Kredito reitingų agentūra Standard & Poor’s prieš kelias savaites sumažino Graikijos ilgalaikio vyriausybės skolinimosi reitingą trimis padalomis nuo B iki CCC (Lietuvai suteiktas S&P reitingas – BBB, arba 5-iomis padalomis aukščiau už Graikiją). Ši ir kitos kredito reitingo agentūros prognozuoja, kad padėčiai negerėjant, o politikams nesugebant įtikinti gyventojų susitaikyti su biudžeto išlaidų karpymu, kredito reitingas ir toliau gali būti mažinamas. Tačiau graikai ir toliau protestuoja prieš tolimesnį išlaidų mažinimą (vidutinis atlyginimas viešajame sektoriuje tris kartus viršijo privataus sektoriaus atlyginimą), o Europos galingieji svarsto, kaip išspręsti šią Graikijos skolų krizę nesukeliant dar vienos likvidumo krizės.
Bet kas gi yra tas valstybės bankrotas? Tai labiau teorinė sąvoka, nes valstybės nebankrutuoja, o tik atsisako vykdyti savo finansinius įsipareigojimus kreditoriams, t.y. stambiems užsienio ir vietiniams bankams ir investuotojams, turintiems šios šalies obligacijas ar kitus skolos vertybinius popierius. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys valstybės sprendimą pasiskelbti nemokia, yra per didelis valstybės įsiskolinimas, dažniausiai skaičiuojamas kaip skolos lygis procentais nuo šalies bendrojo vidaus produkto (šiuo metu Graikijos skola siekia 152% BVP), lėtas ekonomikos augimas, kuris neužtikrina pakankamų pinigų srautų palūkanoms mokėti, bei finansų rinkų atsisakymas suteikti papildomus kreditus valstybei.
Sąrašas šalių, kurios nevykdė finansinių įsipareigojimų per paskutinį dešimtmetį, išties ilgas: Urugvajus (2003 m.), Rusija (1999-2000 m.), Dominikos Respublika (2005 m.), Indonezija (2002 m.), Argentina (2001-2005 m.), Pakistanas (1999 m.), Kamerūnas (2004 m.), Belizė (2006-2007 m.), Grenada (2005 m.) ir t.t.
Paanalizavus šių šalių ekonomikos vystymosi raidą po finansinių įsipareigojimų nevykdymo, matoma bendra tendencija: nedarbo lygis ir infliacija mažėja, o bendrasis šalies produktas pradeda augti. Valstybės skolai išnykus, nebereikia skirti milžiniškų sumų jos aptarnavimui, vadinasi, šios sumos gali būti panaudotos ekonomikos skatinimui, nukreipiant resursus į svarbiausias ūkio šakas.
TheEconomist atliktas tyrimas nustatė, kad 5 metų BVP augimas po finansinių įsipareigojimų nevykdymo padidėjo daugiau nei 2%, palyginus su 5 metų BVP augimu prieš paskelbiant valstybės bankrotą. Tačiau vertėtų atkreipti dėmesį, kad valstybių finansinių įsipareigojimų nevykdymas dažniausiai pasireiškia ekonomikos nuosmukio metu, tad ir BVP augimas būna šiek tiek didesnis ekonomikai atsigaunant.
Taip pat nereikia pamiršti ir neigiamo valstybės bankroto padarinio: kapitalo rinkos dažniausiai užsidaro ilgesniam laikotarpiui, per kurį vienas iš labiausiai tikėtinų kreditorių tampa Tarptautinis valiutos fondas (TVF). TVF suteikia paskolą su nedidele palūkanų norma mainais už tam tikrų sąlygų vykdymą, kurias nustato TVF ekonomistai (jos dažniausiai būna susijusios su biudžeto išlaidų mažinimu ir kitomis svarbiomis reformomis). Šalies ekonomikai atsigaunant, investuotojai pradeda įžvelgti pelningas investavimo galimybes, ir taip pradeda vėl skolinti (sakoma, kad finansų rinkų atmintis itin trumpa).
Ar Graikija ir pasaulio galingieji turės ryžto paskelbti šios šalies bankrotą? Svarbiausių sprendimų priėmimas atidėtas iki kito mėnesio, tačiau rinkos ekspertai tikisi, kad Graikija restruktūrizuos savo įsipareigojimus, t.y. išmokės ne visą, bet tik dalį skolos vertybinio popieriaus nominalo (pvz. investuotojai atgaus 50% nuo 1000 Lt. vertės obligacijų), arba paskolos grąžinimą atidės keliems metams (pvz. obligacijų išpirkimo datą nukels keliems metams į priekį).
Šalies bankrotas ar skolų restruktūrizavimas neigiamai paveiktų finansų rinkas, dėl užkrato efekto (ang. contagion effect) nes Graikijos skolos vertybiniai popieriai yra paplitę po visą pasaulį. Didžiausia jų koncentracija aptinkama didžiuosiuose Europos bankuose, tad jie pirmieji susidurtų su likvidumo problemomis, kurios paskatintų staigų akcijų ir kitų vertybinių popierių išpardavimą.
Justas Šaltinis – „Pinigų Karta“, 2011 m. birželio 30 d.
liepos 4th, 2011 at 6:51 pm
Galėjai aprašyti, kas atsitinka valstybei kai ji bankrutuoja (t.y. ar vyksta privatizavimas ar valstybė turi išparduoti savo turtą).
P.S. Anksčiau ar vėliau Graikija vis tiek bankrutuos, nes skolos lygis dėl palūkanų pasidarys nepakeliamas :)
liepos 11th, 2011 at 11:30 am
Valstybės bankrutuoja (default) skirtingai: Šiaurės Korėja nusprendė nevykdyti įsipareigojimų tam tikroms paskolomos ir jas restruktūrizavo; Rusija nevykdė vidinių skolų įsipareigojimų, bet liko mokūs užsienio kreditoriams; Argentina pasiskelbė nemoki ir neišmokėjo jokių skolų.
Vykdyti privatizaciją, arba valstybinio turto pardavimą po valstybės nemokumo paskelbimo būtų gana skausmingas žingsnis, nes privatizacijos ar turto pardavimas būtų vykdomos žemomis kainomis dėl tuo metu esančio neaiškumo šalyje ir daugelio rizikos faktorių, o šalis ateityje prarastų svarbias pajamas. Argentina bandė pritaikyti milžinišką privatizacijos programą, tačiau ir tai jiems nepadėjo išvengti valstybės bankroto.
liepos 23rd, 2011 at 8:22 pm
Puikus straipsnis. Dar labai įdomu, kokią +- reakciją Graikijos bankrotas turėtų euro zonos šalims. :)
liepos 24th, 2011 at 8:43 pm
Remiantis Graikijos obligacijų turėtojų struktūrą, tikėtina, kad Europa nukentėtų labiausiai, nes didžioji dauguma obligacijų yra Europos bankų balansuose. Tad norint išvengti užkrato efekto ir galimos likvidumo krizės, reikėtų šiuos bankus nedelsiant restruktūrizuoti, o tai pareikalautų milžiniškų lėšų iš pagrindinių Europos šalių ekonomikų (Vokietija, Prancūzija).
Graikijos bankrotas susilpnintų euro vertę, nes išplistų nepasitikėjimas ir spekuliacinės kalbos apie galimą Euro zonos iširimą. Tikėtina, kad užsienio investuotojai norėtų perkelti savo turtą iš finansų rinkų Europoje į kitus regionus ir taip išvengti galimo turto nuvertėjimo dėl valiutos svyravimo rizikos. O tai sukeltų neramumų finansų rinkose, o vėliau neramumai persikeltų ir į šalių ekonomikas.
lapkričio 14th, 2012 at 5:41 pm
O galbūt būtų galima išgirsti Jūsų nuomonę apie reitingų agentūras? Svarstoma, jog ES turėtų turėti savo reitingavimo sistemą?Galbūt turite paaiškinimą,kodėl 3 pagrindinės reitingų agentūros yra būtent JAV?Įdomu:)
lapkričio 14th, 2012 at 11:55 pm
Manau, kad reitingų agentūros per šią krizę parodė savo tikrąjį veidą. Ne tik dėl AAA reitingų mortgage-backed securities, bet ir dėl per lėto veikimo, t.y. manau, kad jos labiau diagnozuoja įvykusį faktą, negu išpranašauja ar įspėja apie galimą pavojų. Dažniausiai tik dar labiau sustiprindamos įvykį. Esu nelinkęs tikėti konspiracijų teorijomis ir tuo, kad reitingų agentūros bando pakenkti Europai.
Iš principo reitingų agentūrų modelis, kad platintojas susimoka reitingų agentūroms už jų produkto įvertinimą, yra žalingas. Jis skatina „pataikauti“ klientams ir kartais nepastebėti tam tikrų detalių.
Esu girdėjęs, kad yra planų įkurti ES reitingų agentūrą, tačiau jų pasirinktas verslo modelis, kuomet už paslaugas moka investuotojas, sunkiai pritraukia privačias investuotojų lėšas. Glaudūs ryšiai su ES institucijomis yra kita riziką, kurią įžvelgia potencialūs investuotojai.
Kodėl visos trys reitingų agentūros yra JAV? Geras klausimas, bet atsakymas, manau, slypi bankininkystės ir finansų rinkos vystymosi skirtumuose. JAV net reverse mortgage yra populiarus produktas :)