Justas Šaltinis

Besimėgaudamas žiemos atostogų teikiamu (beveik) neribotu laisvu laiku, atradau laiko ir reguliariam eko. ir inv. tinklaraščių skaitymui. Ir žinoma atradau keletą įdomių įrašų, kurių trumpas santraukas pateiksiu apačioje.

Mažmeninė prekyba Amerikoje

Kaip rodo statistika šiais metais nusivylę amerikiečiai neskubėjo pasinaudoti didžiulėmis nuolaidomis, išpardavimais ir įvairiausiomis akcijomis. Nors ir buvo tikėtasi smarkaus pagyvėjimo šventiniu periodu, tačiau tai liko tik neišsipildžiusi prognozė, o kai kam ir įmonės uždarymu(ekspertai prognuoja, kad kitais metais iš verslo pasitrauks apie 25% mažmenininkų)… Mažmeninė prekyba lapkritį krito 5.5%, o gruodį(iki Kalėdų išvakarių) net 8% lyginant su praėjusiais metais. Straipsnyje taip pat minima ir kita įdomi statistika: pirkėjų srautas sumažėjo net 27% (ir kaip jie sugeba tai išmatuoti ?), taip galbūt pateisindamas beveik nepakitusį internetinių pardavimų skaičių (juk net ir Baltos lankos palengva kraustosi į interneto platybes).

Kracho tikėjimo rodiklis (Crash Confidence index)

Įdomus rodiklis, kurio praktiškumo šiek tiek suabejojau… Yale School of Management kiekvieną mėnesį klausia individualius ir institucinius investuotojus ar jie tiki kad bus rinkos krachas (market crash) ateinančius 6 mėnesius.

Kaip rodo grafikas, individualūs investuotojai tik 22% tiki, kad krizė gali pasikartoti per ateinančius 6 mėn., o tai yra žemiausia reikšmė nuo indekso skaičiavimo pradžios.

Tuo tarpu kitas pranešimas, kuriame nagrinėjami rinkų kritimai ir jų trukmė, teigia, kad tikimybė, kad kitais metais akcijų rinkos kils lygi 60%.

Tai tikrai nėra pasiūlymas pirkti ar parduoti vieną ar kitą aktyvą, tai tik statistika ir tikimybės…

Credit Crunch (kredito krizės) žaidimas

Šiais metais The Economist pradžiugino savo skaitytojus kredito krizės žaidimu, kurio tikslas išlikti paskutiniu mokiu žaidėju, o norint tai pasiekti reikia eliminuoti varžovus. Žaidėjai, kurie negali apmokėti skolų, gali skolintis iš  kitų žaidėjų už susitartą palūkanų normą ir susitartam laikui. O jeigu jau niekas nebeskolina ir nebesugeba išsimokėti, žaidėjas patenka į Chapter 11 (bankrutuoja) arba būna perpirktas kito žaidėjo).

JAV šis žaidimas kainuoja 22$, tačiau jūs galite jį parsisiųsti iš jų tinklapio ir atsispausdinti. Taip ir pasidariau sau dovanėlę kalėdų progoms. Tik gaila, kad dar nepavyko jo išmėginti. Kaip teigia vienas blogeris tai yra puiki pramoga už tokią kainą, taip pat suteikiama galimybė kurti savo strategiją ir tobulinti derybinius įgūdžius.

Nors ir ne pats radau šią nuostabią Financial Times schema, bet nesugebėjau atsispirti ir neįamžinti jos savo tinklaraštyje.

Lentelė apačioje rodo prie kokio naftos kainos lygio įvairios energijos formos tampa konkurencinga. Kuo stulpeliai ilgesni, tuo didesnės kainų ribos. Visi skaičiai parodyti lentelėje yra be subsidijų ar kitų mokesčių.  Ir žinoma, nei viena kainų riba nėra pastovi.

Kredito krizė (Credit Crunch/Crisis) – tai situacija, kurioje skolintis tampa sunkiau ( bankai sugriežtina paskolų išdavimo sąlygas) ir tai kainuoja žymiai daugiau (dėl padidėjusios palūkanų normos).

Dėl atsiradusios kredito krizės sumažėja vartotojų išlaidos (consumers spending), bankai lengvai nebeišduoda paskolų, firmos nebetenka galimybės lengvai pasiekti kapitalą, akcijų rinkos patiria milžinišką nuosmukį, nekilnojamo turto vertė krenta.  Ir visi šie veiksniai tiesiogiai arba netiesiogiai veikia šalies ekonomiką: vartotojų išlaidos dažnai sudaro apie 70 % visos ekonominės veiklos, įmonės negalėdamos pasiskolinti pinigų patiria apyvartinių lėšų stygių, o tai gali vesti prie bankroto, kas savo ruoštu reikštų ir darbuotojų atleidimą, akcijų rinkų nuosmukis skaudžia atsiliepia  investuotojams, o ir agresyvesniems pensijų fondams…

Čia pateiksiu pagrindinius indikatorius, kurie gali jums duoti šiek tiek daug informacijos apie situaciją kredito rinkoje.

1. Trumpalaikių iždo vekselių (Tresuary) pajamingumo pokyčiai parodo ar investuotojai linkę pirkti nerizikingus aktyvus. Jeigu iždo vekselių pajamingumas mažėja, tai indikuoja, kad investuotojai traukiasi iš akcijų, obligacijų ir perka saugius instrumentus taip mažindami jų (vekselių) pelningumą. Mažas pajamingumas rodo, kad investuotojai susirūpinę finansų sistema.

2. LIBOR (London Interbank Offered Rate) rodo už kokią palūkanų normą bankai yra pasiruošę skolinti lėšas kitam bankui. Kuo didesnės palūkanų normos, tuo labiau bankai nepasitiki vienas kitu.

3. Ted Spread – skirtumas tarp iždo vekselių pajamingumo ir LIBOR palūkanų normos – yra priemonė apskaičiuoti stresą kredito rinkose. Ramioje rinkoje skirtumas būna apie 0.25%. Aukštesnis skirtumas simbolizuoja susirūpinimą.

4. 30 dienų komerciniai vekseliai (commercial papers) – trumpalaikiai bankų ar kitų verslų įsiskolinimai išleisti dažnai tik keliom dienom. Aukštesnės palūkanų normos sudaro sunkumų firmoms gauti apyvartinių lėšų.

5. Aukšto pajamingumo obligacijų (High-Yield Bonds) (išleistos firmų neturinčių geros reputacijos/finansinių rodiklių) pajamingumas parodo ar investuotojai noriai prisiima riziką. Aukštesnis pajamingumas reiškia mažesnį norą skolinti tokioms firmoms.

Patogiausiai seksi šiuos rodiklius yra Economix Blog’e. Tiesa, grafikas yra apačioje, dešinėje pusėje. Duomenys atnaujinami kiekvieną dieną.

Kuo toliau tuo dažniau galima pamatyti tokio tipo vaizdelių. Nusprendžiau ir aš pasilikti sau prisiminimą.

Šiandien OMX-V krito daugiau nei 3,65 proc. kas nėra tikrai nėra labai dažnas reiškinys mūsų seklioje biržoje. Na o mūsų tolimųjų kaimynų akcijų biržose indeksas OMXT nukrito daugiau nei 5 proc. ko man dar neteko matyti…

Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, Amerikos rinkos jau spėjo sužaliuoti poto kai vyriausybė pristatė ilgalaikį gelbėjimosi planą.  S&P 500 indeksas pakilo 4.3 %, kai 68 kompanijų akcijų kaina pakilo daugiau nei 10 proc.  Vienas iš didžiausių JAV bankas – Wachovia Corp. sugebėjo pakilti net 59 proc., investicinis bankas Citigroup Inc.  +19 proc…

Atėjo laikas kentėti ir short seller’iams…

O tuo tarpu Rusijos rinkai pasisekė, nes valdžios įsakymu ji šiandien buvo uždaryta.

2008 08 08 Olimpinių žaidynių atidarymas

Šia proga nusprendžiau išsiaiškinti ir aprašyti apie plačiai reklamuojąmą Krepšinio indėlį. Kas nežinojo, tai šis indėlis yra kitoks, nes jo palūkanos susėjusios su Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės laimėjimais. Kiekvieną kartą kai laimi – prie bazinės normos pridedamas 0,1 proc. Indėlio terminas: nuo 6mėn. iki 1m.

Taigi. Dėdami šį indėlį litais mes gauname bazines palūkanas – 5% plius tikimybę, kad jis gali išaugti iki 6%. (Jei gerai pamenu, kai paskutinį kartą buvo vykdoma ši akcija, didinimas buvo net po 0,2%, o ir rinktinė pasistengė ir laimėjo 8 iš 9). Pasižvalgome internete, kiek siūlo kiti bankai ir randame gan įdomius skaičius: Medicinos bankas siūlo 6,45%, Snoras, Šiaulių ir Parex bankai siūlo po 6,3%. Net padėjus 1 mėnesiui galima gauti 6% iš Ūkio banko ir Snoro…

Ir išto kyla natūralus klausimas, kam indėlį dėti ten kur palūkanos mažesnės ar čia visi jaučiasi krepšinio sirgaliais ? Ar čia reklama taip suklaidino žmones ?