Gru 3

Tikriausiai kiekvienam teko girdėti apie Zimbabvę, šalį, turėjusią vieną iš didžiausių hiperinfliacijų pasaulyje. Nors neabejotinai graži ir įspūdinga šalis XX amžiaus pabaigoje turėjo efektyvų valdžios aparatą ir buvo pripažįstama kaip pažangiausia to kontinento valstybė, tačiau viską sugebėjo sugadinti vienas žmogus – Robert Mugabe, Zimbabvės prezidentas, kuriam bevaldant ir prasidėjo chaosas.

Didžiausias Zimbabvės prekybos partneris buvo ir yra Pietų Afrika, iš kurios būdavo gaunama užsienio valiutos už eksportuojamus mineralus, agrokultūros produktus, taip pat iš turizmo ir kasybos sektoriaus, pastarasis buvo ypač pelningas. Iki problemoms prasidedant, ekonomikos augimas siekė 4-5 procentus per metus.

Ekonomikos nuosmukis

Vienu metu šalis turėjo daugiau problemų nei sugebėjo sutvarkyti jos valdžia: sausra, nustekenusi agrokultūros sektorių, Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) spaudimas vykdyti įsipareigojimus už suteiktą paramą, karas su Kongu, išeikvojęs ir taip merdėjančiai ekonomikai reikalingas lėšas, ir galiausiai 4000 baltųjų ūkininkų iškėlimas po neaiškaus ir nesąžiningo žemės plotų perskirstymų 2000 – aisiais.

LT

Privatus verslas tapo smarkiai suvaržytas dideliais mokesčiais ir įvairiais tarifais ir tapo nekonkurencingas ir dėl stipraus valstybinių įmonių subsidijavimo. Valdžios išlaidos siekė net 56% GDP, ir buvo finansuojamos spausdinant pinigus, kas ir sukėlė hiperinfliaciją. Darbo rinka buvo griežtai kontroliuojama, darbuotojo samdymas ir atleidimas tapo ypač sudėtingas procesas (pavyzdžiui norint atleisti darbuotoją jam reikia sumokėti net ~532 savaičių darbo užmokesčio išmoką).

1998 metais infliacija nuo buvusios 32%, 2007 metų gale jau siekė 150,000% (TVF apskaičiavimas) o piką pasiekė 2008 –tųjų liepos mėnesį – 231,000,000%. (remiantis oficialia statistika). Po tokių infliacijos šuolių nebetiko ir senos kupiūros, tad jas teko pakeisti naujomis: 100 milijardų Zimbabvės dolerių kupiūra. 2008-tųjų lapkritį neoficialiais duomenimis infliacija siekė 516 kvintilijoną procentų; kitaip tariant, kainos padvigubėdavo kas 1.3 dienos (didesnė infliacija buvo tik Vengrijoje 1946 metais, kai kainos padvigubėdavo kas 15 valandų).

RT

2005 metais valdžia leido sugrįžti baltiesiems ūkininkams, tačiau jų buvusios derlingos žemės nebeliko.Valdžia situaciją švelnino 2007-aisiais, kai leido pasirašyti ilgalaikius žemės nuomos kontraktus su ūkininkais, tačiau greitai valdžia pakeitė savo požiūrį ir žėmės plotai vėl buvo konfiskuoti.

2005 metais vidutinio Zimbabvės gyventojo perkamoji galia nukrito iki 1953 metų lygio, o per visą Zimbabvės egzistavimo laikotarpį savo valiutą pervertino daugiau nei 100 kartų, o skirtingų valiutų paskutinį dešimtmetį buvo net keturios. Taip pat vienas iš įdomesnių, bet ir liūdnesnių demografinių faktų: 1990 m. vidutinė gyvenimo trukmė siekė apie 60 metų, tačiau dabar ji yra vos 33 metai.

Kaip buvo sustabdyta hyperinfliacija?

Skatinant ekonomiką ir stabdant infliaciją 2009m sausio 1d. šalies valdžia nusprendė įsivesti US dolerį (dolerizacija), kaip teisėta atsiskaitymo valiutą, o 2009m. liepos 1d. oficialiai sustabdytas Zimbabvės dolerio galiojimas ir šalyje pradėti plačiai naudoti US doleriai kartu su kitomis valiutomis naudojamomis prekybai. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo – tik pradėjus naudoti dolerius, infliacija nukrito žemiau nulio. Nors tai ir teigiama naujiena, tačiau užsienio investuotojai vis dar įtariai žiūri į šią šalį dėl įstatymų, neužtikrinančių užsienio investicijų saugumo.

Gru 1

Geros dienos pradžiai:

Tradicinis kapitalizmas – Jūs turite dvi karves. Vieną parduodate ir nusiperkate bulių. Jūsų banda pasidaugina ir ekonomika auga. Jūs parduodate visą bandą ir išeinate į pensiją gyventi iš pajamų gautų už karves.

Amerikiečių korporacija – Jūs turite dvi karves. Vieną parduodate, o kitą priverčiate duoti pieno už keturias karves. Jūs nustembate, kai karvė miršta.

Prancūzų korporacija – Jūs turite dvi karves. Einate streikuoti, nes norite trijų karvių.

Japonų korporacija – Jūs turite dvi karves. Jūs jas pertvarkote ir sumažinate iki 1/10 originalaus dydžio ir priverčiate duoti pieno už 20 karvių. Tada jūs sukuriate protingos karvės animacinį paveiksliuką, pavadintą Cowkimon(tm) ir pardavinėjate visame pasaulyje.

Vokiečių korporacija – Jūs turite dvi karves. Jūs pertvarkote jas taip, kad gyventų 100 metų, valgytų kartą per mėnesį ir dar pačios pasimelžtų.

Britų korporacija – Jūs turite dvi karves. Abi pamišusios.

Italų korporacija – Jūs turite dvi karves, tačiau jūs nežinote kur jos yra, todėl einate pietauti.

Rusų korporacija – Jūs turite dvi karves. Jūs jas skaičiuojate, ir staiga pamatote, kad turite 12 karvių, skaičiuojate dar kartą – 42 karvės. Tada jūs dar kartą skaičiuojate ir gaunate 12 karvių. Baigiate skaičiuoti ir einate išgerti dar vieną Vodkos butelį.

Šveicarų korporacija – Jūs turite 5000 karvių, tačiau nei viena nepriklauso jums. Jūs imate fiksuotą mokestį už jų saugojimą.

Hindų korporacija – Jūs turite dvi karves. Jūs garbinate jas.

Kinų korporacija – Jūs turite dvi karves ir 300 žmonių joms melžti. Teigiate turintys visišką užimtumą, aukštą galvijų produktyvumą ir suimate žurnalistą, kuris paskelbė tikruosius skaičius.

Arkansaso korporacija – Turite dvi karves. Ta po dešine ganėtinai graži.

Enron korporacija – Turite dvi karves. Jūs parduodate tris karves savo valdomai listinguojamai kompanijai, naudodamas svainio pasirašytais kredito dokumentais. Tada įvykdote skolos/nuosavybės apsikeitimo (Swap) sandorį kartu su bendru pasiūlymu, kad atgausite 4 karves su mokesčių lengvata 5 karvėms. 6 karvių pieno teisės yra perduodamos per tarpininką į kompaniją įkurtą Kaimanų salose ir kurią valdo dauguma Enron akcininkų, kurie parduoda teises į visas 7 karves atgal listinguojamai kompanijai. Metinėje ataskaitoje rašoma, kad kompanija turi 8 karves + 1 opcioną dar vienai karvei. Balansų lentelė nepateikiama su oficialiu pranešimu. Minia perka jūsų bulių.

Arthur Anderson, LLC – Jūs turite dvi karves. Jūs pradanginate visus dokumentus susiejusius su Enron karvėmis. Jūs paimate dvi karves iš Enron už konsultavimą ir teigiate, kad Enron turi 9 karves.

Kapitalizmas bendrai: Jūs turite dvi karves. Jūs melžiate jas, bet pieną išpilate į griovį, kad išlaikytumėte jo rinkos kainą.

Pasiskolinta iš The Manbottle Library

Spa 16

Žurnalas „TheEconomist“ nuo senų laikų naudoja Big Mac’o arba mėsainio indeksą, norėdamas apskaičiuoti valiutos pervertinimą arba neįvertinimą lyginant mėsainio kainą su to pačio mėsainio kaina kitose šalyse. Šis mėsainis pasirinktas dėl kelių priežasčių: jis parduodamas daugelyje šalių, o gamybai naudojama įvairūs vietiniai komponentai: duona, mėsa, daržovės…

Vienos kainos dėsnis (ang. Law of one Price (LOOP)) teigia, kad egzistuojant efektyviai rinkai, identiškų prekių kainos skirtingose šalyse turėtų būti tokios pačios ir visa tai dėl yra globalizacijos ir laisvos prekybos. Tačiau kaip žinome visiškai efektyvių rinkų nėra ir dėl to vienos kainos dėsnis negalioja…

RT

Vos pažvelgę į šį paveiksliuką matome, kad mėsainių kainų skirtumai egzistuoja, o kai kur net ir labai dideli. Jie atsiranda, nes skaičiuojant Big Mac indeksą neįvertinama darbo jėgos, transportavimo ar nekilnojamo turto nuomos kaina, pačio McDonald’o marketingo strategija ar įvairūs mokesčiai.

Perkamosios galios paritetas sako, kad valiutos kursas turėtų išlyginti visus kainų skirtumus ilgalaikėje perspektyvoje. Remiantis naujausiais skaičiavimais (Liepos 16d.) Big Mac Lietuvoje kainavo 7,1 Lt. ir pavertus į dolerius jis kainavo 2,87$; įvertinus kainą Amerikoje, LTL/USD kursas turėtų būti1,99$, nors tądien buvo 2.48 Lt/$. Išvada: Litas neįvertintas daugiau kaip 20%. Pasižvalgius į kaimynus galime rasti panašius rezultatus: Latas neįvertintas 13%, o Estijos Krona taip pat neįvertinta 20%.

Gal tarp tinklaraščio skaitytojų bus Big Mac’o mėgėjų ir galėtų parašyti naujausias kainas ? Pabandytume apskaičiuoti dabartinį Big Mac indeksą. :)

Tuo tarpu beskaitant popierinį TheEconomist, pastebėjau kad pačio žurnalo kainos skiriasi priklausomai nuo to kuriouje šalyje jis pardavinėjamas. Standartinė žurnalo kaina – 5,5 Euro ( arba 19 Lt.) ir atrodo turėtų būti logiška, kad šalyse kur nacionalinė valiuta pririšta prie Euro, kaina turėtų būti tokia pati, deja…

Lietuvoje žurnalas kainuoja 23,10 Lt., Latvijoje – 20,68Lt. (4,25 Latai), Estijoje – 20,30Lt. (92 Kronos). Atlikus šiuos paprastus apskaičiavimus peršasi mintis „Nejaugi Lietuva turėjo/turi didžiausią devalvacijos rizika?“, o gal skaitytojai iš Lietuvos gali šiek tiek permokėti, ar tiesiog žurnalas naudojasi savo indeksu ir taip nustatinėja kainas, nes ji gavosi apytiksliai 21% didesnė.

Rgp 21

Vakar FT.com pristatė interaktyvią finansinę orų prognozę – tai Europos šalių žemėlapis su realiojo bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenimis. Pasirinkę norimą šalį gausime dviejų metų realųjį metinį (y-o-y) BVP augimą ir ateities augimo/smukimo prognozę ateinantiems metams. Patenkinant smalsumą galite pasirinkti kelias datas ir palyginti kaip skyrėsi prognozuojamas BVP (tiesa, galima rinktis tik Balandžio ir Birželio mėn.).

Ties Lietuva šiuo metu kabo debesėlis su perkūnija, kuris simbolizuoja neaiškią ekonominę padėtį, o mūsų šalies 2009 metų realus BVP turėtų susitraukti 11%, o 2010: -4.7%. Tuo tarpu Latvijoje prognozuojamas dar didesnis kritimas – minus 13,1%. Išbandyti patys galite paspaudę ant paveikslėlio…

Jeigu kam nors iškyla klausimas, kokio velnio dedu nuorodas į visokias tokias interaktyvias programėles, tai atsakymas paprastas – man retkarčiais patinka „pažaisti“ su tokiomis programėlėmis, tad galbūt ir skaitytojams patiks ;) O kai turėsiu laiko sudėliosiu teisingus tag’us ir viską sudėsiu į vieną įrašą ar padarysiu atskirą puslapį.

Geg 20

Kadangi taupymo lakštai jau pradėti platinti, norėčiau aptarti tris gan saugius investavimo instrumentus – taupymo lakštai, euroobligacijos ir indėliai.

Pagaliau LR valdžia sugalvojo, kad skolintis galima ir iš Lietuvos gyventojų mokant tam tikras palūkanas ir taip išlaikyti palūkanas  šalies viduje, o kartu ir  gerinti ekonominę situaciją. Gaila, kad šito nebuvo sugalvota, kuomet valdžia skolinosi už dviženkliuss procentus iš užsienio bankų… Kaip jau tikriausiai teko girdėti, valstybė nuo vakar (gegužės 19d.) pradėjo platinti taupymo lakštus už kuriuos bus mokamos 7,05% metinės palūkanos, o jų išpirkimas numatomas po metų. Kol kas taupymo lakštus galima įsigyti tik internetinėje svetainėje: http://www.vtl.lt bet vėliau numatoma galimybė jų įsigyti ir Lietuvos pašte, ir tiesiogiai banko skyriuose. Emisijos dydis neribotas, tad galite nešti kad ir visas turimas santaupas ;)

Taigi keletas pliusų kuriuos pavyko įžvelgti:

  1. Nėra komisinių mokesčių, kuriuos reikėtų mokėti tarpininkui
  2. Gautos pajamos iš taupymo lakštų nėra apmokestinamos ir deklaruojamos.
  3. Mažesnės rizikos instrumentas, nes jų išpirkimą garantuoja valstybė.
  4. Palūkanos „nusėda“ Lietuvos piliečių kišenėse.
  5. Prieinama kaina, nes nominali vertė lygi 100lt.

Taip pat galima investuoti ir į trijų metų trukmės LR euroobligacijas, kurios šiuo metu siūlo 4,89% metinį pajamingumą (ketverių metų euroobligacijos siūlo 6,5% metinį pajamingumą), tačiau jos jau išplatintos ir dabar vyksta tik prekyba jomis. Pliusai yra tai, kad  Lietuvos Vyriausybė atsakinga už jų išpirkimą, tad garantija  išlieka ta pati(imho), o taip pat jos denominuotos eurais, tad valiutos devalvavimo rizika iš karto išnyksta. Tačiau jų kaina siekia apie 1000eurų, tad daugelis gali neišgalėti įsigyti keletos vienetų (bent jau DnB Nord platina po 5vnt.). O norint parduoti ankščiau nei išpirkimo data, teks prarasti apie 3,5% nuo visos sumos (dėl pirkimo/pardavimo skirtumo)., o jeigu parduosite ankščiau neišlaikę jų vienus metus, teks susimokėti GPM.

Trečioji galimybė – dėti metų trukmės indėlį į lietuviško kapitalo banką  ir gauti nuo 9% palūkanų. Indėliai iki 100k yra apdrausti*, o bankų bankroto tikimybė nėra labai didelė, tad rizikos kaip ir nėra. Net jeigu ji ir egzistuoja, valstybė tikriausiai pultų jį gelbėti (Latvijos Parex banka pavyzdys), žinoma tada indėlių išdavimas būtų užšaldytas keletai mėnesių, dėl apyvartinių lėšų trūkumo.

*Apie vadinamąjį indėlių draudimą: pasižvalgius internete radau, kad šiuo metu LT yra beveik 41 mlrd. Lt įmonių ir privačių asmenų indėlių, iš jų 24 mlrd. Lt yra gyventojų santaupos. Tuo tarpu pravertus Indėlių ir Investicijų draudimo įmonės atskaitą (2007), radau, kad draudimo fondo dydis siekė 847mln.lt (172mln. prieauglis lyginant su 2006) tad, 2008 turėtų viršyti vieną milijardą. Tačiau tai tikrai nėra pakankama suma padengti visiems indėliams. Žinoma, nėra aišku koks procentas indėlių viršija 100k. eurų ribą.

Vis tik džiugu kad taupymo lakštai pradėti platinti, o per pirmą dieną valstybei paskolinta net 384.300 Lt.

« Previous Entries Next Entries »