Justas Šaltinis

Neseniai pasibaigė makroekonomikos kursas, tad su komanda turėjome parašyti raportą pasirinkta tema. Šiuo metu su didžiausiomis ekonomikos problemomis Baltijos šalyse susiduria Latvija, tad ir raportas buvo apie šią šalį: Latvijos konkurencingumo praradimas:… . Pasidalinsiu su jumis faktais ir išvadomis, kurias suradome berašydami šį raportą.

Periode nuo 2000-ų iki 2008-ų Latvija sugebėjo pasiekti naujus ekonomikos augimo rekordus Europoje, tačiau toks augimas buvo galimas tik vidiniu ir išoriniu disbalansu. Tuo tarpu infliacija 2008 metais taip pat sumušė rekordus – 15.38 %, o nedarbo lygis 2007 metų pabaigoje buvo nukritęs net iki 5.3%. Einamosios sąskaitos deficitas išsiplėtė net iki 25%.

Po įstojimo į Europos Sąjungą pastebimą darbo jėgos dalis išvyko į užsienio šalis, o tai privedė prie nedarbo lygis, kuris nukrito žemiau natūraliojo nedarbo lygio, ir tai turėjo įtakos darbo užmokesčio kilimui, nes įmonės norėdamos išlaikyti darbuotojus turi mokėti didesnius atlyginimus. Tačiau darbo užmokesčio kilimas be produktyvumo augimo turi ryškų neigiamą efektą išoriniam konkurencingumui, nes produktai pagaminti šalies viduje tampa brangesni.

Kaip matome iš pateiktų grafikų, gamybos sektorius nukentėjo labiausiai ir skirtumas tarp atlyginimų ir produktyvumo augimo pasimatė jau 2007 metais, o kaip žinome šios įmonės dažniausiai daugiausiai prisideda prie eksporto.

Kadangi Latas yra pririštas prie euro, tai nominali jo vertė nekinta, todėl paskaičiavome realųjį efektyvųjį pasikeitimo santykį (Real Effective Exchange Rate) naudojant skirtingus kainų indeksus norint patikrinti ar Latvija prarado konkurencingumą dėl stabilaus Lato ir Euro kurso.

CPI (Consumer Price Index)- Vartotojų kainų indeksas, skaičiuojamas imant visų vartotojiškų prekių vidurkius įskaitant importuotas ir pagamintas viduje. Tuo tarpu PPI (Producer Price Index) pagrinde ima didmenines kainas, už kurias įsigyja medžiagas/prekes naudojamas gamyboje.

Kaip matome iš grafiko, Latas per du paskutinius metus pabrango net 20-30%, o tai turėjo neigiamą įtaką eksportui, nes prekės pagamintos viduje tapo brangesnės užsieniečiams. Krentant eksportui einamosios sąskaitos deficitas didėjo, o jį reikia finansuoti (krizės metu tai padaryti tampa ganėtinai sunku, dėl išaugusios šalies rizikos (žinoma, šiuo metu deficitas mažėja, nes smarkiai krenta importas dėl sustojusio vartojimo…)). Pagrindinėse šalyse, su kuriomis Latvija vykdo prekyba, valiutos arba buvo devalvuotos, arba prarado savo vertę ir taip sugebėjo bent dalinai susigrąžinti savo konkurencingumą. Latvija nusprendė eiti kitu keliu ir išvengti Lato devalvacijos naudojant vidinę devalvaciją arba atlyginimų  (& darbo vietų) mažinimo proceso…

Jeigu kam nors įdomu paskaityti visą 47psl. raportą – parašykit.

Skaitydamas TheEconomist užtikau įdomų grafiką apie nedarbo lygį visame pasaulyje. Lietuva šiame sąraše nėra paminėta, tačiau pagal turimus duomenis nedarbo lygis Lietuvoje sausio mėn. buvo 9,8 proc., tad galime save įsipaišyti iškarto po broliukų – Latvijos. Tuo tarpu Finansų ministerija prognozuoja, kad nedarbas Lietuvoje 2009 metais sieks 13.5%.

Na, o tokio didelio nedarbo priežastys gan aiškios: Krizė… ir viskas tuo pasakyta.

Tikriausiai jau daugeliui aktyvių interneto vartotojų matytas video, kuriame trumpai (12min.) ir elementariai nupasakojama kaip įvyko kredito krizė, kokie instrumentai buvo naudojami, kas uždirbo/prarado pinigų ir kaip veikia visa kredito sistema.

Pirkti ar nuomotis NT ? Antroji nuorodą, kuri galbūt pravers ieškantiems būsto, arba tiems kuriems bus šiaip įdomu pažaisti su įvairiomis skaičių kombinacijomis ir palyginti, ar vis dėlto geriau pirkti ar nuomotis butą/namą/NT ? Per kiek metų atsipirktų ir pan. Kintamieji prasideda nuo palūkanų normos, mėnesinės nuomos ir baigiasi tokias kintamaisiais kaip NT vertės kilimas/kritimas, nuomos kainos kritimas/kilimas ir panašiai…

Netyčia pavyko aptikti dar vieną įdomų žaidimą: The Bailout Game ( finansinės pagalbos žaidimas). Šiame žaidime jūs turėsite priimti sprendimus, kurias įmones/korporacijas išpirksite, kurioms leisite bankrutuoti. Atspindi buvusius įvykius, tad tai puiki proga vėl prisiminti įvykių seką. Kiekvieno etapo metu jūs gaunate kortelę, kurioje būna aprašytą reikiama pagalbos suma, kokios problemos su organizaciją, taip pat galite paskambinti buvusiam FED vadovui Greenspan ir paklausti jo nuomonės. Jūs gaunate taškų už kiekvieną teisingą sprendimą, taip pat reikia išlaikyti tam tikrą biudžeto balansą.  Komentaruose galite parašyti kiek taškų pavyko surinkti :)

Kiek gi trūksta iki to taip dažnai įvairiose motyvacinėse ir panašaus plauko knygutėse minimo ir nuvertėjusio milijono ? Nusprendžiau atsipūsti nuo nuobodžių reportų apie organizaciją ir valdymą ir pasitelkti Excel’io pagalba ir padaryti kelis nesudėtingus skaičiavimus, kad surasčiau kiek gi reiktų man investuoti/sutaupyti, jeigu norėčiau po x metų tapti „milijonieriumi“.

Savo skaičiavimams naudosiu sudėtines palūkanas, kurios yra tikras lobis ilgalaikiam investavimui/taupymui. Nuo paprastų palūkanų jos skiriasi tuo, kad laikotarpio pabaigoje, jos pridedamos prie pradinės sumos ir vėl investuojamos taip gaunant didesnę grąžą. Daugiau apie jas galima rasti Wikipedijoje ar visagalėje Google.

Pirmoji lentelė parodo kiek pinigėlių mums pavyktų priauginti jeigu šiandien investuotume 5000 xyz valiutos vienetų su įvairiomis grąžomis. Kaip matome, susidaro ganėtinai didelis skirtumas investuojant 30-čiai metų su 3% ir 30%, tačiau aš manau, kad išlaikyti 30% grąžą per tokį laikotarpį beveik neįmanoma, tad teks pasitenkinti ženkliai mažesne investicine grąža. O ir įvairiais tyrimais įrodyta, kad vidutinė metinė grąžą investuojant į akcijų rinkas svyruoja tarp 10% ir 12%. (Paspauskite ant paveiksliuko jeigu norite pamatyti lentelę visu dydžiu.)

Antroji lentelė rodo, kiek pinigų reikėtų investuoti vienu kartu („Investuota“) būnant tam tikro amžiaus („Metai (1)“), kad pasiektumėte milijoną sulaukę 65metų. Čia taikomos dvi prielaidos: 1) investavimo grąža išliks pastovi 2) nors ir nelabai svarbi, bet: į pensiją išeisime ~65 metų (skaičiau, kažkada kažkur giliame internete, kad norima suvienodinti amžiaus limitą moterims ir vyrams išeinant į pensiją).

Išvada gana aiški: kuo ankščiau pradėsime investuoti, tuo mažiau pinigų mums prireiks.  Mano atveju, kiekvieni uždelsti metai kainuoja apie ~1300.

Tuo tarpu trečioji lentelė parodo, kaip veikia sudėtinės palūkanos + investavimas kiekvienais metais. Šiame pavyzdyje „investuota“ 5497 x valiutos 0 -iniais metais ir kasmet įnešama tokia pati suma. Investavimo grąža kaip ir antrajame pavyzdyje – 10% (šiuo metu tokias palūkanas galima gauti net už indėlį keliems mėnesiams). Investavimo laikotarpis – 30 metų. Dėl sudėtinių palūkanų, kapitalo prieauglis jau net 13-ais metais aplenkia investuotą kapitalą.

Dar pelningesnis variantas būtų investuoti ne kasmet, o kiekvieną mėnesį, taip papildomai būtų galima išlošti net 40 730 arba 1357 per metus. Žinoma, tai kainuotų šiek tiek laiko ir pastangų, tačiau negi neverta pasistengti dėl 40 tūkst. ?

Sėkmės taupant ir investuojant, juk sakoma, kad sunkmečio metu sutaupoma daugiausiai!

Nors ir daug kalbėta ir rašyta šiomis temomis, tačiau ne visi teisingai supranta šiuos terminus ir šios stadijos šalies ar viso pasaulio ekonomiką.

Recesija

Šis terminas turi net, du apibūdinimus: 1) šalies ekonomika rodo neigiamą augimą du (einančius iš eilės) ketvirčius, 2) smarkus šalies ekonominės veiklos sulėtėjimas besitęsiantis daugiau nei keli mėnesiai.

Ekonomikos augimas priklauso nuo balanso tarp produkcijos ir produktų bei paslaugų vartojimų, tuo tarpu kai ekonomika auga, atlyginimai ir vartojimas didėja. Ekonomikos ciklai ir pasaulio netobulumas priveda prie ekonomikos augimas sulėtėjimo. Jį gali sukelti net paprasta perteklinė gamyba, o kai taip atsitinka, tų produktų paklausa krenta, o tai sukelia pelnų mažėjimą, o tai veda į atlyginimų ir akcijų vertės mažėjimą.

Amerika jau spėjo patirti net 32 recesijas, kurios vidutiniškai tęsdavosi 10 mėnesių, trumpiausioji tik 6 mėn., o tuo tarpu ilgiausioji net 16 mėn.

Depresija

Depresija – sunki ekonomikos situacija, kuomet realusis bendrasis vidaus produktas (suderintas su infliacija) krenta daugiau nei 10%. Depresija dažniausiai trunka keletą metų ir sukelia didelių problemų bankininkystėje, prekyboje ir gamyboje. Taip pat didėja bankrotų skaičius ir bedarbystė, mažėja investavimas, smarkiai padidėja kreditų išdavimo sąlygos. Labiausiai žinoma – Didžioji Depresija.

Depresija dažniausiai sukelia keletas veiksnių susidūrusių vienu metu. Pradžia gali būti sukelta ir perteklinės produkcijos gamybos, krentančios paklausos ir baimės, kuri išsivysto investuotojams ir verslininkams supanikavus, o ši kombinacija mažina investicijas ir verslo išlaidas. Ekonomikai lėtėjant, nedarbingumo lygis kyla, o atlyginimai krenta. Šis efektas savaime dar kartą sumažina namų ūkio išlaidas, taip paskatindamas verslą dar labiau mažinti savo išlaidas. O visi šie veiksniai sukelia perkamosios galios mažėjimą, kuris kartais lemia tai, kad kai kurie namų ūkiai nebesugeba sumokėti įmokos už nekilnojamą turtą. Bankai savo ruoštu pradeda riboti paskolų išdavimą, taip dar labiau spaudžiant verslą, kartais net privedant prie bankroto, nes jiems reikia trumpalaikių paskolų, kad galėtų išlaikyti likvidumą.

Neigiami recesijos ir depresijos bruožai

1. Kylantis nedarbingumas. Abiejų stadijų bruožas, tik depresijos metu jis būna daug ryškesnis, nei recesijos. Vartotojams mažinant išlaidas, verslai mažina išmokas, kad susidorotų su krentančiomis pajamomis.
2. Baimė. Vartotojai tampa išsigandę, kad padėtis gali niekada nebepasitaisyti ir dėl to mažina išlaidas, taip dar labiau lėtindami ekonomikos augimą.
3. Ekonomikos nuosmukis. Metas, kurio metu dauguma žmonių susiduria su įvairiais sunkumais: prarastas darbas, atimtas nekilnojamas turtas, nukritusi akcijų vertė, negalėjimas patenkinti visų norų ir pan…
4. Pradingusios vertės. Turto, akcijų vertė krenta kartu su lėtėjančia ekonomika, taip neskatindama naujų investicijų.

Teigiami recesijos ir depresijos bruožai

1. Perteklių atsikratymas. Dėl perteklinės gamybos susidaręs prekių perteklius grįžta į normalų lygį.
2. Ekonomikos augimo subalansavimas. Recesija ir depresija padeda subalansuoti nevaldomai augančią ekonomiką
3. Pirkimo galimybių sukūrimas. Puiki galimybė investuotojams, turintiems pinigų, įsigyti gero turto su didele „nuolaida“.
4. Pirkėjų įpročių pasikeitimas. Sunkmetis priverčia vartotojus pakeisti nuomonę apie vartojimą, jie nebegali gyventi virš savo norų, o turi tenkintis tuo ką uždirba.

Sėkmės visiems, gyvenantiems šiame laikotarpyje.

P.S. Siūlyčiau išbandyti trumpą žaidimą, kuriame jūs būsite FED vadovas ir turėsite reguliuoti palūkanų normą, kad palaikytumėte nedarbingumo lygį ties 5 proc., o infliaciją ties 2 proc.