Justas Šaltinis » Filmai

Filmų apžvalga #7 – Enron: The Smartest Guys in the Room

Justas — Mon, 10 Jan 2011 07:51:02 +0000

Tikriausiai visiems, bent truputį besidomintiems finansais ir investavimu, teko girdėti apie Enron, didžiausią energetikos kompaniją Amerikoje, kuri skandalingai bankrutavo 2001 metais. Taip pat ir apie audito kompaniją Arthur Andersen, kuri tuo metu buvo pati gerbiamiausia ir ilgiausiai rinkoje veikianti bendrovė, tačiau bankrutavo tuoj pat po Enron korporacijos žlugimo. Nežinantiems arba norintiems sužinoti daugiau, rekomenduoju pažiūrėti šį dokumentinį filmą ir pasimokyti iš vieno iš didžiausių tų laikų finansinių skandalų.

Enron, kurio šūkis „ask why“, per 16 metų savo turtą padidino 6.5 karto, nuo 10 mlrd. USD iki 65 mlrd. USD, tačiau bankrutuoti sugebėjo per 24 dienas. Kompanijos šūkis ragino klausti ir domėtis, tačiau tik keletas įžvalgių asmenų pasinaudojo šia galimybe…

Vienas iš pagrindinių filmo ir istorijos veikėjų Jeffrey Skilling tapo kompanijos vadovu su sąlyga, kad kompanijai bus leista naudotis mark-to-market sąskaitybos principais, kurie leidžia neuždirbtą pelną iš investicinių projektų užskaityti kaip galutinį, nors kontraktai buvo pasirašyti ir jų finansinė sėkmė – neaiški. Kita įdomi J.Skilling idėja – įsteigti komitetą, kuris kasmet įvertintų kompanijos darbuotojus ir atleistų 15% prasčiausiai įvertintų, taip išlaikydami ir pasilikdami tik labiausiai kompetetingus ir konkurencingus darbuotojus.

Enron kompanijos akcijos kilo kaip ant mielių, o dot-com burbulo metu jos tiesiog šovė į viršų. Bendrovės vadovai viską suplanavo taip, kad kompanija „uždirbtų“ šiek tiek daugiau pelno, nei tikėjosi finansų analitikai, ir taip išlaikė teigiamą akcijų kainos kryptį. O tuo tarpu aukščiausi kompanijos vadovai išsigrynino milijonus dolerių pasinaudodami jiems suteiktais akcijų opcionais. Bendrovė išlaikė pelningos kompanijos įvaizdį nepaisant kai kurių nesėkmingų investicijų: elektrinės statybos Indijoje, kurioje vartotojai neišgalėjo įpirkti jiems pagamintos elektros energijos, video-on-demand paslaugos, ar bandymo biržoje prekiauti orų ateities keitimo sandoriais (angl. futures). Tačiau mark-to-market principas leido visoms Enron įmonėms „dirbti“ pelningai.

Enron taip pat „sėkmingai“ paskatino elektros rinkos reguliavimo panaikinimą Kalifornijoje, kas kompanijai leido uždirbti dar didesnius pelnus, o valstijai kentėti nuo nuolatinių elektros tiekimo sutrikimų ir staigaus elektros kainų augimo. Kompanija reguliuodavo elektros gamybą, dirbtinai sukūrė jos stygių, ir iš to uždirbo milijonus…

Dar daugiau istorijų galite išgirsti pažiūrėję minimą filmą ar paskaitę knygą panašiu pavadinimu.

O kuo Enron skandalas yra panašus į pasaulinę finansų krizę? Ogi abu įvykius sieja panašios aplinkybės: masinis išvestinių priemonių naudojimas, milžiniškas rizikos apetitas, vadovų ir darbuotojų godumas, perdėtas pasitikėjimas ir galiausiai – rinkos reguliavimo panaikinimas (angl. deregulation).

Ir pabaigoje norėčiau pateikti Jeffrey Skilling, Enron vadovo ir įkūrėjo, citatą iš vieno vidinio darbuotojų susirinkimo:

Jeffrey Skilling: Oh I can’t help myself. You know what the difference between the state of California and Titanic? And this is being webcast, and I know I’m going to regret this – at least when the Titanic went down, the lights were on.

Susiję įrašai

Filmų apžvalga #6 – Wall Street 2: Money Never Sleeps

Justas — Wed, 29 Sep 2010 19:25:58 +0000

Filmą Wall Street: Money Never Sleeps norėjau pamatyti tik pasirodžius jo pirmajam trailer’iui, tačiau iki to momento dar reikėjo gerokai palūkėti, o esantiems Lietuvoje laukimas prailgs dar trimis mėnesiais (apie tai įrašo pabaigoje…) Tačiau užvakar turėjau galimybę pasimėgauti 2h filmo trunkančiu veiksmu, kuris žiūrovus sugrąžino į 2008 metų įvykius. Trumpas patarimas prieš einant žiūrėti šį filmą – siūlyčiau arba iš naujo peržiūrėti pirmąją Wallstreet dalį, arba perskaityti jo aprašymą, kad prisimintumėte filmo scenarijų ir lengviau suprastumėte kas, kaip ir kodėl vyksta.

Pagrindinis filmo veikėjas, Gordon Gekko, grįžta iš kalėjimo už praeityje įvykdytus neteisėtus akcijų pirkimo/pardavimo sandorius pasinaudojant vidine informacija (ang. Inside information), bei kitus nešvarius darbelius. Ir… atsiduria 2008 metų įvykių sūkuryje, kai akcijų rinkas ištinka milžiniškas kritimas, ant bankroto ribos atsiduria dauguma JAV bankų, kredito rinkos išsenka per savaitę, ir rodos, nenumaldomai artėja finansinis krachas. Žinoma, ganėtinai keista žiūrėti vaidybinį filmą apie neseniai praėjusius įvykius jau žinant jų pasekmes. Tačiau vidiniai bankų vadovų pokalbiai ir FED susirinkimo metu diskutuojamos temos vis tiek sugeba užgniaužti kvapą…

Jake Moore, jaunas makleris, siekiantis karjeros investicinėje bankininkystėje, susibendrauja su savo merginos tėčiu Gordon Gekko, kuris bando įtikinti finansų pasaulio žmones atsipeikėti ir suprasti, kokia milžiniška finansų krizė ateina… Gordon Gekko savo kalbą (kurios ištrauką galite pamatyti ir trailer‘yje) baigia šiuo posakiu: „Somebody reminded me saying greed is good… Now it seems it’s legal“.

Žinoma, kaip ir pirmoje dalyje, šiame filme vyks įvairios manipuliacijos akcijų kainomis bandant neigiamai paveikti vieną ar kitą kompaniją, meilės intrigos, išdavystės ir panašiai. Tad visiems besidomintiems akcijų rinkomis vienareikšmiškai rekomenduoju pažiūrėti šį filmą.

P.S. Galbūt kas nors iš skaitytojų yra susidūrę ir galėtų paaiškinti šį keistą fenomeną: Pasaulinė filmo premjera įvyko rugsėjo 24d., taip pat ir Latvijoje, tačiau Lietuvoje šio filmo premjera bus tik lapkričio 26d. Sąnaudų taupymas, vertėjų trūkumas ar…?

Susiję įrašai

Filmų apžvalga #5 – Million Dollar Traders

Justas — Mon, 22 Mar 2010 14:49:12 +0000

Anton Kreil, turintis 16 metų prekiavimo patirties akcijų biržose , kartu su Lex Van Dam nusprendė sukurti realybės šou, išrinkti 8 visiškus naujokus akcijų rinkose ir jiems leisti valdyti 1 mln. svarų sterlingų rizikos fondą (ang. hedge fund). Kriterijai kandidatams buvo tik du: mokėjimas suvaldyti stresą ir puikūs matematiniai įgūdžiai (pvz.: mokėti mintinai suskaičiuoti, kiek bus 32 x 32). Šiuos reikalavimus atitikę kandidatai dalyvavo kelių savaičių mokymuose, kuriuos vedė Cityje dirbantys profesionalai. Realybės šou vyko tuo metu, kai naftos kainos siekė visų laikų aukštumas.

Trijose filmo serijose aiškinama, kodėl, pavyzdžiui, negalima pirkti vienos akcijos už visus pinigus, nebent esi 100% įsitikinęs jos ateities perspektyvomis. Taip pat mokiniai mokosi analizuoti akcijų rinkas: pavyzdžiui, jie parduoda skolon (ang. Short sell) aviabendrovių akcijas po žinių apie karo veiksmus ir brangstančią naftą, tikėdamiesi mažesnio aviabendrovių pelno ir jų akcijų kainų kritimo.

Filmo metu žiūrovai supažindinami su daugybe finansinių terminų, rodoma spekuliantų kasdienybė, aiškinama apie teigiamą ir neigiamą požiūrį į prekybą, bandymą kovoti su stresu, darbuotojų atleidimą po pastovių nesėkmių akcijų rinkose, bendravimą su makleriais ir kitais žmonėmis.

Per du mėnesius mokinių valdomas rizikos fondas sugebėjo sugeneruoti neigiamą 2.4 % grąžą, kai tuo pačiu laikotarpiu kiti rizikos fondai patyrė dvigubai didesnius nuostolius.

Ar rekomenduoju pažiūrėti šį filmą? Ir taip, ir ne. Per tris valandas sužinoti būtų galima daugiau, pavyzdžiui, skaitant ar naršant internete, tačiau pradedantiesiems tai turėtų būti puikus laiko praleidimo būdas ir galimybė šį tą išmokti apie akcijų rinkas ir finansus.

Klausimas, neraminęs mane viso filmo metu: kodėl traderiai vis dar naudojasi maklerių paslaugomis (t.y. prekiauja telefonu), o ne internetu ?

Susiję įrašai

Filmų apžvalga #4 – Wall Street Warriors

Justas — Fri, 12 Jun 2009 19:20:16 +0000

Tikriausiai tai bus paskutinis įrašas su antrašte „Filmų apžvalga“. Šįkart jis net šiek tiek neteisingai atspindi įrašą, nes tai ne filmas, o dokumentinis realybės šou – serialas.

„Wall Street Warriors“ – tai serialas apie Wallstreet’ą ir įvairius žmones šiame sektoriuje: pradedant nuo ką tik universitetą baigusio jaunuolio, kuris užsiiminėja day trading’u ir planuoja įkurti savo rizikos (hedge) fondą bei pritraukti turtingų potencialių individualių investuotojų ir baigiant market maker’iu. Seriale parodoma kokios svarbiausios užduotys kamuoja įvairios profesijos žmones, paaiškinamos įvairios Wallstreet sąvokos (Gekko Style, Dead Cat Bounce, Naked Short,…), demonstruojama day trading prekyba naudojant techninę analizę, primenami įvairūs istorijos faktai apie Wallstreet, demonstruojama prekyba NYSE pastate, kur žmonės vis dar šūkauja ir prekiauja naudodami rankų ženklais (niekaip nesuprantu kodėl jie vis dar naudojami? :/)

Labai prajuokino vieta, kuomet buvo imamas interviu iš Astrology Fund Inc. (Taip pat galite nueiti į jų internetinę svetainę ir pažiūrėti jų pagrindines prognozes: „Gold is the answer in 2009″), investicinio fondo, kuris savo investavimą grindžia pagal žvaigždžių išsidėstymą, judėjimą ir dar keletą astrologijos elementų. O dar linksmesnė vieta buvo kai sandorių sudarinėtoja (deal maker) paprašė atnešti 2007 metų prognozes, ir atnešė lygiai tokią pačią kaip ir 2006 metų prognozę tik su pakeistais metais. :)

Pirmasis sezono filmavimas vyko 2006 metų vasara ir rudenį. Tuo tarpu spėjo išeiti ir antrasis sezonas, kuriame atvaizduojami 2007-ųjų pabaigos įvykiai. Na ir galiausiai – trečiasis sezonas kuriamas pačiu laiku – 2008 gruodis – 2009 pradžia, tačiau kol kas jis dar nepasirodė TV ekranuose.

Visas pirmo ir antro sezono serijas galima žiūrėti nemokamai „Hulu“ internetinėje svetainėje.

Gero žiūrėjimo ir laukime tęsinio:)

Susiję įrašai

Filmų apžvalga #3 – Wallstreet

Justas — Sat, 25 Apr 2009 23:10:44 +0000

Šį nuostabų savaitgalį nusprendžiau pagardinti senu, bet iš ties geru filmu – Wallstreet. Puiki proga filmą pažiūrėti „kitomis“ akimis, kadangi pirmąkart jį mačiau dar būdamas 15-16 metų, tad daugelio dalykų pilnai nesupratau. Filmo trukmė net dvi valandos, tad pasiruoškite lengvų užkandžių :)

Filmo veiksmas vyksta New York’e 1980′aisiais. Pagrindinis herojus, Bud Fox, yra pasiryžęs padaryti betką, kad tik iškiltų investicijų srityje. Pavykus susitikti ir „įsiūlyti“ save stambiam Wallstreet’o žaidėjui, Gordon Gekko, Bud’is pradeda kilti karjeros laiptais naudodamasis vidine informacija prekyboje (inside trading), kurią gavo iš savo tėvo, kuris dirba ir dirba toje kompanijoje. Tuo tarpu Gekko yra dar žinomas kaip kontrolinių akcijų paketų pirkėjas (corporate raid).

Pasinaudodamas balsavimo teisėmis, jis stengiasi padidinti akcijų vertę vienu iš šių būdų: pakeisdamas aukščiausio lygio vadovus, mažinant operacijas, apkarpant biudžeto išlaidas ar tiesiog likviduojant kompaniją. Bud’is turėdamas vidinės informacijos pasiūlo Gekko nusipirkti dalį akcijų ir taip pasipelnyti iš galimybės plėsti verslą, nes įmonei grąžinama teisė vykdyti vieklą, o taip pat ir gautos nuolaidos iš profesinės sąjungos. Tačiau tuo tarpu Gekko nusprendžia įsigyti kontrolinį paketą ir parduoti visą įmonės turtą ir pasipelnyti iš didelių atidėjimų pensijų fondams, kurie numatomi panaudoti esamiems darbuotojams. O likvidavimas reikštų, kad visi įmonės darbuotojai liktų bedarbiais. Supratęs kad juo buvo pasinaudota ir visa kaltė dėl įmonės likvidavimo kristų ant jo pečių, Bud’is nusprendžia sutrukdyti šiam planui ir demaskuoti Gekko…

Veiksmas tęsiasi…

Susiję įrašai

Filmų apžvalga #2 – Boiler Room (Rizika)

Justas — Sun, 19 Oct 2008 20:29:16 +0000

Antrasis filmas, kurį rekomenduočiau visiems besidomintiems investavimu, akcijų rinkomis – Boiler Room arba Rizika, yra kiek labiau žinomas filmas ir žymiai lengviau randamas interneto erdvėje (net ir per TV3 kadaise rodė). Filmas paremtas tikra istorija, kuri įvyko 1990 metais, Amerikoje.

Filmas sukasi apie vieną vaikinuką – Seth Davis (išmestą iš koledžo), kuris turi nelegalų kazino ir dėl to susipyksta su savo tėvu, kuris yra gerbiamas advokatas. Jaunuoliui pasiūloma įsidarbinti maklerių įmonėje J.T. Marlin ir dėl noro įtikti savo šeimynai jis priima šį pasiūlymą. Pagrindinis jo ir kitų darbas – telefonu siūlyti pirkti vertybinius popierius. Melas, išgalvoti statusai padeda lengviau parduoti akcijas.

J.T. Marlin vykdo taip vadinamą „pump and dump“ suktybę ( kuomet įmonė pirma nusiperka akcijų ir vėliau jas siūlo savo klientams (taip sukeldami dirbtiną paklausą); Kuomet klientai jų įsigyja, įmonė parduoda savas akcijas ir klientams nebelieka beveik nieko (paklausos nulis); ši apgavystė dažniausiai vykdoma su penny stock („centinės“/beveik bevertės akcijos)).

Karta jaunasis makleris pamiršo savo laptopą ofise ir sugrįžęs ten pamatė vaizdą, kuris jap sukėlė įtarimą: vienas darbuotojas naikino visus tos dienos dokumentus, vėliau jis surado bendrovę kurios akcijomis prekiavo, o ten buvo tik iškaba su bendrovės pavadinimu ir jokia veikla nebuvo vykdoma. Dar vėliau pasekęs savo bosus išsiaiškino, kad bendrovė turi įsigijusi patalpassu daugybę telefonu ( jai atsitiktų „netikėtų“ dalykų ir jiems staiga reikėtų persikelti). Tuo metu kai Seth’as nusprendžia, kad jam pats laikas išeiti iš šios kompanijos, FBI jį sulaiko ir vietoj kalėjimo pasiūlo bendradarbiauti. Su jo pagalba kompanija ir darbuotojai areštuojami.

Tačiau lyginti filmo turinį su Rogue Trader nelabai išeitų, bet pasižiūrėti tikrai verta ;)

Susiję įrašai

Filmų apžvalga #1 – Rogue Trader

Justas — Tue, 14 Oct 2008 09:27:40 +0000

Suradęs šiek tiek laiko laisvo laiko nusprendžiau padaryti filmų susėjusių su ekonomika/finansais/investavimu peržiūras ir parašyti trumpas apžvalgas apie juos. Savo kolekcijoje turiu tris filmus ir vieną serialą: Wallstreet, Rogue Trader, Boiler room ir Wallstreet Warriors. Jeigu reikia kurio nors iš filmų – rašykit, bandysiu persiųst/įrašyt/patalpint.

Pradėsim nuo Rogue Trader, kurio ilgiausiai teko ieškoti ir tiesa sakant, ne pats ir radau :)

Filme pasakojama istoriją apie Barings Bank ( Įkurtas 1762, bankrutavo 1995 ), vieną iš seniausių Anglijos banko, žlugimą, kurį sukėlė vieno banko darbuotojas – Nick Leeson, kuris spekuliuodamas ateities sandoriais patyrė 827 mln. svarų sterlingų nuostolį.

Nick Leeson pradėjo kilti karjeros laiptais poto kai buvo pasiųstas į Indonezija „sutvarkyti“ obligacijų, kurios išleistos su neteisingais kiekiais, pavadinimais ir neatitinka tikrų sandorių. Puikiai susitvarkęs su užduotimi, Nick’as gavo leidimą įkurti prekybos padalinį Singapūre.

Visos bėdos prasidėjo nuo vieno jo ko.mandos nario, kuris vietoje ateities sandorių pardavimo, padarė pirkimą, tai bankui kainavo £20,000. Tačiau Nick nenorėjo atskleisti nuostolių banko vadovams ir sukūrė 88888 sąskaitą, kuri buvo naudojama „klaidų taisymui“. Šios sąskaitos pagalba jam pavykdavo nuslėpti nuostolius nuo London’o. Kartais jam pavykdavo 88888 sąskaitą atstatyti iki nulio, ir uždirbti milžinišką pelną ( 1/5 visos banko grupės) , tačiau vėliau sekė tik gilus nuotolis, kuris pasiekė £827 mln. Tuo metu kai jo nuostoliai didėjo, Nick’as „turėjo“ daryti arbitražą (pirkti vienoje biržoje, parduoti kitoje, arba priešingai) tarp Osakos ir Singapūro biržų, todėl jam buvo suteikiamos didžiulės sumos (nes pelnas iš arbitražo siekė labai mažą procentinę dalį nuo viso sandorio), kurias jis naudodavo pradinėm ateities sandorių įnašui sumokėti. Tašką visai šitai istorijai padėjo žemės drebėjimas, kuris nusmukdė rinką, kai tuo tarpu Nick Leeson statė už rinkos kilimą.

Nick Leeson buvo spekuliantas ir tuo pačiu metu prekybos operacijų padalinio vadovas. Normaliomis sąlygomis vienas žmogus negalėtų užimti dviejų pareigų. Pasinaudojęs tokia situacija, Nick’as galėjo prekiauti be priežiūros…