Gru 28

Daugeliui investuotojų tikriausiai teko girdėti apie sausio efektą (ang. January effect) – mėnesį pasižymintį akcijų kainų augimu, investuotojams gruodžio mėnesį parduodant nepelningas akcijas siekiant susimažinti mokestinį pelną. Vadinasi, investuotojai, pardavę akcijas gruodžio pabaigoje, dažniausiai įsigyja tų pačių (ar kitų) akcijų artimiausiu laiku ir taip bendras akcijų kursas pakyla.

Ar šis efektas egzistuoja ir mūsų vietinėje Vilniaus VPB? Norėdami įsitikinti, panagrinėkime trijų metų OMX-V grafiką: matome, kad net du iš trijų kartų indekso reikšmė pakilo sausio mėnesį:

omxv

Analizuojant ilgesnio laikotarpio grafiką pastebėtume dar daugiau teigiamų investicinių grąžų sausio mėnesį, tad galėtume teigti, kad sausio efektas egzistuoja ir Vilniaus akcijų biržoje. Bet vertėtų pastebėti, kad pakilimas dažniausiai būna pirmosiomis sausio mėn. dienomis…

Šį efektą taip pat pratestavau ir su kasdieninėmis grąžomis indeksams S&P 500 ir OMXV naudodamas beveik 10 -ies metų duomenis:

sausio_efektas

Vidutinė kasdieninė grąža sausio mėnesį S&P 500 indeksui yra net 10 kartų didesnė nei kitiems vienuolikai mėnesių, o tuo tarpu OMX-V vidutinė kasdieninė grąža sausio mėnesį siekia 0.13%. Kitiems vienuolikai mėnesių ji sudaro tik 0.04%, tad grąža yra net tris kartus didesnė, o standartinis nuokrypis sausio mėn. yra mažesnis abiems indeksams.

Pabaigoje –  dieninių grąžų išsidėstymas sausio mėnesiais.

sausio_efektas_january_effect

Paspauskite ant paveiksliuko norėdami jį padidinti.

Gru 7

Šarpo rodiklis yra vienas iš penkių techninių rizikos rodiklių (alpha, beta, standartinis nuokrypis, R^2) naudojamų įvertinti investicijų rezultatus prisiimant tam tikrą riziką. Jis parodo, ar investicijų grąžą nulėmė tinkamai priimti investavimo sprendimai, ilgametė patirtis ar tiesiog priimti aukštesnė rizika. Situacija, kai Šarpo rodiklis yra žemiau vieneto, rodo, kad fondo valdytojui nepavyko sugeneruoti didesnės grąžos už prisiimtą riziką. Praktikoje rodiklis naudojamas tų pačių regionų ar sektorių fondų rezultatams palyginti. Naudojant skirtingų laikotarpių duomenis, šis rodiklis gali smarkiai skirtis, nes fondas galėjo išgyventi tik kritimo periodą arba priešingai. Šarpo rodiklis apskaičiuojamas iš fondo sugeneruotos grąžos atimant grąžą iš nerizikingos investicijos (valstybės obligacijos, indėlis banke…).

Norint padaryti elementarią statistinę analizę, galima pasinaudoti 95% pasitikėjimo lygmeniu (confidence level), kas reikštų, kad prie vidutinės fondo grąžos reikėtų pridėti ir atimti ~2 (1.96) standartinius nuokrypius ir gautume tikėtiną investicijų grąžos intervalą.

Savo mini analizei naudojau duomenis iš NASDAQ OMX fondų centro ir į skaičiavimus įtraukiau visus akcijų fondus, veikiančius ilgiau nei vieneri metai, todėl iš analizės iškrito keli naujai įsteigti Ūkio banko fondai. Nerizikinga investicija pasirinkau 5 metų Lietuvos vyriausybės obligacijas, kurių vidutinė grąža 5% (gal kas iš ekspertų galėtų pasakyti kaip tinkamai pasirinkti šį dydį, t.y. kurių metų imti ir kokios trukmės?)

Rezultatai žemiau:

Kaip matome iš pateikto grafiko, tik keli fondai sugebėjo sugeneruoti teigiamą Šarpo rodiklį, kas rodo fondo sugebėjimą sugeneruoti didesnę grąžą nei siūlė nerizikinga investicija. Gaila, bet ir didžiausias rodiklis yra mažesnis už vienetą, kas simbolizuoja, kad prisiimta rizika buvo didesnė už galutinę grąžą. Bet manau, kad kitaip nelabai ir gali būti šiuo kriziniu laikotarpiu, kai lėšos traukiasi iš akcijų rinkų, o jų kainos dramatiškai krenta…

LT

Tačiau Šarpo rodiklio trūkumas, kad į jo skaičiavimą įtraukiamas ir svyravimas į viršų, kas neturėtų būti svarbu investuotojams. Todėl tinkamesnis yra Sortino rodiklis, kurio formulė labai panaši į Šarpo rodiklio, tik vietoj standartinio nuokrypio naudojamas neigiamas standartinis nuokrypis. Paskaičiavau ir šį rodiklį, rezultatai maksimaliai skyrėsi tik 0.06. Visgi norint gauti tikslesnius ir praktiškesnius rezultatus patartina naudoti Sortino rodiklį.

Rgp 27
TEO LT vertinimas
icon1 Justas | icon2 Investavimas | icon4 08 27th, 2009| icon38 Comments »

Pirmadienį akcijų biržą pasiekė žinia, kad Teliasonera, švedų telekomunikacijų bendrovė valdanti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir keleto kitų šalių telekomus, nori supirkti visas likusias laisvai plaukiojančias akcijas ir turėti 100 % TEO LT kontrolės (taip pat norima supirkti ir Eesti Telekom akcijas). Pasiūlymas skambėjo neblogai – 1.81Lt. už akciją, kai akcija rinkoje kainavo 29% mažiau arba ~1.4 Lt. Pirma mintis šovusi į galvą, kad akcijų kaina staigiai šaus į viršų, tačiau po jos sekė kiek liūdnesnė mintis, kad būtų tikrai liūdna prarasti pačią likvidžiausią bendrovę mūsų nedidelėje biržoje, kuri nuolat mokėdavo dosnius dividendus, o jų pajamingumas kartais siekdavo ir 10 %. Ši akcija visada buvo ir tikriausiai vis dar yra populiari tarp įvairių vietinių ir užsienio fondų, taip pat ir tarp pavienių didelės rizikos vengiančių investuotojų.

Tačiau pasirodė ir kitokių pranešimų, kuriuose East Capital ir Danske bank teigia, kad siūloma kaina yra per žema ir jie nesiruošia parduoti savo akcijų… Reikia tikėtis, kad jų ir kitų stambesnių investuotojų dalis TEO LT viršys 5%, nes kitaip privalomasis akcijų supirkimas būtų neišvengiamas. Buvo siūloma ieškoti nepriklausomų vertintojų, kurie galėtų įvertinti akcijos kainą. Vieną iš variantų pateikiu žemiau, tiesa, gal nelabai profesionalų :)

Tuo tarpu man pačiam teko vertinti TEO LT naudojantis diskontuotų pinigų metodu (DCF) (vertinimą ruošiau rinkimams į SSE Rygos Investicinio Fondo valdybą). Tai buvo mano pirmasis toks vertinimas, kuomet reikėjo RT
pačiam susikurti modelį (nors excelį ir mėgstu, bet tai užtruko net kelias dienas), subalansuoti „Turtas = Įsipareigojimai + Akcininkų Nuosavybė“, pritaikyti daugiau mažiau logiškas prielaidas pagal kurias kis ateities pinigų srautai iš įvairių sričių (fiksuotas ryšys, internetas, tv, etc…), apskaičiuoti equity beta koeficientą, naudojant Capital Asset Pricing Model (CAPM) modelį surasti svertinio kapitalo kainos vidurkį (ang. WACC – Weighted Average Cost of Capital) ir galiausiai diskontuoti pinigų srautus ir gauti daugiau mažiau tikrą (paremtą savo įsitikinimais) kainą.

Pagrindinės prielaidos buvo sudarytos naudojant istorinius kompanijos duomenis ir tuo pačiu atsižvelgiant į telekomunikacijų perspektyvas šalyje.

  • Pajamos iš fiksuoto ryšio kasmet mažės po 9.7%
  • Pajamos iš interneto ir duomenų centrų kils 16% kasmet, tačiau augimo tempas lėtės
  • Pajamos iš TV paslaugų augs dviženkliu skaičiumi
  • Nusidėvėjimo lygis nekis
  • Dividendų išmokėjimo lygis viršys 100 proc.
Keletas išvadų:
  • Kompanijos P/E santykis yra žemiau OMX-V vidurkio.
  • Grynojo pelno marža – 19.18% (OMX-V vidurkis – 2.74%)
  • P/BV rodiklis mažiau už vienetą.
  • Dividendų pajamingumas: ~10%
Tuo metu (gegužės pabaiga, birželio pradžia) akcijų biržoje TEO LT kaina buvo 1.16Lt, o pagal mano DCF modelį net 2,06 Lt. arba 80% didesnė.
P.S. Įdomų tyrimą apie galimą vidinę prekybą (inside trade) savo tinklaraštyje pateikia kurmis.org.
Bir 27

Benaršydamas interneto platybėse radau trumpą (11min.) filmuką apie tai kaip veikia akcijų rinka ir rekomenduočiau nepagailėti savo laiko ir pažiūrėti jį . Nors animacinis filmukas ir sukurtas 1952 metais, tačiau jis puikiai atvaizduoja kaip viskas vyksta: kodėl veikia akcijų rinka, kodėl kompanijos nori išleisti akcijas, kodėl investuotojai jas perka, kokios procedūros reikalingos norint akcijas viešai prekiauti akcijų biržoje ir kaip veikia prekyba pačioje biržoje (nors šita dalis jau kiek pasenusi, bet istoriją žinoti nepakenks:) ).

“Common stock investments have helped to make our country prosperous and powerful. Owning a share of American industry is like owning a share in the future of our nation!”

Bir 25

Tęsiant tradiciją, kaip ir praeitais, taip ir šiais metais apskaičiavau pavienių akcijų koreliaciją su kitomis akcijomis (praėjusių metų akcijų koreliacijų lentelė), o taip pat pridėjau ir koreliaciją su akcijų rinkų indeksais. Tyrimui buvo naudojami dieniniai pusės metų (2008-12-22 – 2009-06-24) duomenys, o akcijos nagrinėjimui buvo daugiau mažiau parinktos pagal jų likvidumą. Tačiau renkant duomenis teko pastebėti kad kai kurių akcijų kaina per savaite nelabai pakinta (dėl bendros apyvartos Baltijos akcijų rinkose sumažėjimo) ir tai gali atvaizduoti nevisai teisingus tyrimo rezultatus.

Bendrai, koreliacija parodo ryšį tarp dviejų kintamųjų (šiuo atveju – akcijų kainų pokyčius). Tobula koreliacija būna, kai koeficientas lygus 1, atvirkštinė (akcijų kainos juda priešinga kryptimi) – -1, ir tarpusavio santykio nėra, kai koeficientas lygus 0. Koreliacija galima panaudoti sudarant diversifikuotą portfelį : jeigu matote, kad koreliacija yra stipri (pvz.:SRS1L ir UKB1L – 0.70), tai jums turėtų duoti ženklą, kad akcijos glaudžiai susijusios ir vienai krentant tikriausiai kris ir kita. Tad formuojant portfelį galima būtų įtraukti ir akcijų su neigiamomis koreliacijomis ar su nulinę koreliacija.

Didžiausia koreliacija: SRS1L ir UKB1L – 0.70 ; SAB1L ir UKB1L – 0.54

Mažiausia koreliacija: DKR1L ir RSU1L – -0.23; TVEAT ir RSU1L – -0.23

RT

Spauskite čia norėdami atsisiųsti PDF formatu.

Paskaičiavau ir koreliacijų skirtumus tarp praeitų ir šių metų tyrimų, tai didžiausias skirtumas atsirado tarp LDJ1L ir ZMP1L – 0.45; TKM1T ir ARC1T – 0.44; RSU1L ir DKR1L – 0.43. O visų skirtumų vidurkis lygus 0.12 punktų.

Artimiausiu metu žadu padaryti kiek rimtesnį tyrimą ir naudoti vienų ar dvejų metų duomenis ir skaičiuoti tik savaitinius pokyčius, taip išvengiant tam tikrų netikslumų dėl besivystančių akcijų rinkų statuso ir ganėtinai mažo likvidumo rinkoje. Jeigu turite kokių pasiūlymų ar idėjų – mielai jas išklausyčiau ;)

Sėkmės

« Previous Entries Next Entries »