelabai svarbi, bet: į pensiją išeisime ~65 metų (skaičiau, kažkada kažkur giliame internete, kad norima suvienodinti amžiaus limitą moterims ir vyrams išeinant į pensiją).

Išvada gana aiški: kuo ankščiau pradėsime investuoti, tuo mažiau pinigų mums prireiks. Mano atveju, kiekvieni uždelsti metai kainuoja apie ~1300.

Tuo tarpu trečioji lentelė parodo, kaip veikia sudėtinės palūkanos + investavimas kiekvienais metais. Šiame pavyzdyje „investuota“ 5497 x valiutos 0 -iniais metais ir kasmet įnešama tokia pati suma. Investavimo grąža kaip ir antrajame pavyzdyje – 10% (šiuo metu tokias palūkanas galima gauti net už indėlį keliems mėnesiams). Investavimo laikotarpis – 30 metų. Dėl sudėtinių palūkanų, kapitalo prieauglis jau net 13-ais metais aplenkia investuotą kapitalą.

Dar pelningesnis variantas būtų investuoti ne kasmet, o kiekvieną mėnesį, taip papildomai būtų galima išlošti net 40 730 arba 1357 per metus. Žinoma, tai kainuotų šiek tiek laiko ir pastangų, tačiau negi neverta pasistengti dėl 40 tūkst. ?

Sėkmės taupant ir investuojant, juk sakoma, kad sunkmečio metu sutaupoma daugiausiai!

Susiję įrašai

Mieguistumas paskaitų metu. Kaip to išvengti ?

Justas — Sun, 21 Dec 2008 22:10:08 +0000

Nors ir atostogų metas, tačiau šis klausimas buvo ganėtinai aktualus paskutinio kurso metu, nors dėstytojas ir buvo puikus, tačiau dėstomas dalykas – statistika – tikrai nepaliko didžiulio įspūdžio.

Taigi, pasinėriau į google platybes ir radau įvairiausių patarimų kaip to išvengti, kai kuriuos jau teko naudoti, o kitus reikės išbandyti ateityje, jeigu tik ši problema iškiltų dar kartą. Reziumuojant…

Kad išvengtumėte mieguistumo kitą dieną:

Laikytis pastovaus miego režimo
Miegoti minimaliai 7-8 valandas (ganėtinai sunkus uždavinys, ypač studentams…)
Valandą prieš miegą vengti sporto/mankštos
Prasivėdinkite savo kambarį prieš einant miegoti (jeigu įmanoma, rekomenduojama miegoti prie atviro lango)

Tačiau jeigu nepavyko išsimiegoti, patarimai ko galima griebtis, kad neužmigtumėte paskaitos metu:

Giliai kvėpuoti
Kramtykite šaltmėtės skonio gumą
Lengvai susiduokite į kurią nors kūno vietą
Sugalvokite bent vieną gerą priežastį kodėl jums nereikėtų miegoti
Niekada nepasiduokite!

Pertraukos metu rekomenduojama:

Išgerti 1 ar 2 puodelius kavos / energetiniai gėrimai(kiti rekomenduoja išbandyti arbatą vietoj energ.gėrimų) / cukringos/saldintos sultys
Gerti kuo daugiau vandens, jeigu leidžiama – gurkšnoti vandenį paskaitų metu
Valgyti maistą, kuris yra turtingas baltymais ir angliavandeniais
Prasimėgauti grynu oru.
Pasimankštinti
Užsilieti šalto vandens ant veido ( efektyviau – su švariu sniegu )

Būtų įdomu sužinoti kokių priemonių jūs griebetės, kad išvengtumėte mieguistumo paskaitų metu. :)

Susiję įrašai

SWOT, PEST ir PRIME analizė

Justas — Fri, 26 Sep 2008 04:51:22 +0000

Kadangi negaliu pasigirdi genialia atmintim, tad mėgstu užsirašyti dalykus kurie gali praversti ateityje. EBP kurso metu teko skaityti ir naudoti kelias skirtingas verslo analizavimo technologijas: SWOT, PEST, PRIME. Tiesa sakant, tai jos visos yra kažkuo panašios ir tuo pačiu skirtingos, todėl noriu aprašyti apie kiekvieną iš jų ir bandyti paaiškinti kam jos naudojamos. Tiesa visi šie sutrumpinimai yra akronimai.

SWOT analizė yra naudojama strateginiam įmonės planavimui bandant įvertinti Strenghts(Stiprybės), Weaknesses(Silpnumai), Opportunities(Galimybės) ir Theats(Grėsmės). Galbūt SWOT galima būtų sulietuvinti – SSGG, bet angliškas akronimas skamba šiek tiek geriau. Įvertinus visus šiuos faktorius galima imtis atitinkamų veiksmų, kad stiprybės būtų dar labiau sustiprintos, o silpnumai paversti į stiprybes. Analizės metu nagrinėjami vidiniai ir išoriniai veiksniai, kurie gali būti naudingi arba nepalankūs. SWOT analizė dažniausiai atliekama jau veikiančiai įmonei, norint pagerinti jos efektyvumą.

Kad galėčiau geriau pavaizduoti SWOT analizę, pasiskolinau paveiksliuką iš Wikipedijos.

Strenghts(Stiprybės) – vidinis faktorius: organizacijos bruožai kurie gali būti naudingi siekiant tikslo.
Weaknesses(Silpnumai) – vidinis faktorius: bruožai, kurie gali būti žalingi visai organizacijai.
Opportunities(Galimybės) – išorinis faktorius, kuris gali būti naudingas siekiant tiklso
Theats(Grėsmės) – išorinis faktorius, kuris gali būti kliūtis jūsų bendrovei.

PEST analizė dažniausiai atliekama ruošiantis kurti įmonę užsienio šalyse ar plečiantis į kitas rinkas norint nustatyti makro aplinką. Ši analizė taip pat yra naudinga strateginio planavimo priemonė, kuri gali leisti suprasti rinkos augimą ar kritimą, verslo poziciją, potencialias ir tiesioginiais operacijas. Už akronimo PEST stovi Polical (Politiniai), Economical (Ekonominiai), Social (Socialiniai) ir Technological (Technologiniai) požymiai.

PEST:
P – politiniai veiksniai gali turėti didelį poveikį jūsų verslo reguliavimui, bendram vartojimui ir kitiems verslams. Verta apsvarstyti ar padėtis šalyje yra stabili, koks yra mokesčių lygis ir galiausiai koks valdžios požiūris į ekonomiką.
E – ar atsirastų norinčių eiti į rinką, kur ekonomika krenta jau kelis metus ir nesimato jokių prošvaisčių ? Todėl vertėtų pagalvoti apie infliaciją ir palūkanų normą šalyje, išlaidas vienam gyventojui, BVP augimo perspektyvas.
S – skirtingose šalyse socialiniai ir kultūriniai veiksniai įmones paveikia skirtingai, ir dėl to yra svarbu, kad šis faktorius būtų apsvarstytas. Verta pagalvoti: pagrindinė religija, vartotojų pomėgiai, požiūris į ekologiškus produktus/paslaugas…
T – technologinis išsivystymas yra būtinas norint būti kompetentingam rinkoje. Naudinga pagalvoti ar įmanoma pagaminti produktus/paslaugas pigiai ir geros kokybės, ar siūlomi naujoviški produktai, ar praktikuojamas kitoks bendravimas su klientais.

PRIME analizė yra kiek ilgesnė ir platesnė ir taikoma naujai potencialiai idėjai įvertinti. Šį žodį lengva įsiminti, nes pirmosios raidės atstoja pagrindines nagrinėjamas skiltis: Produktas, Resursai, Individas, Rinka (Market) ir Ekonomika.
Kodėl verta atlikti PRIME analizę ? Pirmiausia, dėl to, kad aprašinėdami kiekvieną punktą galite pastebėti tai apie ką prieš tai net nepagalvojote, galbūt pamatysite, kad jūsų turima idėja turi daugiau minusų nei pliusų. Žinoma, jeigu tai tik mažas minusas, kuris ateityje gali būti paverstas pliusu, sunerimti neverta.

Susijusių įrašų nėra... Atsitiktiniai įrašai:

Darbas komandoje – 7 punktai

Justas — Sat, 23 Aug 2008 13:16:41 +0000

Eina į pabaigą vienas iš pirmųjų kursų: Komandos lipdymas (Team building), kurį veda šmaikštus amerikietis Larry Stout. Šis kursas yra vienas iš pirmųjų, nes tai taip bus pagrindas mūsų tolimesnio darbo, nes dauguma užduočių SSE Rigoje atliekama komandose.

Keletas įdomių faktų: net 82% darbdavių, kurių kompanijoje yra virš 100 žmonių, naudoja komandinį darbą, tai taip yra antras labiausiai trokštamas įgūdis, į kurį žiūri darbdaviai (pirmas – profesija).

Verslai naudoja komandas dėl trijų priežasčių:

Išspręsti problemą
Pagerinti procesą
Sukurti naują produktą/paslaugą

Ir komanda turi būti susifokusavusi į 7 punktus:

Turėti aiškų tikslą
Nustatyti darbo principus arba taisykles
Įsitikinti, kad kiekvienas komandos narys žino savo funkciją komandoje
Suprasti kokiu būdu atlikinėti sprendimus
Sufokusuoti visus ant savo užduoties, kad jie įsitrauktų į projektą
Įsitikinti, kad komanda praktikuoja gerą komunikaciją
Lyderis tampa aiškus, kai jo prireikia

Jeigu trūks bent vieno iš šių punktų, komanda galibūti neefektyvi, o tai trūkdys pasiekti galutinį tikslą.

Failure is not an option.