Neseniai pasibaigė makroekonomikos kursas, tad su komanda turėjome parašyti raportą pasirinkta tema. Šiuo metu su didžiausiomis ekonomikos problemomis Baltijos šalyse susiduria Latvija, tad ir raportas buvo apie šią šalį: Latvijos konkurencingumo praradimas:… . Pasidalinsiu su jumis faktais ir išvadomis, kurias suradome berašydami šį raportą.
Periode nuo 2000-ų iki 2008-ų Latvija sugebėjo pasiekti naujus ekonomikos augimo rekordus Europoje, tačiau toks augimas buvo galimas tik vidiniu ir išoriniu disbalansu. Tuo tarpu infliacija 2008 metais taip pat sumušė rekordus – 15.38 %, o nedarbo lygis 2007 metų pabaigoje buvo nukritęs net iki 5.3%. Einamosios sąskaitos deficitas išsiplėtė net iki 25%.
Po įstojimo į Europos Sąjungą pastebimą darbo jėgos dalis išvyko į užsienio šalis, o tai privedė prie nedarbo lygis, kuris nukrito žemiau natūraliojo nedarbo lygio, ir tai turėjo įtakos darbo užmokesčio kilimui, nes įmonės norėdamos išlaikyti darbuotojus turi mokėti didesnius atlyginimus. Tačiau darbo užmokesčio kilimas be produktyvumo augimo turi ryškų neigiamą efektą išoriniam konkurencingumui, nes produktai pagaminti šalies viduje tampa brangesni.
Kaip matome iš pateiktų grafikų, gamybos sektorius nukentėjo labiausiai ir skirtumas tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo pasimatė jau 2007 metais, o kaip žinome šios įmonės dažniausiai daugiausiai prisideda prie eksporto.
Kadangi Latas yra pririštas prie euro, tai nominali jo vertė nekinta, todėl paskaičiavome realųjį efektyvųjį pasikeitimo santykį (Real Effective Exchange Rate) naudojant skirtingus kainų indeksus norint patikrinti ar Latvija prarado konkurencingumą dėl stabilaus Lato ir Euro kurso.
CPI (Consumer Price Index)- Vartotojų kainų indeksas, skaičiuojamas imant visų vartotojiškų prekių vidurkius įskaitant importuotas ir pagamintas viduje. Tuo tarpu PPI (Producer Price Index) pagrinde ima didmenines kainas, už kurias įsigyja medžiagas/prekes naudojamas gamyboje.
Kaip matome iš grafiko, Latas per du paskutinius metus pabrango net 20-30%, o tai turėjo neigiamą įtaką eksportui, nes prekės pagamintos viduje tapo brangesnės užsieniečiams. Krentant eksportui einamosios sąskaitos deficitas didėjo, o jį reikia finansuoti (krizės metu tai padaryti tampa ganėtinai sunku, dėl išaugusios šalies rizikos (žinoma, šiuo metu deficitas mažėja, nes smarkiai krenta importas dėl sustojusio vartojimo…)). Pagrindinėse šalyse, su kuriomis Latvija vykdo prekyba, valiutos arba buvo devalvuotos, arba prarado savo vertę ir taip sugebėjo bent dalinai susigrąžinti savo konkurencingumą. Latvija nusprendė eiti kitu keliu ir išvengti Lato devalvacijos naudojant vidinę devalvaciją arba atlyginimų (& darbo vietų) mažinimo proceso…
Jeigu kam nors įdomu paskaityti visą 47psl. raportą – parašykit.
gegužės 10th, 2009 at 9:56 am
Vistiek kazkaip manau, kad tos vidines devalvacijos jiem nepakaks…
gegužės 10th, 2009 at 4:12 pm
O nemanai kad Lato devalvacija privestų ir prie Lito devalvacijos ?
Tuo tarpu PB ir TVF leido Latvijai turėti didesnį biudžeto deficitą, tad tai galima laikyti ženklu, kad šalis turėtų gauti sekančius pervedimus.
gegužės 16th, 2009 at 4:33 pm
Beveik neimanoma grafiku iziureti(man reikejo pasididinti vaizda dvigubai). „Kaip matome iš grafiko“, taigi kad nematome ;)
gegužės 16th, 2009 at 10:57 pm
Na pas mane tai jie matosi net ir nedidinant, o jeigu taip neįmanoma įžiūrėti, galima paspausti ir pamatyti originalų dydį ;)
gegužės 26th, 2009 at 5:42 pm
Kiek Justai gavai is makro reporto?
gegužės 26th, 2009 at 5:47 pm
Labai idomus tavo blogas, Saltini.
Bet ka atradot tokio, ko nepasake Morten’as?
Bei kas is to, kad konstatuoji fakta, kad Latvija prarado konkurencinguma (pasakyk tai bankrutavusiom bendrovem – pamatysi ar nustebs), geriau pasakyk kaip galima butu ji susigrazint? Ir ka nors kieciau nei pvz. padidinti produktyvuma arba mazinant islaidas didinti darbuotoju nasuma…
Labai laukiu atsakymo
gegužės 26th, 2009 at 5:52 pm
Dzien Dobre,
Jeschze Polsha nesginela. Smakujte.
M*V = P*Y
czytamy swoim blogu nawet w Polsce.
Lubimy go bardzo.
Proszę wyjaśnić, może więcej na temat Żydów?
powodzenia
gegužės 26th, 2009 at 7:41 pm
to EJ,
Iš Morten’o gavom 200, po anglų dep – 194..
to Aurimas Rūstusis,
Gaila, kad teks tave nuvilti su šiuo atsakymu, bet nieko naujo iš tiesų ir neradom, tik apskaičiavom daugiau kintamųjų kurie įtakojo konkurencingumo praradimą, ir kurių nebuvom palietę Makroekonomikos kurso metu.
O kad pasakyti ką konkrečiai šalis turėtų daryti tai tikrai nėra mano kompetencijoje ir basic makroeconomikos žinių tam neužtenka…
to król Polski,
Since you are from SSE Riga, you can freely use english for your nonsense.