Justas Šaltinis » Investavimas

Kaip pasirinkti II pakopos pensijų fondą?

Justas — Tue, 21 Jun 2011 05:09:14 +0000

Nors į Lietuvos darbo rinką įsiliejau tik prieš kelis mėnesius, tačiau manau, kad pradėti kaupti pensiją II pakopos pensijų fonde yra tinkamas momentas. Manau, kad dabartinė Sodros pensijų sistema nėra tvari, o jos reforma gali užtrukti, tad nusprendžiau išsamiau paanalizuoti rinkoje esančius fondus ir pateikti tam tikrus skaičius ir argumentus, pagal kuriuos būtų galima priimti sprendimą renkantis pensijų fondą.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 9 pensijų kaupimo bendrovės (PKB), kurios valdo 29 antros pakopos pensijų fondus (PF), kuriuose pensiją kaupia apie 1050 tūkst. dalyvių.

Prieš priimdami sprendimą, ar Jums verta pereiti į privačią pensijų kaupimo sistemą, galite išbandyti SoDros sukurtą skaičiuoklę ir palyginti, kaip pasikeis Jūsų pensija, jeigu dalyvausite naujojoje pensijos kaupimo sistemoje. Tiesa, verta pastebėti, kad sukauptos sumos ir anuiteto dydžiai yra apskaičiuoti dabartine verte, t.y. neatsižvelgiant į galimą infliaciją.

Paeksperimentavę su kintamaisiais skaičiuoklėje, galime padaryti keletą išvadų:

1. Jeigu pensijų fondų grąža viršys 3.2% (Administravimo atskaitymai (įmokos) – 2%, Administravimo atskaitymai (turtas) – 1%, gimimo metai – 1989), tuomet Jums labiau apsimoka kaupti privačiame pensijų fonde.

2. Pasiekus 7410Lt mėnesinį bruto atlyginimą, Jūsų Sodros kintamoji pensijos dalis nekils ir liks ties 1482 Lt riba.

Antros pakopos pensijų fondai dažniausiai siūlo trijų tipų fondus, kuriuos reikėtų pasirinkti priklausomai nuo Jūsų amžiaus ir rizikos apetito – dažniausiai jaunesniems pensijų fondų dalyviams siūloma rinktis rizikingus fondus (akcijų fondai) ir palaipsniui pereiti prie konservatyvesnių (obligacijos, vyriausybių vertybiniai popieriai):

Konservatyvus fondas– didžioji dalis lėšų investuojama į obligacijas, fondai gauna nedidelį, bet gana stabilų prieaugį, rekomenduotina rinktis vyresnio amžiaus žmonėms.
Mišrusis fondas– dalis lėšų investuojama į obligacijas, o kita – į akcijas, didesnė rizika, o taip pat ir tikėtina grąža (ilgesniuoju periodu), rekomenduojama vidutinio amžiaus žmonėms.
Akcijų fondai – visos lėšos investuojamos į akcijas, didelė rizika, kaip ir tikėtina grąža, patartina rinktis jaunesniems pensijų fondų dalyviams.

Pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos reikėtų rinktis fondą: pensijų fondo mokesčiai ((dabartiniai ir maksimalūs) įmokos, administravimo), ilgalaikiai praeities rezultatai, investavimo kryptis, fondo valdytojo vardas ir aptarnavimo kokybė.

Apačioje pateikiu apibendrintus pagrindinius pensijų fondų valdymo bendrovių taikomus mokesčius įvairiems pensijų fondams:

Šaltinis: vpk.lt

Renkantis II pakopos pensijų fondą atmečiau visus valdytojus ir fondus, kurių administracinis mokestis nuo įmokos buvo daugiau nei 2%. (moksliniai tyrimai yra įrodę, kad didesni valdymo mokesčiai dažniausiai negarantuoja didesnės investicijų grąžos). Todėl liko pasirinkti iš trijų pensijų fondų valdymo bendrovių – Finasta Asset Management, Citadetele investicijų valdymas ir MP Pension Funds.

Mokesčių atžvilgiu geriausiai atrodo Citadetele investicijų valdymas, tačiau jų II pakopos pensijų fondai investuoja labai konservatyviai, tad teko juos atmesti (dėl savo dabartinio amžiaus renkuosi rizikingesnį fondą).

Liko Finasta Asset Management fondas „Racionalios rizikos“ ir MP Pension Funds fondas – „MP Extremo II“. Mokesčių atžvilgiu, Finasta lenkia MP Pension Funds 0.51%. Tad galutinis sprendimas priklausys nuo investavimo strategijos, kurią taiko fondas.

Racionalios rizikos fondas investuoja į įmonių akcijas, daugiausia Vidurio ir Rytų Europos regione. Tuo tarpu Extremo II savęs neapriboja regionais, o iš finansinių ataskaitų matyti, kad investuoja visame pasaulyje.

Nors praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų, bet pažiūrėti į istorinius fondų rezultatus galima:

Šaltinis: protingifinansai.lt; Aritmetinis vidurkis* – skaičiuojamas nuo 2007 iki 2011.06.01, aritmetinis vidurkis** – skaičiuojamas nuo 2006 iki 2011.06.01.

Remiantis šiais duomenimis, investavus tik 100 litų 2006 metais, dabar atitinkamai turėtumėte 130, 125, 75, 100 Lt.

Galutinį sprendimą turėtų priimti kiekvienas skaitytojas pagal savo rizikos apetitą, amžių ir tikėjimą tam tikrais investavimo regionais.

P.S. Šis tinklaraščio įrašas neturėtų būti traktuojamas kaip pasiūlymas rinktis vieną ar kitą II pakopos pensijų fondą.

Susijusių įrašų nėra... Atsitiktiniai įrašai:

Istorinis Nasdaq OMX Vilnius indekso kitimas

Justas — Fri, 17 Jun 2011 05:13:10 +0000

Laikas bėga, o kai kurie įvykiai labai greitai pasimiršta. Sakoma, kad akcijų rinkų arba investuotojų atmintis dar trumpesnė. Jie greit pamiršta visus krizės kaltininkus ir vėl lipa ant kito skaudaus grėblio. Akcijų rinkos šiuo metu neramiai sprendžia Graikijos įsiskolinimo problemas, pasaulis sunerimęs dėl aukštų naftos kainų ir galimos recesijos, o mūsų Vilniaus akcijų birža kenčia nuo menko likvidumo…

Nepaisant viso to, siūlau prisiminti kaip NASDAQ OMX Vilniaus indeksas kito kiekvienų metų bėgyje, ir paanalizuoti šio indekso kitimo istoriją.

Pirmajame grafike pateikti suindeksuoti NASDAQ OMX Vilnius indekso vertės kitimai nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 16 d. Indeksavimas palengvina palyginimą tarp skirtingų metų ir suteikia galimybę lengvai nustatyti kiek būtumėte uždirbęs ar praradęs investavę vieną valiutos vienetą į šio indekso krepšelio akcijas.

Kaip matome iš spalvingo grafiko, pirmieji metai (2000, 2001, 2002) Vilniaus vertybinių popierių biržoje buvo ramūs, o investicijų grąža svyravo intervale tarp -20% ir +15%. Tuo tarpu, 2003 metai išsiskyrė savo pelningumo, kuris buvo aukščiausias per visą OMX Vilnius indekso istoriją. Investuotojai turėjo galimybę uždirbti net 100% investavę į šio indekso akcijų krepšelį, o jeigu atidžiai analizavo ir sėkmingai pasirinko akcijas – grąža galėjo siekti ir kelis šimtus procentų. Po to sekė keli metai (2004, 2005, 2006) pastovaus indekso vertės augimo, kuris siekė nuo 4% iki 60%. Situacija kardinaliai pasikeitė 2007 metais, kai indeksas nukrito 64%. 2008 metais investuotojus pasitiko tolimesniu lengvu kritimu, tačiau metų gale akcijų birža atsigavo ir paaugo 50%. Ta pati istorija pasikartojo ir 2009 m., kuomet OMX Vilnius akcijų rinkos indeksas paaugo dar 50%. O šiais metais (2011) indeksas svyruoja neigiamos grąžos zonoje.

Nors antrasis grafikas ir nėra toks išsamus, tačiau galbūt atsiras tokių, kurie čia įžvelgs pasipriešinimo ar palaikymo linijų, tad jiems jį ir skiriu. Absoliučių OMX Vilniaus indekso verčių pokyčiai nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 16 d.

P.S. Reikia nepamiršti, kad bendrovės akcijų rinkoje keitėsi – vienos atėjo, kitos išėjo. Taip pat keitėsi ir akcijų indekso krepšelio svoriai.

Susiję įrašai

Biržoje prekiaujamas indeksinis fondas

Justas — Mon, 13 Jun 2011 05:14:10 +0000

Atsiradus šiek tiek daugiau laisvo laiko ir man vėl ėmus aktyviau domėtis investicijomis, pastebėjau, kad Vilniaus vertybinių popierių birža pasipildė nauju instrumentu - biržoje prekiaujamu investiciniu fondu, investavimo pasaulyje labiau žinomu ETF vardu (ang. Exchange Traded Fund). Šis pirmasis Nasdaq OMX biržoje prekiaujamas fondas yra pasyviai valdomas, o fondo turtas investuojamas į „OMX Baltic Benchmark GI“ indeksą, kurio sudėtį galima sužinoti čia. Kadangi tai yra pasyviai valdomas fondas, jo valdymo mokestis yra mažesnis nei aktyviai valdomų fondų dėl mažesnių kaštų,tačiau iki JAV biržose prekiaujamų indeksinių fondų valdymo mokesčių dar yra tikrai yra kur pasistūmėti. Dar geriau būtų, jeigu tokių fondų pasirinkimas būtų dar didesnis, bet… Galbūt tolimesnėje ateityje, kai vietinėje Baltijos akcijų biržoje bus kotiruojama bent jau keletas šimtų kompanijų…

Daugeliui indeksinio fondo įtraukimas į biržą tikriausiai yra sena vasario mėnesio naujiena, tačiau šį įrašą parašyti mane paskatino komentarai internete, kuriuose daugelis skundžiasi, kad šiuo metu nebeįmanoma taupyti dėl aukštos infliacijos ir per mažų indėlių palūkanų. Tačiau tam ir yra sukurti kiti finansiniai instrumentai, kad gyventojai galėtų kovoti su infliacija ir išsaugoti savo sunkiai uždirbtą turtą. Visgi, dažnam gyventojui akcijos nėra tinkamas instrumentas, nes jis reikalauja pastovaus domėjimosi investavimu, nuolatinio bendrovių naujienų sekimo, finansinių duomenų analizės, ir t.t., o net ir atlikus visus šiuos veiksmus egzistuoja didelė rizika prarasti dalį savo investicijų.

Investavimas į biržoje prekiaujamą indeksinį fondą išsprendžia daugelį problemų: jums nereikia naudoti savo brangaus laiko – indeksą parenka NASDAQ OMX darbuotojai pagal visiems žinomą ir viešai paskelbtą metodologiją, jūs labai pigiai galite išskaidyti riziką (diversifikacijos efektas), galite dienos bėgyje pirkti ar parduoti fondo vienetus biržoje, ir žinoma, turite galimybę uždirbti daugiau nei suryja infliacija.

Kaip matome iš pateikto grafiko (OMX BGI indeksas), pradėję investuoti 2000 metais, jūs dabar būtumėte uždirbę 431%, arba apie 14% per metus (CAGR). Tačiau jeigu investicijoms būtumėte pasirinkę patį stačiausią kalnelį, tai šiuo metu vis dar būtumėte -34% lygyje. Ir o bet tačiau, investavę kitą dieną po naujų metų sutikimo 2009 m., būtumėte uždirbę apie 126%… Tad jeigu tikite efektyvių rinkų teorija, lengvai uždirbti ar pradirbti iš indekso svyravimo jums padės biržoje prekiaujamas indeksinis fondas.

Tai nėra siūlymas pirkti ar parduoti tam tikrą finansinį instrumentą. Įrašas skirtas supažindinti skaitytojus su investavimo galimybėmis.

P.S. Rekomenduoju puikų straipsnį ETF instrumentų tema - FT.COM

Susiję įrašai

Nasdaq OMX Baltic Awards 2010

Justas — Fri, 21 Jan 2011 13:35:17 +0000

Vakar įvyko kasmetinis Nasdaq OMX Baltic Awards 2010 renginys, kuriuo siekiama atkreipti kompanijų dėmesį į investuotojus ir būtinybę atskleisti informaciją esamiems ir būsimiems investuotojams. Šiais metais buvo suteiktos nominacijos už geriausią kompanijų ryšį su investuotojais Baltijos šalyse, geriausią informacijos rinkai atskleidimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, aktyviausią rinkos dalyvį, labiausiai per metus ryšius su investuotojais patobulinusią kompaniją, geriausią metinę ataskaitą ir geriausią investuotojams skirtą bendrovės internetinį puslapį.

Džiugu, kad mūsų rinkos flagmanas TEO LT gavo net tris apdovanojimus – geriausia metinė ataskaita, geriausi ryšiai su investuotojais Lietuvoje, Baltijos šalyse. Taip pat smagu, kad jau antri metai iš eilės nominacija už labiausiai investuotojų ryšius su investuotojais patobulinusią kompaniją buvo skirta Lietuvos kompanijai, šįkart tai buvo Grigiškės. Teigiami pokyčiai bendrovės valdyme ir atskleidžiant informaciją galimai paveikė ir kompanijos akcijų kainą, kuri per metus išaugo beveik du kartus (per du metus – 7.8 karto) ir pasiekė visų laikų aukščiausią tašką.

Kaip matome iš pateikto grafiko, Lietuvos bendrovės vidutiniškai pasirodė prasčiau nei Estijos kompanijos, ir vos trupučiu atsiliko nuo Baltijos vidurkio. Teigiami pokyčiai jaučiami kasmet, o tai padeda investuotojams labiau suprasti kompanijų verslo modelį ir iš jo kylančias rizikas. Vidurkis smarkiai krenta dėl kompanijų, kurios nesivargina suteikti pakankamai informacijos internetiniame puslapyje ar metinėse ataskaitose. Tobulėjimui vietos dar yra, o palyginimui, TEO LT šiais metais surinko 97 taškus iš 100 galimų.

Gaila, kad duomenys apie visas kompanijas nėra viešai prieinami ir negalima palyginti skirtumų tarp kompanijų, kurių pagrindinis akcininkas yra valstybė, ir tų, kurių pagrindinis akcininkas – privatūs asmenys. Taip pat liūdna, kad valstybinių įmonių valdymo pataisos įstrigo politinėse pinklėse. Juk jeigu valstybės valdomos bendrovės privalėtų atskleisti bent jau vidutiniškai tiek informacijos, kiek atskleidžia listinguojamos kompanijos, Lietuvos ekonomika turėtų geresnes augimo perspektyvas…

Vilniaus vertybinių popierių birža taip pat apdovanojo Linas Agro Group už sėkmingą pirminį viešą platinimą (IPO), o Arvydas Jacikevičius (SEB Bankas) buvo pripažintas geriausiu makleriu.

P.S. Patiko TEO LT vadovo kalba atsiimant apdovanojimus, kad tikiuosi ji bus patalpinta Nasdaq OMX Baltic tinklapyje.

P.S.S. Jeigu norite pamatyti skirtumą tarp pateikiamos informacijos, palyginkite TEO LT metinę ataskaitą su, tarkim, Lietuvos Jūrų Laivininkystės.

Susiję įrašai

Investavimo mados ir tendencijos

Justas — Thu, 23 Dec 2010 08:52:34 +0000

Interneto gilumose aptikau išsamią santrauką apie populiariausius investavimo sprendimus išdėstytus pagal metus. Remiantis žemiau pateikta lentele, 2010 -ieji pasižymėjo gausiomis investicijomis į išmaniųjų telefonų ir planšetinių kompiuterių gamintojų kompanijas, tauriuosius metalus ir kalnakasybos bendroves, o žiniasklaidoje garsiai skambėjo rizikos kapitalo fondų investicijos ir jų potencialūs vertinimai.

O kas laukia akcijų rinkų ir ekonomikos kitais metais ? Pragmatic Capitalism pateikia 6 ganėtinai realistiškas prognozes ateinantiems metams, o jeigu norėti atsipalaiduoti, tai Minyanville pralinksmins su 10 keisčiausių prognozių. Tuo tarpu ES narės „rašo“ laiškus Kalėdų seneliui prašydamos tam tikros pagalbos.

Šaltinis: The Reformed Broker

Linksmų švenčių!

Susiję įrašai

Likvidumas Baltijos akcijų rinkose

Justas — Tue, 14 Dec 2010 07:26:12 +0000

SSE Rigos finansų specializacijos kurso metu turėjome galimybę panagrinėti Lietuvos, Latvijos ir Estijos akcijų rinkų likvidumą (ir kitus rinkos aspektus) pagal tam tikrus likvidumo rodiklius, kuriuos galėjome apskaičiuoti iš ganėtinai išsamios duomenų bazės. Rezultatai investuotojams turėtų būti nuspėjami, tačiau likvidumo dinamika gali patraukti akį.

Kodėl akcijų rinkose kotiruojamoms kompanijoms turėtų būti svarbu, kad jų akcijos būtų likvidžios ? Moksliniai darbai teigia, kad likvidesnės akcijos yra labiau vertinamos nei nelikvidžios akcijos, nes investuotojai prireikus gali jas greičiau parduoti ir patirti mažesnes sandorio išlaidomas, kurias sudaro tarpininko komisinis mokestis ir skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų (ang. bid-ask spread). Investuotojai rinkdamiesi potencialias akcijas, apskaičiuoja tikėtiną investicijų grąžą, į kurią teoriškai įtraukia santykinį skirtumą tarp pirkimo ir pardavimo kainų. Kuo didesnis šis skirtumas, tuo prasčiau vertinama akcija, nes norint parduoti akcijas gali tekti paaukoti visą uždirbtą grąžą. Vadinasi, bendrovės gali padidinti savo kapitalizaciją pasitelkdamos įvairias priemones (pvz. rinkos formuotojus, skaidrumas, ir t.t.) ir sumažindamos šį skirtumą.

Vienas iš paprasčiausių likvidumo rodiklių – santykinis pateiktas skirtumas (ang. quoted spread) tarp pateiktos pirkimo ir pardavimo kainos. Apskaičiavę šį rodiklį 2005-2010 m. periodui, galime daryti išvadas, kad Estijos rinka buvo pati likvidžiausia per visą tyrinėjamą laikotarpį, Lietuvos akcijų rinka šiek tiek atsiliko nuo Estijos, o Latvijos akcijų rinka buvo nelikvidžiausia. Punktyrinės linijos parodo vertę pridėjus arba atėmus du standartinius nuokrypius.

Kitas rodiklis, kuris yra šiek tiek patobulinta santykinio skirtumo versija, yra vadinamas efektyviu skirtumu (ang. effective spread) tarp pirkimo ir pardavimo kainos, ir parodo įvykusių sandorių išlaidas. Tuo tarpu, realizuotas skirtumas į skaičiavimus įtraukia ateities (pvz. kitos valandos, ar uždarymo) kainų skirtumą. Šis rodiklis gali būti mažesnis už efektyvų ir pateiktą skirtumą, jeigu sandoris paveikė kainą (pvz. didelis pirkimo sandoris dažnai pastumia akcijos kainą į viršų), ir tai reikštų, kad pirkimo išlaidos buvo mažesnės, nei buvo manyta.

Kitas plačiai akademinėje literatūroje naudojamas rodiklis – ILLIQ, kuris apskaičiuojamas sudedant kiekvienos dienos santykį tarp absoliučios grąžos ir apyvartos. Tikriausiai niekas nenustebs, kad ir šis rodiklis signalizuoja, jog Estijos akcijų rinka yra pati likvidžiausia, o Latvijos rinka mažiausiai likvidi.

Ir žinoma, visiems gerai žinomas apyvartos indikatorius:

Susiję įrašai

Facebook akcijų vertinimas

Justas — Wed, 06 Oct 2010 06:45:56 +0000

Šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje žiniasklaidoje pasirodė naujiena, kad socialinis tinklas „Facebook“ galėtų būti vertas 33 mlrd. dolerių, vienam investuotojui įsigijus nedidelį akcijų paketą, mokant po 76 dolerius už akciją. Norėdamas uždirbti iš tikimo akcijų kainos kilimo po pirminio viešojo siūlymo (ang. IPO), investuotojas nusprendė įsigyti Facebook akcijų dar prieš įvykstant IPO, kuris turėtų būti įgyvendintas ne anksčiau 2012-ųjų metų ir tik kompanijai sėkmingai įgyvendinus savo finansinius tikslus. Tačiau man iškilo klausimas, ar tai nebus aukščiausia kaina mokėta už Facebook akcijas kelerių metų bėgyje?

Skelbiama, kad Facebook turi virš 500 mln. vartotojų, o kompanijos metinės pajamos 2009 m. siekė ~800 mln. dolerių. Kadangi kompanija nėra įtraukta į akcijų biržos sąrašus, ji neprivalo viešai paskelbti savo finansinių ataskaitų, tad tikslūs skaičiai žinomi tik jos darbuotojams, kurie, beje, ir pardavinėja savo akcijas.

Remiantis panašia veikla užsiiminėjančių kompanijų finansiniais duomenimis, kompanijos „Facebook“ pelno marža turėtų siekti apie 15% (Google – 27%, Yahoo – 12%, AOL – 7%), o tai reikštų 120 mln. dolerių pelną (2009 metais). Naudojant šiuos duomenis, paskaičiavau kelis santykinius vertinimo rodiklius. P/S (akcijų kainos/pardavimų) santykis būtų lygus 41.25 (Google – 6.7, Yahoo – 3, AOL – 0.8), o P/E (akcijų kainos/pelno) santykis viršytų net 275 (Google – 25, Yahoo – 32, AOL -10.4). Ar racionalus investuotojas ryžtųsi investuoti į kompaniją su P/E 275 ? Nors Facebook ir auga milžiniškais tempais ir ateityje turėtų pasiekti didesnius pardavimus bei aukštesnę pelno maržą, tačiau abejoju, ar toks kompanijos vertinimas gali garantuoti teigiamą investicijų grąžą ateityje.

Ir pagaliau retorinis klausimas, kurį vertėtų sau užduoti prieš dalyvaujant IPO: kodėl didelės, pelningos ir perspektyvios bendrovės savininkai norėtų dalintis pelnu su kitais? Jeigu Facebook veikla yra itin pelninga, tai lėšų investicijoms turėtų pakakti iš įmonės uždirbamo pelno, o susidariusį trūkumą galima pigiau padengti pasiskolinant iš kapitalo rinkų (o galbūt reikia lėšų dideliam įsigijimui?). Viešumo argumentas čia irgi neturi didelės reikšmės, nes kompanija ir taip gerai žinoma. Akcijų likvidumas ir esančių akcininkų noras dalinai/pilnai pasitraukti ? Galbūt, nors antrinėje akcijų rinkoje (ang. secondary market) Facebook akcijomis prekiaujama. Žinoma, ganėtinai mažomis apyvartomis ir smarkiai išpūstomis kainomis, nes susidariusi didelė paklausa, o pasiūlos kaip ir nėra.

Susiję įrašai

Investicijų grąža, beta koeficientas ir akcijų kainų svyravimas

Justas — Tue, 31 Aug 2010 08:26:40 +0000

Finansų ekonomikos kurso metu vis galvodavau, ar egzistuoja ryšys tarp beta koeficiento ir investicijų grąžos. Atrodytų logiška, kad rinkoms kylant ir esant aukštam beta koeficientui, akcija turėtų uždirbti daugiau nei kita akcija su mažesniu beta koeficientu. Tad pasitaikius progai ir duomenims, nusprendžiau patyrinėti šią idėją grafiškai.

Pirmajame grafike panaudoti du kintamieji: 1 metų investicijų grąža ir 2 metų trukmės beta koeficientas.

Kaip matome iš pateikto grafiko, aiškaus ryšio tarp beta koeficiento ir akcijų grąžos nėra. Palyginimui, per metus akcijų rinkos Nasdaq OMX Vilnius, Ryga ir Talinas priaugo po 52%, 49% ir 84% atitinkamai.

Vienas iš galimų paaiškinimų – skirtingo periodo kintamieji, tačiau naudoti vienų metų trukmės beta koeficientą irgi nėra rekomenduojama, ypač besivystančioms akcijų rinkoms.

Antrame grafike sujungti trys kintamieji: 2 metų trukmės beta koeficientas, 1 metų akcijų grąža ir 1 metų akcijų kainų svyravimas. Žali burbulai rodo teigiamą akcijų grąžą, balti – neigiamą.

Matome, kad didžiausia grąža priskiriama ne tai akcijai, kuri labiausiai svyravo ar kuri turėjo didžiausia beta koeficientą.

Apačioje pateikiu lentelę tiems, kuriems bežiūrint į grafikus kirbėjo mintys, „Kuri akcija sugebėjo uždirbti 436%?“, ar „Kurios akcijos beta aukščiausia?“.

Susiję įrašai

10 akcijų rinkos mitų, kurie niekada nemirs

Justas — Tue, 27 Jul 2010 08:37:12 +0000

Užvakar WSJ paskelbė puikų straipsnį apie mitus, kurie niekada nemiršta, nepaisant nuo situacijos akcijų rinkose ar padėties šalies ekonomikoje. Žinoma, šios frazės dažniau pritaikomos Amerikos rinkoms, tačiau panašumų tikrai rasite ir Lietuvoje. Tad nieko nelaukiant, pateikiu jums 10 frazių, kurias galite išgirsti spaudoje, diskusijose apie investicijas ar iš savo finansų konsultantų:

1… „Dabar yra puikus laikas investuoti į akcijų rinkas.“

Ar kada nors teko girdėti savo finansų konsultantą sakant, kad dabar nėra pats tinkamiausias laikas investuoti?

2… „Akcijos vidutiniškai uždirba 10% per metus.“

Šis skaičius gautas naudojant istorinius duomenis, kurie ne visada yra patikimi, o infliacija išvis nėra įskaičiuota. Vidutinė grąža dar labiau sumažėja savo investavus, kai akcijų kainos yra aukščiausiame taške.

3… ”Mūsų ekonomistai prognozuoja.“

Prognozavimas yra nedėkingas menas, nes prognozuojant daroma daugybė prielaidų, tad prieš skaitydami prognozes, pasitikrinkite ar tam analitikui pavyko teisingai numatyti prieš tai buvusią krizę ar kitus ekonominius įvykius.

4… ”Investavimas į akcijų rinkas leidžia jums dalyvauti ekonomikos augime.“

Norėdami tuo „įsitikinti“ pažvelkite į Japoniją: Nuo 1989-ųjų jos ekonomika išaugo daugiau nei ketvirčiu, tačiau akcijų rinka vis dar praradusi 75% vertės.

5… ”Jeigu norite uždirbti didelę grąžą, jūs turite prisiimti daugiau rizikos.“

Vienintelis būdas uždirbti didelę grąžą yra pirkti pigias akcijas lyginant su jų ateities pinigų srautais. O rizika straipsnyje apibūdinama kaip tikimybė prarasti investuotą kapitalą, o ne akcijų kainų svyravimas (ang. volatility).

6… ”Akcijų rinka šiuo metu labai pigi. P/E siekia vos 13.“

Plačiai naudojamas kainos (P) ir pelno (E) santykis turi daugybę niuansų: buhalterinis pelnas, infliacija, pelno nepastovumas, kompanijos manipuliavimas pelnu ir pan. Vietoje šio rodiklio, galite pasidomėti, ką rodo Tobin‘s Q, kuris lygina kompanijos akcijų kainą su visos kompanijos turto pakeitimo išlaidomis, dividendų pajamingumas, kuris parodo, kiek dividendų gautumėte investavę 1 dolerį, ar sezoniškai pritaikytas P/E rodiklis, kuris lygina akcijų kainą su 10 praėjusių metų pelnu.

7… ”Jūs negalite ”time’inti” rinkos.”

Jeigu tikrai negali pasirinkti tinkamo laiko investavimui, ši frazė paskatina investuotojus nusipirkti akcijų už visus pinigus ir laukti… Žinoma, gaudyti mažus kritimus ir kilimus nėra prasminga, tačiau nusimanyti apie akcijų rinkos įvertinimą ar neįvertinimą būtų pravartu.

8… “Mes rekomenduojame diversifikuotą investicinių fondų portfelį.“

Jeigu tai reiškia, kad savo investicijas jūs turite išskaidyti į pinigų rinkos instrumentus, akcijas, alternatyvias strategijas, prekių ir metalų rinką – tada tai puikus patarimas. Tačiau jeigu tai reiškia, kad jums reikia įsigyti įvairių fondų su skirtingais pavadinimais „large-cap“, „mid-cap“, „mid-cap blend“ ir pan, tuomet jūs beveik nieko neuždirbsite, nes dabartiniame globaliame pasaulyje visos akcijų rinkos smarkiai koreliuoja.

9… ”Tai yra akcijų „rankiotojų/atrinkėjų“ rinka.“

Kiekvienoje akcijų rinkoje sakoma, kad tai akcijų rankiotojų rinka, tačiau didžiajai daliai žmonių didžiausia grąžą uždirba skirtingos turto klasės, o ne individualios investicijos.

10…”Akcijos uždirba didesnę grąžą ilguoju laikotarpiu.“

Kas yra ilgasis laikotarpis ? 5, 10, 20 metų? Kadaise ekonomistas J.M. Keynes yra pasakęs: „Ilguoju laikotarpiu mes visi žuvę.“ („In the long run we are all dead“).

Susiję įrašai

Pirminis viešas siūlymas (IPO) Lietuvoje

Justas — Sat, 13 Mar 2010 19:45:09 +0000

Finansų ekonomikos kurso metu rašėme kursinį darbą apie IPO pirmos dienos grąžos nuspėjamumą naudojantis įvairiais kintamaisiais ( 3 mėn. rinkos grąža prieš IPO, rinkos kintamumas, kainos nustatymo metodas, platintojas, ir t.t.) ir gautus rezultatus turėjome palyginti su Lietuvos IPO. Tačiau, per paskutinį dešimtmetį Lietuvoje įvyko tik 5 IPO, ko nepakanka rimtesnei duomenų analizei. Tad galėjome tik pasvarstyti, kas lemia Lietuvoje įvykusių IPO kainas, remdamiesi mums žinomais teoriniais argumentais. Todėl nusprendžiau papildyti savo blogą įrašu apie IPO. Pradžioje – šiek tiek teorijos nesusidūrusiems su IPO.

Pirminis viešas siūlymas (ang. IPO) yra procesas, kurio metu bendrovės akcijos yra pirmą kartą pasiūlomos investuotojams ir pradedamos prekiauti pasirinktoje akcijų biržoje. Pirminis viešas siūlymas yra vienas iš svarbiausių kompanijos sprendimų, o visas procesas (pradedant pasiruošimu ir baigiant pirma prekybos diena) gali užtruki ilgiau nei metus. Investuotojai dažniausiai tikisi didelės pirmos dienos grąžos, tad dalyvauja platinime, kad įsigytas akcijas galėtų parduoti atidarymo aukciono metu ar pirmos prekybos sesijos metu.

Pirminio viešo siūlymo chronologija

Kaip matome iš pateiktos schemos (atsiprašau, kad patingėjau išversti į lietuvių kalbą), visas IPO procesas gali būti suskirstytas į keturis etapus. Iš jų svarbiausi paskutiniai du, kurių metu kompanija pradeda reklaminę kampaniją (ang. road show), o akcijų platintojas (dažniausiai investicinis bankas) nustato akcijų kainą naudodamas book-building metodą, kurio metu potencialių stambių investuotojų klausiama, kiek ir už kiek jie būtų pasiruošę pirkti tam tikros kompanijos akcijų. Taip pat šių paskutinių etapų metu yra paviešinamas kompanijos prospektas ir nepriklausomų analitikų vertinimas. Susumavus visus pasiūlymus nustatomos akcijų kainos ribos ir akcijos pasiūlomos investuotojams.

Kodėl bendrovės nusprendžia prekiauti savo akcijomis biržoje ?

Priėjimas prie kapitalo rinkų: mažesnė skolinto kapitalo kaina ir galimybė pritraukti lėšų išleidžiant papildomas akcijas
Likvidumas: galimybė įmonės akcininkams parduoti savo akcijas ir sužinoti jų „tikrąją“ kainą
Viešumas: didesnis bendrovės matomumas (padidėję pardavimai, talentingų darbuotojų pritraukimas, ir t.t.)
Kompanijos įsigijimo ar susijungimo galimybės

Kodėl bendrovė gali pasirinkti likti privati ?

Didelės išlaidos susijusios su pirminiu viešu platinimu,
Įtraukimo į biržos akcijų sąrašus išlaidos, finansinių ataskaitų ruošimas, ryšių su investuotojais palaikymas
Dalinis konkurencingumo praradimas dėl kofidencialios informacijos atskleidimo
Kontrolės praradimas ir atsakingumas prieš kompanijos akcininkus
Pelno dalijimasis

Pirminis viešas platinimas Lietuvoje

Nors pasaulyje dažnai pastebima abnormali pirmos dienos grąža (ang. underpricing), tačiau kaip matome iš lentelės apačioje, investuotojai investuojantys į lietuviškus IPO nesidžiaugė stulbinančiu pirmos dienos pelnu. Galimos to priežastys: 1) vietinių akcijų platintojų patirties stoka 2) santykinai nelikvidi akcijų rinka ir su tuo susijusios rizikos 3) ganėtinai maža pasiūlymo vertė.

Toliau pateikiu du grafikus, vaizduojančius tolimesnį akcijų kainos vystymąsi po pirminio viešo platinimo (spauskite norėdami pamatyti didesnį vaizdą):