Knygoje pasakojama apie rizikos fondų (ang. hedge fund) valdytojus, kurie teisingai numatę besikuriantį nekilnojamo turto kainų burbulą ( tiesa, kiek per anksti), bando iš jo pasipelnyti. Tačiau eiti prieš šventai įsitikinusią minią nėra lengva, kaip ir įtikinti savo fondo investuotojus, tikinčius NT kainų kilimu, tuo, kad žadi uždirbti solidžią investicijų grąžą su išvestiniais instrumentais, draudžiančiais nuo NT kainų kritimo. Pamatę, kad dalis investuotojų jau nori pasitraukti iš fondo, valdytojai imasi kitos taktikos ir laikinai užšaldo lėšas fonde prisidengdami nelikvidžiu turtu, taip stengdamiesi išlošti laiko ir tikėdamiesi, kad NT kainos pradės čiuožti žemyn. Valdytojai taip pat dalyvauja konferencijose, kurių pagrindinė tema – investavimas į antrinės paskolų rinkos vertybinius popierius. Joje jie bando ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl tikėtis NT kainų kritimo būtų klaida. Tačiau uždavę kelis paprastus klausimus, jie greitai supranta, kad investuotojai gyvena gilioje euforijoje ir visiškai nesupranta, į kokios prastos kokybės vertybinius popierius jie investuoja.

Taip pat pasakojama ir apie  aplaidų kreditų reitingavimo agentūrų darbą vertinant išvestinių finansinių instrumentų, sudarytų iš antrinių būsto paskolų (ang. subprime mortgage loans), riziką. Agentūros „pataikaudavo“ didiesiems investiciniams bankams ir per daug nesigilindamos suteikdavo aukštus reitingus CDO instrumentams. Kreditų vertinimo modelius žinojo visi bankai, tad pagal tai jie ir surinkdavo pavienes paskolas, kad jas vėliau išdalinus į skirtingas rizikos grupes būtų pasiekti reikiami reitingai, pagal kuriuos besąlygiškai jais tikintys užsienio investuotojai  pirkdavo šiuos instrumentus.

Tad, jeigu jums dar neteko skaityti knygos  apie pagrindines pasaulinės finansų krizės priežastis, tai Michael Lewis knyga „The Big Short“  bus puikus pasirinkimas.

Susiję įrašai

• Investuotojo išpažintis, arba ką nutyli banko konsultantas.
• Where are the Customers’ Yachts?
• Liar’s poker by Michael Lewis
• H. Domash: Fire your stock analyst
• A. Elder: Come into my trading room

Tikriausiai nesuklysiu sakydamas, kad ši knyga yra pirmoji lietuvio autoriaus knyga apie investavimą, kuri nėra išversta iš kitos užsienio kalbos. Knygos autorius, Rokas Lukošius, investavimo srities profesionalas, dirbęs analitiku, investicijų valdytoju, o taip pat ir „Finastos“ analizės departamento vadovu, dalijasi savo dešimties metų darbo ir asmenine investavimo patirtimi su esamais ir labiausiai būsimais investuotojais.

Šią knygą labiau rekomenduočiau naujokams, kurie dar tik žengia pirmuosius žingsnius arba tiems, kurie visą tobulėjimo ir žinių įgijimo procesą norėtų pagreitinti. Knygoje nagrinėjamos įvairios temos, pradedant visiškais pradmenimis, pristatant rizikos, pinigų vertės dabar ir ateityje sąvokas, apžvelgiant įvairias turto klases, pristatant pagrindinius akcijų ir įmonių vertinimo rodiklius; taip pat pasakojami įvairūs triukai, kurių griebiasi finansų konsultantai norėdami parduoti savo produktus.

Pavyzdžiui, vertinant fondo valdytojo efektyvumą ir žiūrint, kiek fondui pavyko uždirbti palyginamojo  indekso atžvilgiu, reikia atkreipti dėmesį, su kokiu indeksu lyginama, ar indekso skaičiavimo metodikoje įtrauktas dividendų mokėjimas ar ne, nes šie dalykai gali smarkiai iškraipyti rodiklius. Taip pat siūloma išanalizuoti visus mokesčius, taikomus investuojantiems į fondus  -  jų yra įvairių ir ganėtinai paslėptų, –  nes tai smarkiai  paveiks investicijų pelningumą ilgalaikėje perspektyvoje.

Tik pradėjus skaityti knygą, buvo labai smalsu, kaip autoriui pavyks į romano formą sudėti visus finansinius terminus ir santykinius rodiklius, tokius kaip standartinis nuokrypis, beta, P/E ar EV/EBITDA. Tačiau galiu pasakyti, kad tai pavyko išties gerai.

Knygos aprašyme minima, kad knyga turėtų aprėpti ir investavimo praktiką Lietuvoje, tačiau jos šiek tiek pasigedau. Nors skaitant spėlioji kokia akcija turėtų slypėti už vieno ir kito pavadinimo, bet tai tikrai nepavadinčiau „Investavimo praktika Lietuvoje“. Knygoje nekalbama, kokios paslaugos ir finansiniai instrumentai egzistuoja Baltijos biržose, o kuriuos galima pasiekti tik labiau išsivysčiusiose rinkose.

Susiję įrašai

• The Big Short: Inside the Doomsday Machine
• Where are the Customers’ Yachts?
• Liar’s poker by Michael Lewis
• H. Domash: Fire your stock analyst
• A. Elder: Come into my trading room

Puikus savaitgalio skaitinys  “Kur klientų jachtos?“ (ang. Where are the Customers’ Yachts ?) priskiriamas prie klasikinių knygų apie investavimą ir darbą Wall Street’e. Knygos autorius Fred Schwed dirbo traderiu, tačiau į savo darbą ir į šią sritį nežiūrėjo rimtai. Nepaisant to, kad knyga parašyta 1940 metais, išdėstyti pastebėjimai apie prekeivius akcijomis ir akcijų rinkas tinkami ir šiandienai.

Knygos pavadinimas kilęs iš senos istorijos apie turistą New York’e, kuris žavėjosi bankininkų ir maklerių jachtomis, tačiau po to naiviai paklausęs, kur yra klientų jachtos, jis atsakymo nesulaukė, nes jų tiesiog nebuvo.

Autorius pateikia vieną iš klasikinių istorijų apie tai, kaip tapti akcijų rinkų ekspertu: „…surinkti 100,000 investuotojų ir vieniems patarti pirkti akcijas, kitiems parduoti. Vieniems nusišypsos sėkmė ir jie uždirbs pelno, o kiti nusigręš nuo jūsų. Tada likusiems 50,000 investuotojų vėl siūlykite pirkti arba parduoti… ir kartokite šį procesą tol, kol liks keliasdešimt žmonių, kurie uždirbo iš jūsų „patarimų“. Tada jau galite siūlyti savo paslaugas kaip akcijų rinkų guru, nes kas daugiau gali neklysdamas pasakyti, kaip judės akcijų kainos 7 ar daugiau kartų iš eilės.“

Taip pat, pateikiamas nesenstantis investavimo patarimas, kuris gali atnešti turtus… Kaip ir dauguma kitų genialių idėjų, ši taip pat yra paprasta:

„Akcijų rinkoms smarkiai kylant ir visiems šnekant apie akcijas, tai puikiausias laikas parduoti visas turimas akcijas ir įsigyti konservatyvių obligacijų. Be jokių abejonių, akcijų kaina dar pakils, bet tai ne problema: tiesiog lauk ateinančios rinkų korekcijos (depresijos), kuri ateis vėliau ar ankščiau. Kai depresija ar netgi panika virsta katastrofa, parduok savo turimas konservatyvias obligacijas (tikriausiai nuostolingai) ir nusipirk akcijų. Žinoma, jos dar pakris, bet nekreipk dėmesio ir lauk kito akcijų rinkos bumo. Kartokite šią procedūrą tol, kol esate gyvi, ir nematysite jokių problemų.“

Aišku, šitas patarimas teoriškai atrodo gražiai, tačiau investuotojai visada susiduria su žmogiškaisiais veiksniais ir sunkumu laiku nustatyti kritinę ribą.

Taip pat pralinksmino knygoje pateikti klausimai norintiems sužinoti, ar jie tikrai gali būti rimtais finansininkais (Skaitykite iki klaustuko ir atsakykite iškart. Jeigu delsiate atsakyti, tai reiktų laikyti neteisingu atsakymu):

1. Do you perceive quite clearly what is the objection to playing a roulette wheel that has two zeros on it ? ( if not, don’t bother to be a financier, be a roulette player)
2. If a man has tossed a coin „Heads“ four times in succession, which do you think he is more likely to toss the fifth time, heads or tails ? (if you think he is more likely to toss either heads or tails, look into the interior-decorating game, you have that instinctive type of mentality which might do very well at that)
3. If a stock which is not paying any dividend is split two for one, how much good does that do the stockholder? (If you think it does him any real good, come down and join our sales department, but steer clear of our trading department)
4. What is the primary purpose of a business enterprise ?

Apibendrinant, tai puikus savaitgalio skaitinys, kuris nevargins jūsų, o ir privers pasijuokti, todėl rekomenduočiau jį visiems, kam patinka skaityti finansines knygas.

Susiję įrašai

• The Big Short: Inside the Doomsday Machine
• Investuotojo išpažintis, arba ką nutyli banko konsultantas.
• Liar’s poker by Michael Lewis
• H. Domash: Fire your stock analyst
• A. Elder: Come into my trading room

Be atskirtų straipsnių derybų tema, turėjome galimybę perskaityti ir R. Fisherio knygą „Getting to Yes“, kuri yra pripažinta bestseleriu ir viena iš geriausių knygų apie derybas. Kad patarimai duoti šioje knygoje ilgiau išsilaikytų, o galbūt praverstų ir skaitytojams, šiandien ją ir trumpai pristatysiu savo tinklaraštyje.

„Getting to Yes“ yra gidas apie derybas, paremtas principiniu derybų stiliumi, kuris buvo išplėtotas Harvardo derybų projekte. Šiuo derybų metodu siekiama pasiekti win-win situaciją, kai iš derybų gaunama abipusė  nauda. Knygoje aptariami keturi pagrindiniai šio metodiko elementai:

1. Atskirti žmones nuo problemų
2. Koncentruotis ties interesais, o ne pozicija
3. Sukurti sprendimą abipusei naudai pasiekti
4. Reikalauti naudoti objektyvius kriterijus.

Knygoje teigiama, kad pagrindinė derybų problema – manymas, kad laikantis pozicijos gali išlošti daugiau, o jeigu tu nusileisi savo oponentui, tu praloši, o jis laimės. Iš tikrųjų galima likti nuolaidžiam savo oponentui, tačiau būti griežtiems esamų problemų atžvilgiu – to būtent ir siekiama principinėmis derybomis.

Atskirti žmones nuo problemų.

Derybose emocijos ir ego gali padaryti didelę žalą ir neleisti pastebėti kitos pusės pozicijos ir vietoje susitarimo, kuris atneštų abipusės naudos, jūs tik dar labiau siekiate sustiprinti savo poziciją. To išvengti padeda aiškus bendravimas (+ kitos pusės išklausymas), problemos suvokimo išsiaiškinimas, emocijų supratimas ir  eliminavimas.

Koncentruotis ties interesais, o ne pozicija.

Šiame etape jūs turite išsiaiškinti vienas kito tikrus interesus, slypinčius po tam tikra pozicija, kurios kita pusė įsikibusi laikosi. Dėl to svarbu klausinėti norint išsiaiškinti tikruosius oponento siekius, o taip pat supažindinti su savaisiais.

Sukurti sprendimą abipusei naudai pasiekti

Šiame žingsnyje derybininkai turėtų paskirti šiek tiek laiko ir sugalvoti potencialių, alternatyvių sprendimų, kurie patenkintų abiejų pusių interesus ir būtų pasiekta abipusė nauda. Tai galima padaryti brainstorminant, vystant esamus pasirinkimus ir ieškant abiems pusėms priimtino sprendimo.

Reikalauti naudoti objektyvius kriterijus.

Galų gale, jūs turite naudoti bendrai priimtinus ir objektyvius kriterijus priiminėjant sprendimą. Svarbiausia – teisingi standartai ir procedūros

Apačioje pateikiu paveiksliuką, kuris apibendrina tris derybų stilius: švelnus (soft), kietas (hard) ir principingas (principled). Pastudijavę jį, tikriausiai rasite ir savo derybų stilių.

Knygoje taip pat ganėtinai didelis dėmesys skirtas „BATNA“ (Best Alternative To Negotiated Agreement) temai. Norint apsaugoti save nuo permokėjimo ar nepelningo sandorio, reikia žinoti savo BATNA arba alternatyvą, kuri būtų tarsi minimali priimtina riba esamoms derybų sąlygoms (pvz.: derantis turguje dėl bulvių kainos, jūsų BATNA būtų kaina, kurią siūlo kiti prekybininkai, tad jeigu kiti siūlo 1Lt/kg, o jūs pradedate derėtis nuo 1.1lt ir jums nenuleidžia daugiau nei 10ct, jūs galite eiti pas kitą prekybininką ir pirkti už mažesnę kainą). Kuo patrauklesnė jūsų BATNA, tuo daugiau derybinės galios jūs turite ir galite paveikti galutinį sprendimą.

Knygos pabaigoje pateikiama 10 dažniausių derybose pasitaikančių problemų ir patarimai, kaip to išvengti.

Norintiems dar daugiau sužinoti apie derybas, bet tingintiems skaityti visą knygą, siūlau panagrinėti knygą apibendrinantį mind map.

O galbūt turite ir kitokių patarimų ? Jeigu taip – būtų malonu juos išgirsti komentaruose.

Susiję įrašai

• The Big Short: Inside the Doomsday Machine
• Investuotojo išpažintis, arba ką nutyli banko konsultantas.
• Where are the Customers’ Yachts?
• Tim Harford: The Logic of Life
• „Keep Your Brain Alive“ – Smegenų lavinimas

Šioje knygoje autorius diskutuoja, kodėl jūsų viršininkui yra permokama, koks ryšys tarp santuokos ir darbų pasiskirstymo, kaip teisingai išdėstyti kasininkus parduotuvėje norint padidinti kasų efektyvumą, kada yra racionalu atlikinėti nusikaltimą, apie seksą ir apsisaugojimo priemonių naudojimą, ir kaip tai veikia prostitučių kainas; kodėl homo sapiens nugalėjo neantardaliečius, kaip susiję technologijų vystymosi sparta ir gyventojų skaičiaus augimas, žmogaus odos spalva ir priėmimas į darbą,  būsto bei gyventojų pakraipa (!), ir dar daug įvairiausių dalykų…

Analizuodamas super-marketų kasininkų darbą, autorius priėjo prie išvados, kad kolegos dirbs greičiau, jeigu už jo sėdės greičiau dirbantis kolega ir matys jo greitus ar lėtus veiksmus. Tačiau tyrimas parodė, kad kolega neskuba greičiau dirbti, jeigu mato, kad priekyje sėdintis darbuotojas dirba greičiau. Išeitis: darbuotojus į kasas skirstyti pagal greitį taip, kad lėčiausi būtų priekyje, o juos stebėtų vis greitesni darbuotojai. Analizė parodė, kad pritaikius šią strategiją, vienas iš super-marketų būtų sutaupęs virš 125’000 valandų darbo, arba 52 mln. dol.

Kitame tyrime buvo bandoma nustatyti, ar yra diskriminuojami skirtingų rasių žmonės priimant į darbą. Buvo sukurta daugybė fiktyvių CV su išgalvotais baltaodžiams ir juodaodžiams būdingais vardais, kurie buvo išsiuntinėti į bendroves, siūlančias darbo vietą. Kad juodaodžiai sulauktų daugiau skambučių dėl darbo, jų CV buvo pagražinti, juose buvo daugiau patirties ir įgūdžių įrašų.  Tačiau paaiškėjo, kad Amerikoje diskriminacija vis dar aktuali tema, nes baltaodžiai su vidutiniu CV sulaukė daug daugiau skambučių dėl darbo nei juodaodžiai su stulbinančiais CV…

Taigi, jeigu jus domina tokie ir panašūs tyrimai, rekomenduoju perskaityti šią knygą, bet jeigu dar neskaitėte The Undercover Economist, pradėkite nuo jos.

Susiję įrašai

• The Big Short: Inside the Doomsday Machine
• Investuotojo išpažintis, arba ką nutyli banko konsultantas.
• Where are the Customers’ Yachts?
• „Getting To Yes“ / Derybų Patarimai
• „Keep Your Brain Alive“ – Smegenų lavinimas

Knygoje aprašyti net 83 būdai kaip lavinti smegenis, visų čia nepateiksiu, tik labiausiai patikusius ir lengviausiai panaudojamus.

Dienos pradžia ir pabaiga:

1. Prausimasis užmerktomis akimis – stimuliuosite smegenis pakeisdami regėjimą į jutimą ir prisiminimus.
2. Dantų valymasis nedominuojančia ranka – (galima pakeisti ir skutimąsi, šukavimąsi, valgymą, marškinių sagų užsegimą ir t.t.) skatina naudoti kitą smegenų pusę.
3. Įveskite naujovių – sumaišykite rytinių darbų seką (pvz. pavalgykite, o tik poto nusiprauskite ir pan.); vedžiokite šunį kitu maršrutu, išbandykite naują TV/radijo kanalą. – naujovės rutinoje stipriai padidina smegenų veiklą.
4. Klausymosi malonumas – skaitykite pvz., laikraštį, knygą, garsiai su partneriu/draugu, poto pasikeiskite vaidmenimis (vienas skaito, kitas klauso) – supratimas ir smegenų veikla smarkiai skiriasi skaitant ir klausantis.

Reguliarus važinėjimas/ėjimas į darbą/mokslo įstaigą:

1. Nematoma pradžia – jeigu važiuojate į darbą, įsėskite į mašiną, susiraskite raktelį, užsisekite diržą ir panašius dalykus atlikite užsimerkę. Lavinama erdvinė atmintis.
2. Išminkite naują taką – išbandykite naują maršrutą, kad pasiektumėte galutinį tikslą. Naudodami tą patį maršrutą, smegenys įsijungia į auto pilotą.
3. Lietimo lavinimas – kai stovite kamštyje, įberkite įvairių monetų į puodelį ir nežiūrėdami bandykite atpažinti kokia tai yra moneta.
4. Bendravimas – jeigu perkate laikraštį, pirkite jį iš žmogaus, o ne automato; atsiskaitydami už prekes mokėkite grynais vietoj to, kad kreditinės kortelės. Bendravimo vengimas turi neigiamų efektų sugebėjimui atpažinti.
5. Minčių reiškimas – jeigu važiuojate automobiliu keliese, vietoj laikraščio skaitymo pasirinkitę vis kitą temą diskusijoms.

Darbe:

1. Pertvarkykite savo darbo vietą – perstatykite kompiuterį, klavetūrą, pelę, telefoną, šiukšlinę (galite pastatyti už stalo, taip kad popierių galėtumėte išmesti tik nuo sienos). Smegenys turės progą pagalvoti apie naują išdėstymą.
2. Brainstorming’as – greitas įvairių idėjų generavimas arba problemos sprendimų būdų galvojimas, asocijacijų naudojimas…
3. Tebevykstanti šachmatų partija – kai kuriose darbovietėse prie kavos aparatų yra palikta šachmatų lenta, kiekvienas darbuotojas gali ateiti ir padaryti ėjimą. Taip turite įsigilinti į dabartinę situaciją ir apgalvoti tinkamiausią ėjimą, tačiau ilgalaikės strategijos įgyvendinti nepavyks.
4. Pasaulis aukštyn kojom – apsukite savo laikrodį, nuotraukas, kalendorių 180 laipsnių. Analitinė smegenų pusė gaus didelę apkrovą, kol sugebės suprasti pasikeitimus.

Parduotuvėje:

1. Atsitiktinis maistas – nueikite į parduotuvę be pirkinių sąrašo ir pabandykite sugalvoti, ką būtų galima pasidaryti iš prekių kurios skaniai kvepia, suteikia teigiamus jausmus …
2. Pratimai prekybos centre – pakeiskite apsipirkinėjimo trąsą (neikite pelningiausiu(parduotuvei) keliu), naudokite skirtingus pojūčius rinkdamiesi obuolius(venkite regėjimo :)), pakeiskite lentynų skanavimo techniką (geriausi produktai ne visada padėti akies lygyje).
3. Lobio paieška – tegul draugas apibūdina tam tikrą prekę neįvardindamas jos pavadinimo, o jūs pagal tą aprašymą bandote suvokti kas tai galėtų būti…

Prie stalo:

1. Pakeiskite sėdėjimo vietą – keičiasi druskos ar cukraus pasiekimas, kambario vaizdas, asociacija su sėdima vieta.
2. Nosies ignoravimas – dauguma ką vadiname skoniu ištikrųjų priklauso nuo kvapo, todėl ragaudami naują maistą užsikimškite nosį, taip susidarysite kitokį įspūdį apie maistą.
3. Naujovės maisto valgyme – sukeiskite maisto valgymo tvarką (desertas prieš pagrindinį patiekalą(neaišku kas gautųsi:])), valgymo vietą, ranką kuria valgote. Taip pat galite padaryti mišinį (kokio dar neesate darę) sutrindami vaisius ir daržoves.
4. Maistas mąstymui –  valgydamijaponišką, kinietišką, brazilišką ir kt. maistą, galvokite apie šalies kultūrą, žmonis, papročius ir pan.
5. Maisto atpažinimas iš kvapo, skonio ir lytėjimo.
6. Vyno degustaciją užsimerkus, bandant atpažinti jo spalvą, aromatą ir skonį.
7. Maisto gaminimas iš „eskizo“ – pabandykite sumaišyti įvairius produktus ir padaryti kad ir elementarų padažą makaronams. Jūsų smegenys apkraunamos įvairiomis užduotis, kol pjaustoma, ragaujama, derinama…

Poilsio metu:

1. Naujos vietos, nauji veidai – keliaukite kur dar nesate buvę, susipažinkite su nepažįstamais žmonėmis.
2. Stovyklavimas – čia didžiausia tikimybė patirti tai, ko nesate patyrę ankščiau. Jūs būsite atsakingas ne tik už nakvynės vietos paruošimą, tačiau ir maisto gaminimą…
3. Važiavimo malonumas – iškeliaukite su šeima ar draugais be jokio maršruto ar galutinio tikslo. Kiekvienas keleivis (iš eilės) pasako kurį kelią pasirinkti, kurioje sankryžoje pasukti, kur sustoti ir panašiai. Tai ne tik malonumas, bet ir smegenų lavinimas.
4. Improvizuokite – įsirašykite TV laidą ir sudubliuokite ją savo ruoštu; žiūrėkite šeimos video grojant skirtingai muzikai; klausykitės muzikos ir stenkitės atpažinti kokie instrumentai naudojami.
5. Gestų kalba –  Kalbų mokymasis yra vienas iš geriausių būdų palaikyti jūsų smegenų veiklą, tačiau mokytis gestų kalbą yra ypač naudinga. Ji reikalauja išmokti panaudoti rankų judesius ženklams rodyti, o smegenys turi įprasti sieti tuos judesius tuos judesius su prasme; taip susiejamos regėjimo ir bendravimo funkcijos. Sugebėjimas išmokti ir įvaldyti šią kalbą riekalauja daug pastangų, tačiau gerokai pagerina bendravimo įgūdžius.
6. Smegenų maratonas – bėgiojimą sporto klube (rutina) pakeiskite į bėgiojimą parku. Juk ten niekada negali žinoti, kas gali atsitikti už sekundės (posukis, šuns lojėjimas, netikėta kliūtis…)
7. Įsitaisykite betkur – išbandykite paukščių stebėjimą; pamaitinkite antis; įsitaisykite ant suoliuko, užmerkite akis ir įsiklausykite į aplinką.
8. Nauji hobiai – neišbandytų hobių įvaldymas reikalauja skirtingų pojūčių naudojimo, o tai skatina smegenų veiklą..

JAV mokslininkai patvirtino faktą, kad protas turi būti nuolat lavinamas, kad išlaikytų savo funkcionalumą dabar ir senatvėje. Proto treniruotės gali būti nebrangus vaistas nuo senėjimo ir atminties suprastėjimo.

Susiję įrašai

• The Big Short: Inside the Doomsday Machine
• Investuotojo išpažintis, arba ką nutyli banko konsultantas.
• Where are the Customers’ Yachts?
• „Getting To Yes“ / Derybų Patarimai
• Tim Harford: The Logic of Life

Pradžioje aprašoma, kaip Lewis buvo pakviestas į Saloman Brothers paruošimo programą, į kurią patenka tik geriausių universitetų ir verslo mokyklų absolventai. Mokymų metu parodoma, kad nors ir dauguma turi magistro laipsnį, tačiau nežino kas yra LIBOR ar TED spread, dalis visiškai ignoruoja pranešėjus. Vienintelis klausimas, kuris jiems rūpi, kaip patekti į tuo metu pelningiausią – nekilnojamo turto įkeitimo obligacijų (mortgage bonds) departamentą, ir kokio atlygio jie gali tikėtis pirmaisiais metais. Dauguma esamų darbuotojų šių praktikantų visiškai nevertina ir laiko labiau vergais, nei žmonėmis, pagrindinis jų darbas – atnešti visam prekybos padaliniui (trading floor) maisto. Rašoma, kaip bandoma įsiteikti departamentų direktoriams, kad tik jie priimtų praktikantą, apie žiaurius užgauliojimo būdus mortgage bond departamente, kur norma buvo laikomas telefono mėtymas į praktikantus…

Tačiau net ir tada, kai Lewis buvo priimtas į darbą, pagarba jam nepakilo, ir toliau nešiojo maistą, atlikinėdavo kitų nepabaigtus darbus ir panašiai. Kadangi jis dirbo obligacijų pardavėju (skambindavo klientams ir siūlydavo pirkti tam tikras obligacijas) tai dažnai reikėdavo klausytis kitų patarimų(savo nuomonės tuo metu dar neturėjo ir nelabai suprato, kaip kas veikia), o tai reikšdavo, kad nuostolingas pozicijas turintys obligacijų prekeiviai siūlydavo pirkti tam tikras obligacijas, kurios buvo užsilikusios pas prekeivius kaip nuostolingos ar šiaip nebelikvidžios.

Obligacijų pardavėjai susidurdavo su prioritetais, t.y. dideliu kiekiu obligacijų ar akcijų, kurias reikėjo staigiai parduoti, nes jas parduodant Saloman Brothers taptų turtingu arba jeigu jų neparduotų, SB taptų vargšais (pvz.: Kai Texasas buvo arti bankroto ribos, SB turėjo virš šimto milijonų vertės obligacijų, kurios taptų bevertės bankroto atveju, nebent jas parduotų klientams, tai SB kainuotų klientą, tačiau sutaupytų net šimtą milijonų(taip dažniausiai ir buvo daroma)…).

Korporacijoje buvo ir protingų, mokančių daryti tikrus pinigus, kurie praktikuodavosi pagrindimą klausimu: kas jeigu ? Tarkime Japonijoje įvyksta milžiniškas žemės drebėjimas. Prekeivis perka Japonijos obligacijas. Ekonomika reikia atstatyti – mažinamos palūkanų normos, norint paskatinti atstatymo procesus (nurodant bankams lengviau skolinti pinigus(žinoma, bankai kaip visada skundžiasi)). Tuo tarpu mažesnės palūkanų normos reikštų didesnę obligacijų kainą. Štai ir pelnas… Trumpuoju laikotarpiu vykstanti panika mestų šešėlį ant ilgalaikio Japonijos kapitalo grįžimo į tėvynę(Japonai turėdami didelius perteklius, investuoja savo kapitalą Europoje ir Amerikoje). Staiga jie atsiimtų savo investicijas. Kas iš to ? Prekeivis pirktų jeną, nes japonai pirktų jeną, pardavinėdami savo dolerius, frankus, markes ar svarus. Jena kiltų ne tik todėl, kad Japonai perka jeną, bet ir todėl, kad užsienio investuotojai pamatytų, kad jena yra perkama dideliais kiekiais ir jie norėtų prisijungti prie pajudėjusio traukinio.

Arba dar vienas pavyzdys: Po akcijų rinkos nuosmukio, investuotojai pradeda domėtis makroekonomikos efektais. Akcijų kaina mažesnė, žmonės tampa mažiau turtingi, dėl to vartojimas sulėtės, dėl to ekonomikos augimas sulėtės, dėl to infliacija nukris, dėl to palūkanų normos sumažės, o tai reiškia, kad obligacijų kaina pakils.

Visi kas norite daugiau sužinoti apie tai kaip prieš daugiau nei 20 metų buvo skirstomi atlyginimų priedai(tiesiog nuvykstant į pagrindinį ofisą ir bandoma įrodinėti, kaip tavo darbas įmonei atnešė didžiulius pelnus ir koks reikšmingas tu SB), kaip kompanijos direktorius bandė pašalinti dėl blogo valdymo(didžiosios dalies akcijų perpirkimu) ir kaip jie save saugodavo nuo darbo praradimo ( skolindamiesi pinigus (prastomis sąlygomis) iš įvairių stambių investuotojų ( kaip Warren Buffet) ir patys supirkdavo savas akcijas ir taip išvengdavo perėmimo) ir panašius dalykus rasite šioje knygoje.

Pabaigai kelios trumpos, bet super frazės:

„Those who say don’t know, and those who know don’t say.“

„How should I know? I thought you spoke French,“ he said. „No, that was just on my resume,“ I said.

„Actually there was one good reason for using the charts: Everyone else did. If you believed that large sums of money were about to be invested on the basis of a chart, then, as dumb as it made you feel, it made sense to look at that chart“

„I don’t talk to Salomon. Bastards. Tell him to go away.“ „Frank says he’ll have to call you back.“

Susiję įrašai

• A. Elder: Come into my trading room
• D.Tomas: Piniguočių dinastijos
• E.Zola: Pinigai
• T.Draizeris: Finansininkas, Titanas, Stoikas
• Facebook akcijų vertinimas

Knygoje aiškinama kaip gyvenimą supranta ekonomistas, į kokius aspektus jis pirmiausia atkreipia dėmesį panašiai. Gilinamasi į tokius klausimus kaip: Kas moka už jūsų kavą ? Kodėl jūs negalite nusipirkti padorios panaudotos mašinos ? Ką supermarketai slepia nuo jūsų ? Kaip vyksta kainų diskriminaciją ? Kodėl neturtingos šalys išlieka neturtingomis? Ir dar daug įvairių kitų temų paliečiame šioje knygoje.

Kaip manote, kas daugiausiai uždirba iš parduotos kavos geležinkelio stotyje ? Tikrai ne kavos pupelių gamintojai ir ne kavos pardavinėtojai. Didžiausią dalį pasiima geležinkelio stoties savinkai, kurie išnuomuoja plotą kavos pardavinėtojams. Šitaip paaiškinama stygiaus problema ir galimybė gauti pelną iš jo.

Aprašomi įvairūs aukcionų tipai, jų pliusai ir minusai, galimi sukčiavimo atvejai. Labai įdomus ir sunkiai prognozuojamas pasirodė „Vickrey auction“ – kiekvienas kainos siūlytojas parašo ant lapelio maksimalią sumą, kurią sutiktų mokėti (jeigu laimėtų) ir įdėjęs į vokelį ir atiduota prižiūrėtojui. Didžiausią sumą pasiūlęs siūlytojas laimi, tačiau moka kainą, kurią pasiūlė antrasis pagal dydį siūlytojas. Iš čia ir atsiranda neefektyvumas, ne tik kad maksimali suma nepasiekta, neaišku ar būtų kiti siūlytojai kėlę kaina ar ne(galbūt jie tikėjosi, kad kiti siūlytojai siūlys mažiau ir taip jie laimės aukcionai neišleidę krūvos pinigų) , tačiau ir mokama tik antro siūlytojo suma.

Ir pabaigai, įžangoje buvęs vienas iš pirmųjų sakinių: „I would like to thank you for buying this book, but if you’re anything like me you haven’t bought it at all.“

Susiję įrašai

• G.Belsky: Why Smart People Make Big Money Mistakes And How To Correct Them
• Taupymo lakštai, euroobligacijos ir indėliai
• D. Bach: Visada gali praturtėti
• D.Tomas: Piniguočių dinastijos
• Steven D. Levitt: Freakonomics

Pabandysiu trumpai aprašyti kokie patarimai yra aprašyti šioje knygoje:

1. Daugiau sportuoti ( rytinė mankšta; vakarinis sportas )
2. Stengtis sugerti kuo daugiau saulės šviesos ( atsikėlus ryte; dienos metu )
3. Pastovus miego režimas
4. Per dieną išgerti bent 8 puodelius vandens ( 1,5 – 2l )
5. Naudotis pietų miegu ( 10-45 min )

Taip pat knygoje aprašyta, kaip veikia miego mechanizmas, kuo reikšminga kūnų temperatūros kaita, kaip greičiau užmigti, dušo poveikis miegui( ryte rekomenduojamas karštas dušas, vakare šaltas(bent 1h prieš miegą)),  kavos, alkoholio žada miego sistemai, nevalgyti 3h prieš miegą ir t.t.

Artimiausiomis dienomis išbandysiu šią metodiką ir aprašysiu bandymo rezultatus:)

Susiję įrašai

• Napoleon Hill: Think and Grow Rich
• The Big Short: Inside the Doomsday Machine
• Investuotojo išpažintis, arba ką nutyli banko konsultantas.
• Where are the Customers’ Yachts?
• „Getting To Yes“ / Derybų Patarimai

Per kelias dienas perskaičiau Fire your stock analyst:…“. Knygoje rašoma apie akcijų analizavimo būdus, rodiklių skaičiavimą, yra pateikta ir autoriaus analizės sistema. Puikus įrankis norint tobulinti Fundamentalios analizės žinias. Remtasi praktiniais pavyzdžiais. Nors ir pritaikyta labiau USA, bet perskaityti tikrai verta

Susiję įrašai

• The Big Short: Inside the Doomsday Machine
• Investuotojo išpažintis, arba ką nutyli banko konsultantas.
• Where are the Customers’ Yachts?
• Liar’s poker by Michael Lewis
• A. Elder: Come into my trading room