Lie 24

Neseniai spaudoje pasirodžius daugybei straipsnių apie Lietuvos Banką, nusprendžiau ir aš pasiknaisioti po įvairius pranešimus ir savo „radinius“ pateikti tinklaraštyje.

Arbitražo galimybės

Perskaitęs keletą straipsnių Verslo ŽinioseDelfyje ir Respublikoje susidariau įspūdį, kad iki šiol (tikriausiai to daugiau nebebus) Lietuvos Banko darbuotojai turėjo puikias galimybes naudotis arbitražu: imi būsto arba vartojimo kreditą iš LB už 4.25% ir 8.5% atitinkamai ir džiaugiesi dvigubai mažesnėmis palūkanomis ( Liepos 23d,  1 metų VILIBOR: 9,82% + komercinio banko marža).  Atsiverti interneto puslapį ManoIndėlis ar ekvivalentą ir susirandi „padorų“ banką su padoriomis palūkanomis ir padedi meteliams. Skirtumas apie 1-5% – gyventi galima, o ir naktim devalvacija nesisapnuoja. Žinoma pinigus iš būsto paskolos panaudoti sunkiau, bet negi protingi žmonės nesugalvos kokio protingo būdo kaip juos panaudoti, pvz.: pirkti tėvų butą ?

Duomenys

Kaip rašo Verslo Žinios, šiemet LB išdavė 17 būsto paskolų už 4,5 mln. Lt (arba vidutiniškai po 264 tūkst. Lt.) ir 42 vartojimo kreditai už 0,4 mln. Lt ( arba po ~9,5 tūkst. Lt.). Tad prie atlyginimo dar galima vidutiniškai prisidurti po tūkstantį kas mėnesį (panaudojus būsto paskolą kitoms reikmėms), na bet vis tik realiau yra panaudoti vartojimo kreditą ir gauti 100 lt metinę premiją :)

Ir pabaigai kitos įdomybės iš straipsnių:

„…paskolas darbuotojams būtina teikti, kad šie galėtų išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Lietuvos bankas prižiūri komercinių bankų veiklą. Tačiau skolintis iš komercinių bankų ir laikyti juose indėlius centrinio banko darbuotojams nedraudžiama.“

„Turiu paskolą litais, nes esu absoliučiai tvirtai įsitikinęs, kad litas nebus devalvuotas. Palūkanos yra beveik tokios, kaip paskolų eurais, tik šiek tiek didesnės, – pažymėjo V. Geralavičius. – Visa ta isterija dėl lito devalvavimo, pradedant Seimu, išpūtė nepasitikėjimą litu. Mes žinome, kad litas nebus devalvuotas.“ Plačiau apie tai pakomentavo kurmis.org.

„R. Šarkinas „netikėtai“ pripažino, kad reikia keisti įstatymą ir dėl lengvatinių paskolų saviems. Taip pat sutiko, kad reikia susimažinti savo bei valdybos atlyginimus. „Aš visada sakiau, kad mano atlyginimas per didelis ir jį reikia mažinti„, – veidmainiavo R.Šarkinas.“

„Aš (Darius Petrauskas), žinodamas, kad turiu paskolą, nusišalindavau nuo susijusių klausimų sprendimų. – o kadangi jų šiais metais padidėjo 58 darbuotojai (praeitais dar apie 100) , tai ar lieka kam priiminėti sprendimus ?:)

Na ir pabaigai dar keletas faktų iš Vakaro Žinių, nežinau kiek jie yra patikimi, nes vien iš pateiktos R. Šarkino nuotraukos, dienraščio lygis neatrodo aukštas…:

  • R.Šarkino mėnesio alga siekia 25 tūkst. litų (turbūt ant popieriaus, nes Delfi skelbia šiek tiek mažesnį atlyginimą – 21 tūkst. litų.);
  • kad Lietuvos bankas savo darbuotojams iš visuomenės pinigų teikia kreditus už 3 kartus mažesnes palūkanas nei komerciniai bankai ( kaip jau buvo rašyta tekste, trys kartai nelabai gaunasi…)
  • kad pats R.Šarkinas gali būti suinteresuotas milžiniškomis komercinių bankų palūkanomis, nes turi net 7 solidžius indėlius tuose bankuose; ( VILIBOR’o niuansus savo tinklaraštyje nagrinėjo Antanas (Mr-Script) )
Lie 20

Atlikite refleksinį pažinimo testą (ang. Cognitive Reflection Test) ir skaitykite toliau.

1. Lazda ir kamuoliukas išviso kainuoja 1.10 Lt. Lazda kainuoja 1 litu daugiau negu kamuoliukas. Kiek kainuoja kamuoliukas ? ______ centų

2. Jeigu 5 mašinos per 5 minutes pagamina 5 prietaisus, tai kiek laiko užtruktų 100 mašinų, kol pagamintų 100 prietaisų ? ____ minučių

3. Ežere vyksta procesas: kiekvieną dieną lelijų lapų skaičius padvigubėja. Jeigu reikia 48 dienų, kad ežeras visiškai užželtų, kiek laiko prireiks kad užželtų puse ežero ? ____ dienų

Pagalvokite ir  nežiūrėkite žemiau, kol neatsakėte į klausimus.

Tyrimas

Kiekvienas iš šių klausimų turi greitą, intuityvų atsakymą, kuris dažniausiai yra visiškai neteisingas. Jeigu jūs pasirinkote bent vieną iš šių atsakymų – 10centų, 100 minučių ar 24 dienos – jūs neesate vieninteliai. Net trečdalis, iš 3428 žmonių dalyvavusių Shane Frederick surengtame tyrime, nesugebėjo atsakyti nei į vieną klausimą, ir tik 17teisingai atsakė į visus tris klausimus. Pagal šio testo rezultatus, žmonės buvo suskirstyti į grupes ir toliau testuojami Elgesio finansams… (ang. Behaviour finance). Rezultatai parodė, kad grupė surinkusi mažesnį balų skaičių pagal refleksinio pažinomo testą elgėsi lygiai taip pat kaip ir buvo tikėtasi pagal elgesio finansus, o tuo tarpu „protingosios“ grupės veiksmų atspėti nepavyko…

Tuo tarpu ką pasirinktumėte: gauti 500 Litų tuoj pat ar turėti 15tikimybę išlošti 1 mln. Lt ? Net 82% visos„protingosios“ grupės pasirinko lošti, kai tuo tarpu ,iš „nevykėlių“ grupės, rizikuoti pasirinko tik ketvirtadalis… Štai tau ir skirtumai…

O teisingi atsakymai buvo…

1. 5 centai

2. 5 minutės

3. 47 dienos

Pats irgi nesugebėjau atsakyti teisingai į visus klausimus, o kaip sekėsi tinklaraščio skaitytojams ?

Bir 27

Benaršydamas interneto platybėse radau trumpą (11min.) filmuką apie tai kaip veikia akcijų rinka ir rekomenduočiau nepagailėti savo laiko ir pažiūrėti jį . Nors animacinis filmukas ir sukurtas 1952 metais, tačiau jis puikiai atvaizduoja kaip viskas vyksta: kodėl veikia akcijų rinka, kodėl kompanijos nori išleisti akcijas, kodėl investuotojai jas perka, kokios procedūros reikalingos norint akcijas viešai prekiauti akcijų biržoje ir kaip veikia prekyba pačioje biržoje (nors šita dalis jau kiek pasenusi, bet istoriją žinoti nepakenks:) ).

“Common stock investments have helped to make our country prosperous and powerful. Owning a share of American industry is like owning a share in the future of our nation!”

Bir 19

Daugelis turbūt norėtų išbandyti savo jėgas įvairiuose verslo ar ekonomikos turnyruose. Kadangi pats beveik baigiau pirmus mokslo metus universitete ir susipažinau su keliais žaidimais, tad ir norėčiau juos aprašyti.

Konkursų sąrašas pateiktas daugiau mažiau pagal jų įvykimo laiką:

  • Profas – komandinis (3 žm.) žaidimas, užsiregistravus reikia atlikti mini atvejo analizę (case study) pagal kurią atrenkamos komandos į finalą, kuriame laukia kelių dienų turnyras: simuliacija ir reali atvejo analizė. Su komanda užsiregistravome, tačiau užduotis pasirodė nelabai įdomi, tad patingėjome ją atlikti, nors iš pasakojimų susidariau įspūdį kad finalas buvo iš ties viliojantis.
  • ECV (Entrepreneurship Competition Vilnius) – taip pat komandinis žaidimas (4 žm.), tačiau patekimo į finalą kriterijai yra kiek griežtesni: motyvacinio filmuko sukūrimas, visos komandos CV įrašai ir galiausiai gana rimtos, plečiančios akiratį case study atlikimas. Už savo filmuką gavom 2 vietą (tšk: 1,998/2), tačiau iš CV nesugebėjome surinkti daug, nes gan logiška, kad pirmakursiai neturi tiek daug patirties, kaip kad trečiakursiai… (…bet ir paskutinę minutę juos rašant nereikia tikėtis stebūklo:] ) Na ir case šiek tiek nepilnai išdirbome, o ir patirties trūkumas.:) Finale reikėjo dalyvauti kompiuterinėje verslo simuliacijoje ir atlikus atvejų analizę ją pristatyti.
  • Investment-game.com – individualus investavimo žaidimas, kurį organizuoja SSE Rygos Investicinis Fondas, žaidimo tikslas sugeneruoti didžiausią grąžą ir aplenkti konkurentus, plačiau apie šį žaidimą buvau aprašęs čia.
  • Unilever Game – individualus žaidimas, susidedantis iš 8-9 etapų (bent šiais metais taip buvo), kiekviename etape gaunate užduotį (case study) ir keletą galimų variantų iš kurių reikia pasirinkti labiausiai tinkamą. Žaidimas mėgstantiems rinkodarą ir žmogiškuosius išteklius ir valdymą.
  • Loreal E-strat – komandinis simuliacijos žaidimas, kuriame reikės valdyti parduotuves, prekių kanalus ir panašiai. Neteko rimtai žaisti, bet simuliacijos modelis atrodo ganėtinai sudėtingai.
  • Peak Time – komandinis (4žm.) žaidimas susidedantis iš kelių etapų: pirmąjame reikia dalyvauti kompiuterinėje CESIM simuliacijoje ir valdyti viešbučius, antrąjame teko išspręsti case study susiejusią su makroekonomika, sugalvoti verslo idėją tinkančią krizės laikotarpiui, pridėti individualius CV ir kūrybingai aprašyti komandą. Į finalą pateko TOP20 komandų, kurios turėjo varžytis dar vienoje CESIM simuliacijoje (tik šįkart laiko buvo žymiai mažiau), ir išspręsti case study, pristatyti ir apginti savo idėją.
  • Investment Unlimited – vidinis SSE Rygos komandinis žaidimas skirtas studentams mėgstantiems investicijas ir finansus, konkursas susideda iš trijų etapų: finansų rinkos (valiutų kursų, aliuminio ir kompanijos kainų prognozavimas naudojant FA ir TA), finansų užduotis ( įvertinti kompaniją diskontuotų pinigų srautų metodu (DCF), palyginamuoju metodu, ir paruošti LBO pasiūlymą pirkėjui) ir paskutinė užduotis: makroekonomikos užduotis ( per keletą valandų išanalizuoti šalies padėtį, ir paruošti prezentaciją investuotojui).
  • OVČ ( Omnitel Verslo Čempionatas ) – komandinis (4žm.) žaidimas, atrankiniuose etapuose teks varžytis VEMP simuliacijose, siūlyti verslo problemų sprendimus ir pasiūlyti keletą reklamos idėjų Omnitel kompanijai. Tuo tarpu finale reikės dar kartą sužaisti VEMP’ą ir po to parduoti savo VEMP’e sukurtą bendrovę investuotojams (bent jau taip teko girdėti iš finalistų).

Gaila šiais metais nežinojau apie Ace Manager žaidimą, kuris atrodo labiausiai susiejęs su mano pomėgiais. Turnyre kas kelias dienas gaunate užduotis susijusęs su finansais ir bankininkyste. Šiek tiek nesuderinamas su SSER studijų tvarkaraščiu, bet sudalyvauti būtinai reikės.

Jeigu žinote dar kokių nors simuliacijų ar kitų vertingų konkursų – būtinai parašykite!

Geg 20

Kadangi taupymo lakštai jau pradėti platinti, norėčiau aptarti tris gan saugius investavimo instrumentus – taupymo lakštai, euroobligacijos ir indėliai.

Pagaliau LR valdžia sugalvojo, kad skolintis galima ir iš Lietuvos gyventojų mokant tam tikras palūkanas ir taip išlaikyti palūkanas  šalies viduje, o kartu ir  gerinti ekonominę situaciją. Gaila, kad šito nebuvo sugalvota, kuomet valdžia skolinosi už dviženkliuss procentus iš užsienio bankų… Kaip jau tikriausiai teko girdėti, valstybė nuo vakar (gegužės 19d.) pradėjo platinti taupymo lakštus už kuriuos bus mokamos 7,05% metinės palūkanos, o jų išpirkimas numatomas po metų. Kol kas taupymo lakštus galima įsigyti tik internetinėje svetainėje: http://www.vtl.lt bet vėliau numatoma galimybė jų įsigyti ir Lietuvos pašte, ir tiesiogiai banko skyriuose. Emisijos dydis neribotas, tad galite nešti kad ir visas turimas santaupas ;)

Taigi keletas pliusų kuriuos pavyko įžvelgti:

  1. Nėra komisinių mokesčių, kuriuos reikėtų mokėti tarpininkui
  2. Gautos pajamos iš taupymo lakštų nėra apmokestinamos ir deklaruojamos.
  3. Mažesnės rizikos instrumentas, nes jų išpirkimą garantuoja valstybė.
  4. Palūkanos „nusėda“ Lietuvos piliečių kišenėse.
  5. Prieinama kaina, nes nominali vertė lygi 100lt.

Taip pat galima investuoti ir į trijų metų trukmės LR euroobligacijas, kurios šiuo metu siūlo 4,89% metinį pajamingumą (ketverių metų euroobligacijos siūlo 6,5% metinį pajamingumą), tačiau jos jau išplatintos ir dabar vyksta tik prekyba jomis. Pliusai yra tai, kad  Lietuvos Vyriausybė atsakinga už jų išpirkimą, tad garantija  išlieka ta pati(imho), o taip pat jos denominuotos eurais, tad valiutos devalvavimo rizika iš karto išnyksta. Tačiau jų kaina siekia apie 1000eurų, tad daugelis gali neišgalėti įsigyti keletos vienetų (bent jau DnB Nord platina po 5vnt.). O norint parduoti ankščiau nei išpirkimo data, teks prarasti apie 3,5% nuo visos sumos (dėl pirkimo/pardavimo skirtumo)., o jeigu parduosite ankščiau neišlaikę jų vienus metus, teks susimokėti GPM.

Trečioji galimybė – dėti metų trukmės indėlį į lietuviško kapitalo banką  ir gauti nuo 9% palūkanų. Indėliai iki 100k yra apdrausti*, o bankų bankroto tikimybė nėra labai didelė, tad rizikos kaip ir nėra. Net jeigu ji ir egzistuoja, valstybė tikriausiai pultų jį gelbėti (Latvijos Parex banka pavyzdys), žinoma tada indėlių išdavimas būtų užšaldytas keletai mėnesių, dėl apyvartinių lėšų trūkumo.

*Apie vadinamąjį indėlių draudimą: pasižvalgius internete radau, kad šiuo metu LT yra beveik 41 mlrd. Lt įmonių ir privačių asmenų indėlių, iš jų 24 mlrd. Lt yra gyventojų santaupos. Tuo tarpu pravertus Indėlių ir Investicijų draudimo įmonės atskaitą (2007), radau, kad draudimo fondo dydis siekė 847mln.lt (172mln. prieauglis lyginant su 2006) tad, 2008 turėtų viršyti vieną milijardą. Tačiau tai tikrai nėra pakankama suma padengti visiems indėliams. Žinoma, nėra aišku koks procentas indėlių viršija 100k. eurų ribą.

Vis tik džiugu kad taupymo lakštai pradėti platinti, o per pirmą dieną valstybei paskolinta net 384.300 Lt.

« Previous Entries Next Entries »